- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-07
- Bylos Nr.
- 2S-1372-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02929-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. (A. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. D. (A. D.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. D. (A. D.) (toliau - Atsakovas) 46, 55 Lt skolos, 166, 32 Lt delspinigių, 53, 69 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 72, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad procesinius dokumentus Atsakovui ieškinyje nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko (korespondencijos neatsiėmė), o Atsakovas nedirba, Ieškovui neišreiškus pageidavimo įteikti Atsakovui procesinius dokumentus per antstolį arba skirti Atsakovui kuratorių ir per jį įteikti procesinius dokumentus, teismas, Ieškovo prašymu, procesinius dokumentus Atsakovui įteikė viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 3013 m. kovo 12 d. sprendimu už akių Ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. Ieškovo naudai iš Atsakovo priteisė 46, 55 Lt skolos, 20,00 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 18,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
2013 m. kovo 29 d. teisme gautas Atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas pareiškimą grindžia ta aplinkybe, jog jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl to, jog jam nebuvo žinoma apie bylos iškėlimą, kadangi Atsakovui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Atsakovo teigimu, procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti dėl aplaidaus pašto darbuotojų pareigų vykdymo, taip pat dėl to, jog teismas nepasinaudojo pakartotiniu procesinių dokumentų siuntimu Atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kuriuo jis faktiškai gyvena. Pažymėjo, kad Ieškovas ieškinyje nenurodė Atsakovo telefono numerio, taip pat neinformavo jo apie teismo procesą, nors prieš tai yra ne kartą jam skambinęs. Taip pat Atsakovo manymu, priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas. Nurodo, kad Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš Atsakovo skolą už paslaugas, kurias UAB „Tele2“ jam nesuteikė. Atsakovo teigimu, ginčo laikotarpiu, už kurį paskaičiuota skola, Atsakovas buvo pateikęs UAB „Tele2“ prašymą nutraukti sutartį, kadangi UAB „Tele2“ nesilaikė sutarties sąlygų, tačiau UAB „Tele2“ sąmoningai nenorėjo priimti tokį Atsakovo prašymą. Tuo pačiu Atsakovas nesutinka ir su reikalavimo teisės perleidimu, kuris Atsakovo nuomone negalėjo įvykti, kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos atsiradimo pagrįstumo. Taip pat Atsakovo nuomone, Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą dėl minėtos skolos priteisimo, kadangi 2002 m. gruodžio 31 d. išrašyta sąskaita turėjo būti apmokėta vėliausiai iki 2003 m. sausio 21 d., savo ruožtu Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi praleidus bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą bei ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko. Nurodė, kad Ieškovas pateikė išsamius ir teisingus duomenis apie Atsakovo paskutinės gyvenamosios vietos adresą, kuriuo Atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ir kuriuo Ieškovas pats siuntė Atsakovui dokumentus, kuriuos jis gaudavo, todėl Ieškovo teigimu, teismas įteikdamas Atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, kadangi nepavyko jų įteikti gyvenamosios vietos adresu, įteikė Atsakovui procesinius dokumentus tinkamai, o Ieškovo pareigos informuoti Atsakovą apie bylos iškėlimą, siunčiant jam papildomą pranešimą ar susisiekiant kitomis priemonėmis, įstatymas nenumato. Nurodo, kad Atsakovas neginčija sutarties su UAB „Tele2“ sudarymo faktą, pagal kurią jis įsipareigojo kas mėnesį mokėti mėnesinį prakalbamą mokestį, nepriklausomai nuo realiai išnaudotų paslaugų kiekio, dėl ko ir susidarė ieškinyje nurodytas įsiskolinimas. Taip pat Ieškovas nesutinka su Atsakovo teiginiais dėl reikalavimo teisės perleidimo neteisėtumo. Nurodo, kad Atsakovo ginčijama sąskaita, kurioje nurodytas atsiskaitymo terminas iki 2003 m. vasario 28 d., turėjo būti išrašyta už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 31 d., tačiau per klaidą joje buvo numatytas laikotarpis nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., todėl Atsakovo argumentas dėl ieškinio senaties termino praleidimo yra nepagrįstas. Prašė Atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi netenkino Atsakovo pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad teismas priėmęs Ieškovo ieškinį, siuntė jį kartu su pranešimu apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus registruota pašo siunta ieškinyje nurodytu Atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: Ateities g. 5-51, Vilniuje, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, jog adresatas siuntos neatsiėmė (b. l. 1, 34, 38). Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtą adresą, kaip savo gyvenamosios vietos adresą, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė ir pats Atsakovas. Nors teismas sutiko su Atsakovo teiginiu, jog teismas siekdamas įteikti procesinius dokumentus galėjo siųsti Atsakovui procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu adresu dar kartą, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad teismas turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir ekonomiškiau, todėl antrą kartą procesinius dokumentus siųsti tuo pačiu adresu, kuriuo neįsiteikė dokumentai pirmą kartą, teismas galėtų tik tuo atveju, jeigu būtų pagrįsta prielaida, jog antrą kartą procesiniai dokumentai įsiteiks, kadangi priešingu atveju proceso išlaidos galėtų būti nepagrįstai padidintos. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo tokią prielaidą daryti. Todėl, nepavykus įteikti procesinius dokumentus Atsakovui ieškinyje nurodytu adresu, remdamasis ieškinyje išreikšta Ieškovo valia (kad jis nepageidauja procesinius dokumentus atsakovui įteikti per antstolį bei prašyti skirti jam kuratorių, prašymas įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu), teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus Atsakovui įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors įstatymas nedraudžia Ieškovui apie bylos iškėlimo faktą Atsakovą informuoti papildomai asmeniškai, tačiau įstatymas tokios pareigos Ieškovui nenumato.
Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog Atsakovas būtų kreipęsis į paštą dėl siuntėjo duomenų gavimo bei kreipęsis į teismą dėl duomenų apie jo atžvilgiu iškeltos bylos eigą pateikimo, taip pat Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kad, gavęs iš teismo ginčijamą sprendimą už akių, jis buvo kreipęsis į paštą dėl duomenų pateikimo, jeigu jam nebuvo paliktas pranešimas apie siuntą, dėl kokių priežasčių tai įvyko. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie jam siųstus procesinius dokumentus ir tuo pačiu apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, tuo pačiu konstatavus, kad procesiniai dokumentai, įteikti Atsakovui viešo paskelbimo būdu, įteikti tinkamai ir Atsakovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų pateisinančių priežastys dėl kurių jis negalėjo pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu, konstatuotina, kad teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą Atsakovui už akių.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą taip pat turi būti vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju Atsakovas neginčija fakto, jog jis buvo sudaręs sutartį su UAB „Tele2“. Nurodė, kad savo nesutikimą su ieškinio reikalavimu Atsakovas iš esmės grindžia vienašališkais teiginiais ir prielaidomis, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Taigi, Atsakovas leistinais įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog ginčo laikotarpiu sutartis buvo nutraukta, ir pirminis kreditorius UAB „Tele2“ minėtu laikotarpiu neturėjo teisės skaičiuoti mėnesinio abonentinio mokesčio. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinyje pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas. Kadangi Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog minėto reikalavimo perleidimas iš esmės buvo negalimas, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad UAB „Tele2“ reikalavimą į Atsakovo skolą ieškovui perleido neteisėtai. Pažymėjo, kad Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2002 m. gruodžio 31 d. sąskaita Nr. 3837049, kurioje mokėjimo terminas nustatytas iki 2003 m. vasario 28 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisę į ieškinį UAB „Tele2“ įgijo 2003 m. kovo 1 d., savo ruožtu ieškinys teismui pateiktas 2013 m. sausio 28 d. Teismas manė, kad Ieškovas pateikė ieškinį nepraleidęs ieškinio senaties termino. Teismas padarė išvadą, kad Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, galinčias turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl Atsakovo pareiškimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį ir tenkinti Atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad Ieškovas teismui nepateikė jokių aplinkybių, patvirtinančių reikalavimo perleidimo pagrindą ir teisėtumą. Pažymėjo, kad Ieškovo pateiktos sąskaitos – Nr. 3837049 ir Nr. 3271122 yra už 2002 m. gruodžio 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, t. y. sąskaitos dubliuoja tą patį laikotarpį, nors abiejų sąskaitų išrašymo data yra 2002 m. gruodžio 31 d. Skiriasi tik šių sąskaitų sumos ir apmokėjimo terminai. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino, ir tik bylos atnaujinimas leistų įvertinti šią situaciją. Be to, Ieškovas teismui pateikė kelis skirtingus sutarčių, sudarytų tarp pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir Atsakovo, egzempliorių, kurių visos kopijos yra sunkiai įskaitomos, dalis jų – be parašų. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas savo reikalavimą grindžia iš dalies nepasirašytais dokumentais, o sąskaitos, pagal kurias skaičiuoja skolas – dubliuojasi, akivaizdu, kad teismas turėjo išnaudoti visas galimybes įteikti procesinius dokumentus Atsakovui asmeniškai, juolab, kad Ieškovui buvo žinomas Atsakovo adresas. Lietuvos pašto pranešime nėra informacijos, kad Atsakovas atsisakė priimti procesinius dokumentus. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, kad Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma ir kad nebuvo galimybių paskirti kuratoriaus. Nurodė, kad internetiniame tinklapyje www.teismai.lt Ieškovas negalėjo rasti jokios informacijos apie nagrinėjamą bylą. Atkreipė dėmesį, kad Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2001-2002 m. dokumentais. Atsakovas neturi visų reikiamų dokumentų apie šį laikotarpį, todėl prašė teismo juos išreikalauti iš Ieškovo. Nurodė, kad visos šios aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, kad Atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti atskirajame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti Atsakovo prašymo.
Atskiruoju skundu Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Šie bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pabrėžtina, kad teismų praktika formuojama ta linkme, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010, ir kt.).
Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai fiziniams asmenims įteikiami šio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose (CK 2.16 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo procesiniai dokumentai Atsakovui buvo siunčiami jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, teismui grįžusioje pažymoje nurodant, jog adresatas jų neatsiėmė (b. l. 38). Duomenis apie šį Atsakovo adresą buvo gauti iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 34). Teismas, siekdamas nustatyti Atsakovo darbo vietą, informaciją apie jį patikrino VSDFV bazėje (b. l. 39). Remdamasis CPK 130 straipsniu, teismas, nesant galimybės įteikti procesinius dokumentus kitais adresais, procesinius dokumentus Atsakovui įteikė viešojo paskelbimo būdu (b. l. 40). Šis įteikimo būdas buvo pasirinktas atsižvelgiant į motyvuotą Ieškovo prašymą (b. l. 3). Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju negalėjo paskirti kuratoriaus, kadangi Ieškovas to neprašė (CPK 39 straipsnis). Be to, Atsakovas niekaip nepaaiškino aplinkybės, kodėl jis neatsiėmė teismo jam siunčiamų procesinių dokumentų pašto skyriuje, ar jis apskritai, gavęs sprendimą už akių, kreipėsi į paštą dėl informacijos apie siuntėją pateikimo (CPK 178 straipsnis). Dėl išdėstyto daroma išvada, kad teismas pareigą tinkamai įteikti šaliai procesinius dokumentus įvykdė. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, iki nustatyto termino nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o tai yra įstatyminis pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo turi būti vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti ir duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, buvimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga numatyta CPK 288 str. 4 d. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Nagrinėjamu atveju Atsakovas, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, nurodė, jog UAB „Tele2“ negalėjo savo skolą perduoti Ieškovui, kadangi pagal Mobilaus skaitmeninio korinio ryšio paslaugų Nr. T8464424445 9.7. punktą numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant reikalavimo teisė galėjo būti perduota tretiesiems asmenims. Minėtos sutarties 9.7. punktas numato, kad kliento nesąžiningumo ir/arba nemokumo atveju, Tele2 gali perduoti informaciją ir/arba reikalavimo teisę tretiesiems asmenims (b. l. 21). Byloje esančios sąskaitų Nr. 2577215, 3271122, 3837049 kopijos patvirtina esant Atsakovo įsiskolinimui Ieškovui (b. l. 27-29). Įsiskolinimas susidarė dar 2003 m., tuo tarpu UAB „Tele2“ reikalavimą į Ieškovo skolą perdavė 2009 m., t. y. Atsakovui esant nesąžiningam ir nepadengus įsiskolinimo Ieškovui gan ilgą laiko tarpą (b. l. 18). Atsakovui apie tai buvo tinkamai pranešta (b. l. 18, 57, 28, 60). Taigi spręstina, kad UAB „Tele2“ galėjo perduoti reikalavimo teisę Ieškovui į Atsakovo skolinį įsipareigojimą, ir jis tai padarė nepažeisdamas CK 6.109 straipsnyje nurodytų reikalavimų (raštu apie tai pranešti skolininkui).
Apeliacinio teismo nuomone aplinkybė, kad sąskaitose Nr. 3271122 ir 3837049 nurodyta ta pati jos išrašymo data, nesudaro pagrindo abejoti jose nurodytomis skolos sumomis. Šių sąskaitų apmokėjimo terminas yra skirtingas, tačiau Ieškovas, ruošdamas jų kopijas, galėjo per klaidą nurodyti vienodą skolos susidarymo laikotarpį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie šių sąskaitų nepagrįstumą, paaiškinimų, jog šis įsiskolinimas niekaip nesusijęs su Atsakovu, taip pat nėra. Teismas taip pat pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų matyti (b. l. 57-60), jog Atsakovui buvo pranešta apie jo esamą įsiskolinimą, jis buvo įspėtas dėl galimo bylos iniciavimo teisme, tačiau jis nesikreipė į Ieškovą dėl skolos sumokėjimo ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išsiaiškinti skolos susidarymo pagrindą. Atsakovo argumentas, kad jis kelis kartus siūlė Ieškovui kreiptis į teismą dėl reikalavimo, su kuriuo nesutinka, tačiau Ieškovas niekada į tai nereagavo, taip pat nėra paremtas jokiais įrodymais. Visos šios aplinkybės tik patvirtina Atsakovo žinojimą apie skolą, kas įpareigoja jį bendradarbiauti su Ieškovu, būti dar atidesniam, aktyviam ginant savo interesus ir domėtis tolimesniais Ieškovo veiksmais.
CPK 287 straipsnio 4 punktas numato, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta ne tik aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Kadangi prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo pateikta Atsakovo teiginius patvirtinančių įrodymų, pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti nurodytų aplinkybių įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.