- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-563-640/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03303-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. S. priteisti 5 672,32 Eur negrąžintos kredito dalies, 269,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2022 m. liepos 12 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 17,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 30 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 473,44 Eur tarpininkavimo mokesčio, 9,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2022 m. kovo 31 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 397,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (197,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą bei kitos bylinėjimosi išlaidos).
2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutarė priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės A. S. 5 672,32 Eur negrąžinto kredito, 269,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 17,00 procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 30 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 33,00 Eur tarpininkavimo mokesčio, 9,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 984,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 369,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 672,32 Eur negrąžinto kredito dalis ir 269,26 Eur sutartinių mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 liepos 12 d.), taikant sutartyje numatytą 17,00 procentų dydžio metinių palūkanų normą.
5. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktos skolos skaičiavimo lentelės matyti, kad prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis paskaičiuotas už visą sutarties laikotarpį (2026 m. gruodžio 30 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo; tai reiškia, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovei iš atsakovės priteisė 33,00 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal ieškovės pateiktą skolos lentelę iki sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.).
6. Kadangi atsakovė tinkamai neįvykdė sutarties sąlygų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 9,60 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2022 m. kovo 31 d.) iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.), yra pagrįstas ir buvo patenkintas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės A. S. 440,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. gruodžio 30 d.); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą sprendimą; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir teisines išlaidas) patirtas apeliacinės instancijos teisme.
8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau –VKĮ) 253 straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė nurodo, kad jos taikomas tarpininkavimo mokestis yra laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui LR VKĮ 253 straipsnio 6 dalies prasme.
8.2. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, apeliantė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus, ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu apeliantė be kita ko nepastato savo interesų aukščiau paskolos davėjų ir taip išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.
8.3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1442-656/2022 pripažino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį tarpusavio skolinimo platformos operatorius gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas viso kreditavimo proceso metu, nes administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Apeliantė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos.
8.4. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo.
8.5. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo.
12. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovės A. S. 2019 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K084775263 (toliau – Vartojimo kredito sutartis), kuria atsakovei suteiktas 7 050,00 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 051,88 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 17,00 proc.) ir 689,81 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida. Atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovė 2022 m. liepos 12 d. nutraukė su atsakove sudarytą Vartojimo kredito sutartį.
13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tarpininkavimo mokestis, kaip negautos pajamos, yra vieninteliai ir tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai dėl sutarties neįvykdymo. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę į užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
14. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5 punktą vartojimo kredito davėjas arba Bendrovė – AB „NEO Finance“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašus. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo Bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Šiuose santykiuose Bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore.
15. Pažymėtina, kad nei bendrose Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai. Dėl to pagrindinę reikšmę, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pripažįstant ją negautomis pajamomis, pagrįstumo, turi su atsakove sudarytos Sutarties sąlygos.
16. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis).
17. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro 5,70 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos, tarpininkavimo mokesčio suma – 3 209,81 Eur be nuolaidos (tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 689,81 Eur), bendra vartojimo kredito suma, kurią gavėjas turės sumokėti – 12 791,69 Eur. Atsakovei pateiktoje informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas buvo pateikta dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka, pagal kurią atsakovė turėjo mokėti po 8,21-8,22 Eur preliminaraus tarpininkavimo mokestį kiekvieną mėnesį iki Sutartyje numatyto termino pabaigos.
18. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ir 5.3.1 papunktį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
19. Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovės atliekamais veiksmais Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tuo tarpu galimi ieškovės veiksmai po Sutarties nutraukimo į 1.29 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji taip pat turi vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas pelno palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų gavėjams. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kokių ir kiek išlaidų patirta administruojant atsakovės sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovės išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan. Ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
20. Teismų praktikoje pažymima, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis (teikiamų paslaugų komunikavimas, kliento mokumo vertinimas ir tikrinimas, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimas su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimas ir kt.). Kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022, kt.).
21. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė yra tik platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022). Pažymėtina, kad Sutarties sąlygose nurodyta, kad būtent ieškovei vartojimo kredito gavėjas (atsakovė) turi mokėti pelno, kompensuojamas palūkanas ir netesybas. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie rodytų, kokią paskolos dalį ieškovė atsakovei yra suteikusi savo lėšomis, o kokią – kiti kredito davėjai, taip pat kokie yra ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir kitų kredito gavėjų tarpusavio įsipareigojimai. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad iš tikrųjų ji negaunanti nei palūkanų, nei netesybų ir jokie jos nuostoliai nėra atlyginami, laikytinas nepagrįstu.
22. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
23. Pažymėtina, kad cituotos VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos reglamentuoja santykius tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito gavėjo, tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito davėjų. Dėl to įvertinti, ar ieškovė tarpininkavimo mokesčio mokėjimą išdėstė dalimis tik dėl įstatymo reikalavimo, galima būtų tik turint visus duomenis apie ieškovės teisinius santykius su kitais kredito davėjais, jų tarpusavio įsipareigojimus, įnešamų savo lėšų skolinant dydį. Tokių duomenų ieškovė teismui nėra pateikusi. Be to, įstatymo nuostatose nėra aiškiai įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio tarpininkavimo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
24. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje priežiūros institucijos Lietuvos banko nuomonėje dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu, 65 punkte yra aiškiai nurodyta, kad operatoriui mokamas atlygis (arba jo dalis) skaičiuojamas tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui grąžintos (sumokėtos) įmokos.
25. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vieninga, tačiau didžioji dalis apeliacinės instancijos teismų pripažįsta tik ieškovės teisę į tą tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri yra apskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti, kaip negautas pajamas ir tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino, atmetamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-258/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022; kt.).
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.