- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-968-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01419-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovui M. D. dėl bendravimo su vaikaitėmis tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų S. D., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. Ž. ir R. Ž. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. D. (toliau – ir atsakovas) dėl bendravimo su vaikaitėmis tvarkos nustatymo. Ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-270-586/2018 2 punkte nustatytą ieškovų bendravimo su vaikaitėmis tvarką ir šį punktą išdėstyti taip: šalys susitaria, kad būdami L. ieškovai R. Ž. ir R. Ž. bendrauja su vaikaitėmis V. D. ir G. D. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-270-586/2018 1 punkte nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo S. D. bendrauja su dukromis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovų reikalavimais nesutiko.
3. 2019 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui 2019 m. kovo 8 d. pasirašytą taikos sutartį, prašė ją patvirtini ir civilinę bylą nutraukti. Šalys patvirtino, jog taikos sutarties sąlygos atitinka jų valią, taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės joms yra žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.
5. Teismas nustatė, kad šalys taikiu būdu išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl ieškovų bendravimo su vaikaitėmis tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos taikos sutarties turinys atitinka taikos sutarčiai keliamus reikalavimus, sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių bei nepilnamečių vaikų V. D. ir G. D. interesų, taip pat kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Įvertinęs šias aplinkybes teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas M. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį ir pripažinti negaliojančia 2019 m. kovo 8 d. šalių sudarytą taikos sutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismo posėdžio pertraukos metu, kai buvo pasirašyta šalių taikos sutartis, ieškovai ir jų atstovas darė atsakovui psichologinį spaudimą. Po sutarties pasirašymo susipažinęs su taikos sutarties sąlygomis, atsakovas suprato, jog sutartis neatitinka atsakovo interesų, todėl jis pageidauja šią sutartį atšaukti.
6.2. Byloje nebuvo vertintos aplinkybės, lėmusios atsakovo nesutikimą su taikos sutarties sąlygomis. Apelianto teigimu, ieškovai nesugebėjo tinkamai išauklėti savo dukros S. D., kuri turi problemų dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, todėl ieškovų bendravimas gali daryti neigiamą įtaką atsakovo dukrų raidai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai R. Ž. ir R. Ž. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Apelianto nurodomi argumentai apie jam darytą psichologinį spaudimą neatitinka tikrovės. Šalims baigti ginčą ir pasirašyti taikos sutartį padėjo išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė, galutinį taikos sutarties variantą ieškovams pasirašyti pateikė atsakovas ir jo atstovas, todėl atskirojo skundo argumentai apie patirtą psichologinį spaudimą yra nepagrįsti.
7.2. Teismo patvirtinta taikos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia imperatyvių teisės normų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl teismas pagrįstai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo išreikalauti įrodymus
10. Atsakovas atskirajame skunde pateikė prašymą iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti duomenis apie trečiojo asmens S. D. gydymąsi šioje įstaigoje.
11. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Šie reikalavimai nustatyti, siekiant įsitikinti prašomo išreikalauti rašytinio įrodymo sąsajumu su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku bei išvengti situacijos, kai įpareigojimas nustatomas asmeniui, neturinčiam to įrodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta patvirtinti taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą, nėra teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl trečiojo asmens S. D. sveikatos būklės. Teikdamas prašymą dėl duomenų išreikalavimo, apeliantas tinkamai nepagrindė šių duomenų ryšio su byloje pateikto atskirojo skundo dalyku. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, atsakovo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkinamas.
Dėl atsakovo valios sudaryti taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis
13. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad sudarant taikos sutartį jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Atsižvelgiant į šiuos atskirojo skundo argumentus, byloje pirmiausia spręstinas klausimas, ar skundžiama teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis atitinka atsakovo valią.
14. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančio CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
16. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Tačiau teismas taip pat turi patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).
17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. kovo 8 d. ieškovai ir atsakovas pasirašė taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl ieškovų bendravimo su vaikaitėmis V. D. ir G. D. tvarkos. Ši taikos sutartis tą pačią dieną buvo pateikta teismui tvirtinti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi šalių pasirašyta taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta. Nors atsakovas nurodo, kad sudarant minėtą taikos sutartį jam buvo daromas psichologinis spaudimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
18. Pirma, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atskirajame skunde atsakovo nurodomas aplinkybes apie jam darytą psichologinį spaudimą taikos sutarties sudarymo metu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad vien deklaratyvaus pobūdžio atsakovo teiginiai apie patirtą psichologinį spaudimą nagrinėjamu atveju nėra pakankami išvadai, jog taikos sutartyje nurodyta ieškovų bendravimo su vaikaitėmis tvarka yra atsakovui daryto psichologinio spaudimo pasekmė.
19. Antra, 2019 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas aiškinosi ieškovų ir atsakovo poziciją dėl galimybės bylą baigti taikos sutartimi, taip pat teismas aiškinosi, kokiomis sąlygomis šalys sutiktų sudaryti taikos sutartį. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad su šalimis buvo aptartos aplinkybės dėl ieškovų teisės bendrauti su vaikaitėmis kas antrą mėnesio penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, taip pat atostogų ir švenčių dienomis, buvo aptartas konkretus ieškovų bendravimo su vaikaitėmis laikas. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad taikos sutarties tekstą jis perskaitė, šalių pasirašyta taikos sutartis ir joje nustatyta ieškovų bendravimo su vaikaitėmis tvarka atitinka atsakovo valią, taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės jam yra suprantamos (posėdžio garso įrašas nuo 35 min. 12 s. iki 35 min. 33 s.). Analogiškas aplinkybes nurodė ir atsakovo atstovas (posėdžio garso įrašas nuo 36 min. 10 s. iki 36 min. 15 s.). Teismo posėdžio metu atsakovas nenurodė, jog pasirašant taikos sutartį, jam buvo daroma (ar bandoma daryti) neleistina įtaka, siekiant paveikti atsakovą sudaryti taikos sutartį jo tikrosios valios neatitinkančiomis sąlygomis. Be to, iš teismo posėdžio garso įrašo spręstina, kad tariantis dėl taikios ginčo baigties dalyvavo išvadą byloje duodančios institucijos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje) atstovė.
20. Trečia, 2019 m. vasario 20 d. atsakovas pateikė teismui taikos sutarties projektą su pasiūlymu baigti bylą šiame taikos sutarties projekte numatytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta ieškovų bendravimo su vaikaitėmis tvarka iš esmės atitinka atsakovo pateiktame taikos sutarties projekte pasiūlytą bendravimo tvarką. Nors skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovams suteikta teisė su vaikaitėmis bendrauti ir kas antrą mėnesio penktadienį, tačiau 2019 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu ši sąlyga su šalimis buvo aptarta ir atsakovas su ja sutiko.
21. Ketvirta, atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokato, kuris dalyvavo ir 2019 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo. Vadinasi, atsakovas turėjo realią galimybę naudotis kvalifikuota teisine pagalba vertinant taikos sutarties sąlygų turinį, taip pat konsultuotis su advokatu sprendžiant taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo klausimą.
22. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis neatitiko tikrosios atsakovo valios. Vadinasi, šiuo aspektu panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
23. Apeliantas skunde nurodė, kad šioje byloje nebuvo vertintos aplinkybės, lėmusios atsakovo nesutikimą su taikos sutarties sąlygomis. Apelianto teigimu, ieškovai nesugebėjo tinkamai išauklėti savo dukros S. D., kuri turi problemų dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, todėl ieškovų bendravimas gali daryti neigiamą įtaką atsakovo dukrų raidai.
24. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
25. Įvertinus nurodytą įstatymo nuostatą ir atsakovo atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar šalių pasirašyta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui.
26. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių bei nepilnamečių vaikų V. D. ir G. D. interesų, taip pat kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
27. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovų bendravimas gali daryti neigiamą įtaką atsakovo dukrų raidai, tačiau šis argumentas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie galbūt netinkamą trečiojo asmens S. D. elgesį, kurį galėjo lemti netinkamas jos tėvų auklėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su ieškovų ir jų vaikaičių tarpusavio santykiais bei savaime nelemia išvados, jog ieškovų bendravimas su vaikaitėmis keltų grėsmę vaikų interesams. Pažymėtina, kad ieškovų teisė bendrauti su vaikaitėmis ir konkreti bendravimo tvarka yra nustatyta ir įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-270-586/2018. Minėta, kad iš teismo posėdžio garso įrašo spręstina, jog tariantis dėl taikios ginčo baigties dalyvavo išvadą byloje duodančios institucijos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje) atstovė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovų bendravimas su atsakovo ir trečiojo asmens dukromis neatitiktų vaikų interesų ir dėl to turėtų būti ribojamas. Kitų argumentų, patvirtinančių šalių taikos sutarties sąlygų neatitikimą imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, taip pat kitų asmenų teisėmis ir teisėtiems interesams, atsakovas savo atskirajame skunde nenurodė.
28. Atkreiptinas dėmesys, jog paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovų bendravimas su vaikaitėmis neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, atsakovui išlieka teisė kreiptis į teismą dėl ieškovų bendravimo su vaikaitėmis tvarkos pakeitimo.
29. Apibendrindamas anksčiau paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, nepažeidžia ginčo šalių bei nepilnamečių vaikų V. D. ir G. D. interesų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtinto šalių pasirašytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.