Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. Č. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. liepos 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono Policijos komisariate (toliau ir – Institucija) buvo gautas R. Č. pareiškimas dėl negrąžinamų namo rakto, rakto nuo elektros skydinės ir pultelio nuo garažo vartų.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono Policijos komisariato 2024 m. balandžio 12 d. Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kuri buvo pradėta pagal nukentėjusiuoju pripažinto R. Č. pareiškimą dėl I. K. savavaldžiavimo, pasireiškiančio negrąžinamu pagal statybos rangos (griovimo darbų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) sutartį pareiškėjo (užsakovo) I. K. (rangovui) perduotų rangos vykdymui daiktų – rakto nuo namo durų, rakto nuo elektros skydinės bei pultelio nuo garažo vartų, nesant I. K. veiksmuose numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo R. Č. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo R. Č. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliaciniame skunde nesutinkama su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad I. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, taip pat nesutinkama ir su Institucijos 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu, kuriuo buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, todėl aukštesnysis teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių, nėra. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

10. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Taigi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

11. Institucijos 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta dėl to, kad I. K. su pareiškėju R. Č. sutarė dėl griovimo darbų, jam buvo perduoti daiktai: namo raktas, raktas nuo elektros skydinės ir pultelis nuo garažo vartų darbų atlikimui. Pareiškėjui atsisakius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbų, jis negrąžino raktų ir pultelio nuo garažo vartų, taip savo savavališkais veiksmais gynė savo tikrą ar tariamą teisę, atlyginti už atliktus darbus, pažeisdamas pareiškėjo teises, naudotis jam priklausančių turtu, laikydamas pareiškėjo daiktus pas save tol, kol su juo bus atsiskaityta už atliktus darbus. Nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną, Institucija konstatavo, kad tarp asmenų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl sudarytos žodinės sutarties, kurios pagrindu buvo atliekami statybos darbai, todėl kilę ginčai dėl sutarties nutraukimo, darbų priėmimo ir daiktų grąžinimo turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, asmenų teiktų paaiškinimų, neabejotinai nustatyta, kad tarp R. Č. ir I. K. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai dėl statybos rangos darbų. Nei vienas iš asmenų neneigia, jog R. Č. su I. K. sutarė dėl darbų atlikimo. Pareiškėjo teigimu, šis jam už atliktus darbus sumokėjo 9000 Eur, tačiau negavus darbų sąmatos, nusprendė žodinę sutartį nutraukti, I. K. paprašė atiduoti namų raktą, skydinės raktą ir pultelį nuo garažo vartų. Tačiau I. K. šių daiktų jam neatidavė. I. K. paaiškino, kad paskutinę darbų atlikimo dieną R. Č. pasakė, jog stabdytų visus darbus ir daugiau nieko nedarytų bei pateiktų darbų atlikimo sąmatą, kurią jis jau buvo pateikęs jo sūnui. Tai dienai praktiškai buvo atlikti visi darbai, kurie buvo sutarti, tačiau R. Č. už atliktus darbus atsiskaitė tik dalinai, raktus planavo grąžinti susitikus su R. Č. asmeniškai.

13. Šiame kontekste, apygardos teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012).

14. Nagrinėjamu atveju, pateiktame apeliaciniame skunde visų pirma nesutinkama, jog I. K. pasisavinęs raktus, pasinaudojo daikto sulaikymo teise. Apygardos teismas, sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio teisinio pagrindo. Kaip ir teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Šios teisės įgyvendinimo tvarka nustatyta daiktinės teisės normose – CK 4.229-4.235 straipsniuose, nes tai yra daiktinė teisė, tačiau naudojama užtikrinant skolininko prievolės kreditoriui įvykdymą. Taigi, akivaizdu, jog tarp I. K. ir R. Č. susiklosčius ginčui dėl atliktų darbų apmokėjimo, ką patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, jog I. K. pateikė teismui ieškinį dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš R. Č. dėl žodinės statybų rangos sutarties nevykdymo. Kas iš esmės patvirtina, jog tarp I. K. ir R. Č. išties kilęs civilinio pobūdžio ginčas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Atitinkamai, civilinio proceso metu nustačius, kad asmuo pažeidė administracinių nusižengimų kodekse numatytas įstatymo normas, apie tai informuojamos atitinkamos institucijos. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. K. ginčo daiktus grąžino ne pačiam R. Č., o perdavė tyrėjui, kas yra nelogiška, laikantis pozicijos, jog yra naudojamasi daikto sulaikymo teise, tačiau sutiktina su I. K. atstovo pateikto atsiliepimo į skundą argumentais, jog I. K. neturi teisinio išsilavinimo, dėl ko visiškai suprantama, jog jam gali būti nežinomas nei sulaikymo institutas, nei jo taikymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, būtina nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog 2024 m. vasario 12 d. į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą atvykęs I. K. savanoriškai atidavė R. Č. namų raktus, garažo vartų pultelį ir raktą nuo elektros skydinės. I. K. paaiškino, jog šių daiktų R. Č. negrąžino, kadangi pareiškėjas su juo nebendravo ir piktybiškai vengė susitikti, taip pat ir jo sūnus nebuvo susisiekęs dėl raktų grąžinimo. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių patvirtinančių duomenų, jog pareiškėjas R. Č. dėl I. K. veiksmų, t. y. raktų laikymo pas save, patyrė žalą. Žala yra vienas iš privalomų ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog R. Č. negalėjo patekti į savo nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau išties šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikta, t. y., byloje nėra jokių duomenų, jog I. K. perduoti namo raktai buvo vieninteliai, su kuriais būtų galima patekti į vidų. Šias abejones patvirtina ir tai, kad 2024 m. vasario 12 d. telefonu buvo susiekta su R. Č. ir jis buvo informuotas apie tai, kad I. K. Vilkaviškio rajono policijos komisariate savanoriškai pateikė minėtus raktus, be to, 2024 m. vasario 13 d. pareiškėjui R. Č. ir jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei elektroniniu paštu buvo išsiųsti pranešimai dėl daiktų perdavimo, tačiau iki 2024 m. balandžio 12 d. (skundžiamo nutarimo priėmimo dienos) nei pareiškėjas R. Č., nei jo atstovė advokatė D. Višinskienė dėl daiktų atsiėmimo nesikreipė. Šios aplinkybes sudaro pagrindą abejoti skunde nurodytais argumentais, jog pareiškėjas dėl I. K. veiksmų iš ties patyrė žalą.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Institucijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatos ir pagrįstai administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį I. K. atžvilgiu nutraukta (nepradėta). Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo jo pareiškime nurodytų veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas tarp asmenų neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir neįgavo savavaldžiavimui, numatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių, todėl jų konflikto esmę sudarantys civiliniai teisiniai santykiai spręstini civilinio proceso tvarka. Dėl ko skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. K. atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas prašo priteisti iš R. Č. 605 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta išankstinė sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas bei PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų matyti, jog I. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą administracinio nusižengimo byloje sumokėjo 605 Eur.

18. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. K. naudojosi teisininko pagalba teikiant atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi buvo atmestas. Taigi, neabejotina, jog I. K. patyrė proceso išlaidas, susijusias su atstovavimu teisminiuose ginčuose. Manytina, kad advokato prašomos priteisti atstovavimo bylinėjimosi išlaidos – 605 Eur apeliacinės instancijos teisme ne per didelės, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, dėl ko jos priteistinos iš pareiškėjo R. Č..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

pareiškėjo R. Č. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti I. K. iš R. Č. 605 Eur (šešis šimtus ir 5 eurus) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.