Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudėta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 1 d. baudžiamąjį įsakymą.

Iš E. B. valstybės naudai priteista 113,33 Eur, už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo byloje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir I. Z., tačiau jo atžvilgiu nėra gauta jokių apeliacinių skundų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. ir I. Z. nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie nežymiai sutrikdė R. K. sveikatą, o tiksliau: 2022 m. gegužės 5 d., apie 13 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp I. Z. ir nukentėjusiojo kilus ginčui, I. Z., tyčia, sudavė kumščiu kartą R. K. į veido sritį. Tęsiantis konfliktui tarp I. Z. ir nukentėjusiojo, E. B. sudavė smūgį nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį bei abu dar bendrai sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam į kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. K. galvos paviršinį sužalojimą, sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą, o taip pat kraujosruvas su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius veide, nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo E. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo E. B. kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. B. paskirta bausmė yra per griežta, taip pat skunde jis nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu privalėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, nuteistasis buvo blaivus ir sudavė tik vieną smūgį, norėdamas apginti savo giminaitį.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. B. paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nėra per griežta, bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Be to, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

11. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Teismas konstatavo, kad E. B. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančia aplinkybe – tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę, žemesnės instancijos teismas nurodė, kad jis praeityje teistas net dvidešimt keturis kartus už įvairaus sunkumo tyčinių nusikaltimų bei baudžiamųjų nusižengimų padarymą (1 t., b. l. 135-158). Be kita ko, apylinkės teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam E. B. atsižvelgė į tai, kad šiuo metu jis atlikinėja terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kad jo atžvilgiu yra priimti keli neįsiteisėję nuosprendžiai, kuriais jam paskirtos arešto ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės, taip pat nurodė, kad ankstesniais nuosprendžiais skiriamos švelnesnės bausmės nedarė jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, todėl įvertinęs aplinkybių visumą, apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai pasiekti bus paskyrus artimą bausmės vidurkiui griežčiausią sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į tai, kad padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas nesukėlęs sunkių pasekmių, todėl už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą apylinkės teismas E. B. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas E. B. nėra pirmasis. Apygardos teismas nustatė, kad iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo, ankstesniais nuosprendžiais jis buvo nuteistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (neteisėtas medžiojimas/žvejojimas, vagystės, nesunkus sveikatos sutrikdymas, plėšimai, sukčiavimas, smurto naudojimas artimam giminaičiui, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, narkotinių medžiagų disponavimas ir kt.). Be to, šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nuteistasis yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Taip pat papildomai iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) nustatyta, kad E. B. buvo daugybę kartų baustas administracine tvarka, išrašą sudaro net 14 lapų (2 t., b. l. 11-24). Iki patekdamas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą jis niekur nedirbo. Ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau savo pobūdžiu už laisvės atėmimą švelnesnės bausmės nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, ką neabejotinai patvirtina ir nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybės –nusikalstamą veiką E. B. padarė esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį parinkdamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę (4 mėnesiai laisvės atėmimo). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi buvo teisingai bei pagrįstai bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant E. B. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę, tai yra teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, dydį parinkdamas mažesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta griežtos rūšies bausmė (laisvės atėmimas) yra tinkamai paskirta bausmė.

16. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad E. B. yra linkęs nusikalsti. Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę/mažesnę bausmę ar kitą bausmės rūšį. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

17. Apeliantas skunde teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad E. B. sudavė tik vieną smūgį būdamas blaivas ir gindamas savo giminaitį. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tik skunde nurodyti argumentai dėl jo blaivumo yra teisingi ir pagrįsti, į ką taip pat atsižvelgė apylinkės teismas skirdamas bausmę, tačiau kita dalis argumentų dėl suduotų smūgių skaičiaus ir norėjimo apginti giminaitį, yra visiškai nepagrįsta. Kadangi kaip teisingai ir pagrįstai nustatyta byloje, E. B. kartu su I. Z. bendrais veiksmais sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, todėl minėtieji skundo argumentai laikytini neteisingais ir atmestinais. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teisingai nurodė aplinkybę, kad nuteistasis E. B. nukentėjusiojo atsiprašė, kuris jam atleido, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo skirti švelnesnę/mažesnę bausmę nuteistajam.

18. Nuteistasis E. B. kartu su apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui buvo pateikęs papildomą prašymą dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo. Šis nuteistojo prašymas kolegijos atmetamas, nuteistajam išaiškinant, kad visi jam paskirtų neįsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais bausmių subendrinimo klausimai bus išspręsti šiems nuosprendžiams įsiteisėjus jų vykdymo procese, vadovaujantis BPK 361 ir 362 straipsnių nuostatomis.

19. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad Marijampolės apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam E. B. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis turi būti patikslinta – iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinant dalį, kuria nuspręsta E. B. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose, nes to BK nenumato.

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad E. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 93,33 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. niekur nedirba, yra daug kartų baustas administracine tvarka, paskiriant jam nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos byloje nėra, be to, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Duomenų apie tai, jog jis turėtų turto byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms E. B. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Neišieškoti iš E. B. valstybės naudai 93,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.