- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- eII-367-476/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00038-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pažeidėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- E. T.
- Advokatai
- Arūnas Justeikas
- Kategorijos
- 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., jo atstovui advokatui Arūnui Justeikai,
institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 40_ANR_N-11303-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24257892281.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. J. atstovas advokatas Arūnas Justeikas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40_ANR_N-11303-2024 (toliau – Skundžiamas nutarimas).
Skunde nurodyta, kad V. J. nesutinka su Skundžiamu nutarimu, kuriuo jam paskirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėn. už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, t. y. neįvykdė sąlygų susigrąžinti teisei vairuoti po atėmimo. 2024 metų vasaros pradžioje V. J. už pakartotinį saugos diržo nedėvėjimą, be kita ko, paskirta specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėn. Pastarajame nutarime buvo nurodytos sąlygos specialiosios teisės susigrąžinimui. V. J. išklausė papildomo vairuotojų mokymo programą. Nuvyko į AB „Regitra“ (duomenys neskelbtini) padalinį, tačiau buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) padalinys tokių funkcijų neatlieka, turi kreiptis į Kauną arba Jurbarką. 2024 m. liepos mėn. V. J. patyrė traumą, dėl kurios gydėsi nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. V. J. buvo užregistruotas ir jam buvo nurodyta atvykti 2024 m. spalio 24 d. į (duomenys neskelbtini) padalinį. Pokalbio metu buvo paaiškinta, kad ta pačią dieną jam bus išduotas naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas bei užregistruotas prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo. Taip pat V. J. buvo patikintas, kad iki to laiko gali vairuoti transporto priemonę. 2024 m. spalio 24 d. V. J. buvo išduotas naujo pavyzdžio galiojantis vairuotojo pažymėjimas bei užregistruota prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo. Pareiškėjo elgesys buvo įtakotas atsakingų AB „Regitra“ darbuotojų paaiškinimų, kurių netikėti pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo. Atsisakymas AB „Regitra“ (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojos registruoti prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo, motyvuojant tuo, kad tokių veiksmų AB „Regitra“ (duomenys neskelbtini) skyrius neatlieka, taip pat suponuoja išvadą, kad pareiškėjas atliko visus būtinus veiksmus, siekiant teisėtai susigražinti prarastą teisę, tačiau kokiu būdu ir forma tai galima atlikti jei AB „Regitra“ padalinys atsisako šiuos veiksmus registruoti ir net tiksliai nenurodo kur juos galima atlikti.
Teismo posėdžio metu V. J. prašė sušvelninti bausmę, neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones. Baudą jis sumokės. Papildomai paaiškino, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams už tai, kad metų laikotarpyje jis pakartotinai važiavo transporto priemone neužsisegęs saugos diržo. Mašiną vairavo tik vieną kartą, kai pasiskolino iš kaimyno mašiną tam, kad nuvažiuotų iki parduotuvės nusipirkti detalę mašinai. Tą dieną jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam Regitroje aiškino, kad, jei jam važiuojant jį sustabdytų policijos pareigūnai, jis pasakytų, jog 24 d. yra užsiregistravęs Regitroje, tuomet į tai policijos pareigūnai turėtų atsižvelgti. Jam buvo pasibaigusios C kategorijos teisės, paprašė brolio sūnaus, kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini), ten tada pasikeitė vairuotojo pažymėjimą. Jis dirba vairuotoju, vežasi į darbą kolegas.
Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio, kadangi nėra jokių išskirtinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. T. paaiškino, kad jis vieną kartą paskolino V. J. mašiną nuvažiuoti iki parduotuvės automobilio detalę nusipirkti. Tą dieną jį ir sustabdė. Jam jokia žala nebuvo padaryta. Iki tol V. J. su mašina nevažinėjo, ji buvo sugedusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju V. J. Skundžiamu nutarimu nutarta skirti 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 6 mėn. už tai, kad jis 2024 m. spalio 20 d. 13 val. 22 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, tai yra neįvykdė sąlygų susigrąžinti teisei po jos atėmimo – šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis, kurio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam valstybės įmonės „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, valstybės įmonės „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.
Byloje nekyla ginčo, kad V. J. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – jam suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėn. Pareiškėjas neginčija, kad nutarime buvo nurodyta, jog, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, asmuo privalo: baigti papildomus vairuotojų mokymus bet kurioje vairavimo mokykloje ir nuvykti į AB „Regitra“ ir pateikti prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo. Taigi V. J. buvo išaiškinta, jog teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – akcinės bendrovės „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę, ir iki tokio sprendimo priėmimo, nepaisant to kad specialiosios teisės atėmimo terminas buvo pasibaigęs, jis savaime neįgyja teisės naudotis specialiąja teise. Priešingu atveju – prašymo AB „Regitra“ pateikimas ir sprendimo priėmimas būtų betikslis.
Skundo argumentas, kad pareiškėjo elgesys buvo įtakotas atsakingų AB „Regitra“ darbuotojų paaiškinimų, kuriais netikėti pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo, laikytinas kaip niekuo nepagrįstas – V. J. gynybinė pozicija. Tokia išvada darytina įvertinus ankstesnėje pastraipoje išdėstytus motyvus bei tai, kad viena vertus, pareiškėjas skunde nurodė, kad AB „Regitra“ (duomenys neskelbtini) padalinys atsisakė priimti jo prašymą ir tiksliai nenurodė, kur juos galima atlikti, kita vertus, tiek skunde, tiek pats V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visgi AB „Regitra“ (duomenys neskelbtini) padaliny buvo nurodyta, jog norimus atlikti veiksmus galima Kauno, Jurbarko arba Tauragės padaliniuose. Tai, kad galiausiai pareiškėjas užsiregistravo AB „Regitra“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, visgi rodo, kad jis buvo tinkamai informuotas, kur jis turi kreiptis dėl specialiosios teisės susigrąžinimo. Taigi paties V. J. nurodytos aplinkybės viena kitai prieštarauja.
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-95-957/2024). Taip pat KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, t. y. žino KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą ir pateikus prašymą AB „Regitra“. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino (Vilniaus apygardos 2024 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-58-576/2024). O šiuo atveju, nustačius, kad V. J. buvo tinkamai informuotas apie specialiosios teisės susigrąžinimo procedūrą, žinojo, jog nepateikęs prašymo AB „Regitra“ ir negavęs teigiamo atsakymo, jis teisės vairuoti transporto priemones neturi.
Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išnagrinėjęs bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą, iš kurių vienas – panaikinti nutarimą, kas šiuo atveju yra prašoma skundu, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai yra bent viena ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, tačiau nei viena jų šiuo atveju nėra nustatyta, todėl prašymas panaikinti Skundžiamą nutarimą atmestinas.
Kita vertus, iš skundo turinio matyti, jog V. J. taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, o teismo posėdžio metu patikslino, kad baudą sumokės, prašo tik neskirti specialiosios teisės atėmimo. Skundžiamu nutarimu V. J. paskirta minimali bauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė.
Taikant atsakomybę būtina individualizuoti nuobaudą ir vertinti padaryto nusižengimo faktinį pavojingumą. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad V. J. vairavo transporto priemonę turėdamas tiek teorines, tiek ir praktines vairavimo žinias, bei būdamas anksčiau jau įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, turintis pakankamą vairavimo praktiką, tik po trumpalaikio teisės vairuoti transporto priemones netekimo neįvykdęs formalių reikalavimų susigrąžinti šios teisės. Todėl ši konkreti V. J. padaryta veika yra mažiau pavojinga savo pobūdžiu nei tipinis ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, kai vairuojama apskritai neturint teisės to daryti, t. y. neturint reikiamų teorinių ir praktinių žinių, pavojingumas. Tad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas nei įprasto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumas. Nagrinėjamu atveju V. J. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę jis laikėsi kitų KET reikalavimų. Be to, svarbu ir tai, kad V. J. darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, kaip pats nurodė dirba vairuotoju, kartu į darbą vežasi kitus darbuotojus. Byloje pateiktas Skundžiamu nutarimu paskirtos baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas.
Teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, bet paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Teismas, atsižvelgiant į V. J. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, į tai, kad jam nutarimu buvo išaiškinta specialiosios teisės susigrąžinimo procedūra, tačiau jis jos neįgyvendinęs, vairavo transporto priemonę, sprendžia, kad administracinės nuobaudos neskyrimas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų V. J. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi V. J. liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
Atsižvelgdamas į aptarto padaryto administracinio nusižengimo mažesnį pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, tai, kad specialiosios teisės turėjimas V. J. yra reikalingas nuvykti į darbą, atlikti darbo funkcijas, teismas daro išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešių mėnesių laikotarpiui būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė. V. J. administracinis nusižengimas, už kurį jam atimta teisė vairuoti, vertintinas kaip mažesnio pavojingumo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išdėstyto pagrindu teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka V. J. paskirtos administracinės nuobaudos, todėl Skundžiamas nutarimas keistinas, pritaikius, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju pakankama administracinės nuobaudos, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio veikų darymo.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Skundžiamas nutarimas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeistinas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
V. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-11303-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257892281: V. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Dėl nutarties per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.