Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-03-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-965-287/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-20
Bylos Nr.
e2YT-965-287/2020
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00863-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
I. S., valstybės įmonei Turto bankui
Advokatai
Donata Motiejūnė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-965-287/2020Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00863-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 20 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:pareiškėjai L. J. ir jos atstovei advokatei Donatai Motiejūnei,suinteresuotam asmeniui I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. S. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. J. pateiktu pareiškimu teismui prašo, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo brolio R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja L. J. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir suinteresuoto asmens I. S. brolis R. K. Po brolio mirties jo vardu liko dviejų žemės sklypų dalys bei dalis sodo pastato ir įvairūs palikėjo asmeniniai daiktai: buities prietaisai, knygos, įrankiai ir pan. To paties turto kitos dalys priklauso pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui I. S., kadangi jie visi trys tą turtą buvo paveldėję lygiomis dalimis. Po brolio mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti, kadangi tą turtą tiek iki brolio mirties, tiek po brolio mirties prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Visų mokesčių kvitų nėra išsaugojusi, bet turi pavedimą už žemės sklypus ir už atliekų tvarkymą Pakruojo rajono savivaldybėje, nors pati gyvena Šiauliuose. Šiais veiksmais, kurie liudija pareiškėjos sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, ji išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir paveldėti, yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų jai teisines pasekmes – ji galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Jos sesuo, įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, yra kitas įpėdinis, o daugiau jokių įpėdinių nėra, nes tėvai mirę, palikėjo santuoka buvo nutraukta, vaikų jis neturėjo.

Pareiškėja L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad po brolio mirties dėl palikimo į notarą nesikreipė, kadangi po mamos mirties jie visi lygiomis dalimis buvo tą turtą paveldėję ir nepagalvojo, kad reikia vėl kreiptis. Į notarą kreipėsi tik prieš tris su puse mėnesio ir notarė žodžiu jai paaiškino, kad yra praleistas terminas palikimui priimti. Žemės sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ji visą laiką prižiūrėjo, tiek kol brolis dar buvo gyvas, tiek broliui mirus. Kartu su ja sode dirbdavo ir sesuo I. S. Ji mokėjo mokesčius už sodą, pateikė teismui kvitus, kuriuos išsaugojo. Taip pat pateikė papildomai sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažymą, kad bendrijai už 6 arų sodą ji neskolinga. Po brolio mirties jos su sese dar pasisodindavo daržovių, atvažiavę ravėdavo, nuimdavo derlių, nupjaudavo žolę, vėliau pasidarė per sunku privažinėti, nes gyvena Šiauliuose. Tada daugiau ploto padarė žolės, kurią reikėdavo tik nupjauti. V. M. yra jų patėvis, jam taip pat priklauso dalis sodo, bet jis jau nebegyvena Pakruojyje. Kažkur nuo 2014 metų ji yra sutarusi su sodo pirkėju K., kurio pavardės nežino, kuris nuo to laiko sodą prižiūri, dirba žemę, moka mokesčius. Ji kreipėsi į notarą ir į teismą, nes nori susitvarkyti brolio palikimą ir sodą galutinai parduoti esamam pirkėjui. Palaiko visas pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą terminą teismui nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti, kadangi pareiškėja viską teisingai nurodė. Jos atvažiuodavo į sodą kokius tris – keturis kartus per metus, kartais pabūdavo su sese kelias dienas. Sode augindavo daržoves, ravėdavo, nusikasdavo derlių, pjaudavo žolę, viską prižiūrėdavo. Mokesčius mokėdavo sesuo, nes ji neturėjo iš ko mokėti, ji tik padėdavo dirbti ir tvarkytis.

Valstybės įmonė Turto bankas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto faktinį valdymą ir nėra gavusi pranešimo dėl jo perėjimo valstybei. VĮ Turto bankas nuomone, pareiškėjos pareiškime nurodytas prašymas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad ji priėmė jos mirusiam broliui priklausiusį palikimą per CK nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikėjo mirties, faktiškai pradėdama palikimą valdyti, aktyviais veiksmais, atitinkančiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus apie tai. Prašo pareiškimą nagrinėti, atsižvelgus į VĮ Turto bankas išdėstytą poziciją ir teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko ir byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta pareiškėją ir jos sesę, gerai pažinojo jų brolį R. ir patėvį V. Jis yra gal kokius keturis kartus atvežęs pareiškėją ir jos sesę į Pakruojį, į sodą (duomenys neskelbtini), kadangi jos paprašydavo nuvežti ir padėti nupjauti žolę, paravėti. Jis padėdavo. Kam priklauso tas sodas jis nežino, nes nesidomėjo. R. su V. tame sode irgi būdavo, tvarkydavosi. Po R. mirties jis veždavo į sodą J. ir jai padėdavo. Kartu veždavo ir S.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimo teisės liudijimus priklauso po 75/600 dalis I. S., R. K. ir L. J. bei 375/600 dalys V. J. M., o sodo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimo teisės liudijimus priklauso po 1/8 dalį L. J., I. S. ir R. K. bei 5/8 dalys V. J. M.

Iš mirties liudijimo ir gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad R. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas išsituokęs ir neturėdamas vaikų.

Iš gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis nustatyta, kad I. S., L. J. ir R. K. yra A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai.

Iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad L. J. bendrijoje turi 6 arų sodą, (duomenys neskelbtini), ir bendrijai neskolinga.

Kaip pareiškime teismui ir teismo posėdžio metu nurodė pareiškėja L. J., kad po brolio R. K. mirties, jos su seserimi I. S. prižiūrėjo sodą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sodino ir augino daržoves, ravėjo, pjaudavo žolę, mokėjo mokesčius, kadangi joms taip pat priklausė tokios pat sodo ir sodo namelio dalys, kaip ir broliui, nes jie visi buvo tą turtą paveldėję po savo mamos mirties. Pareiškėjos išdėstytas pareiškime bei teismo posėdžio nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. S. Pareiškėjos teiginius paliudijo ir teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas V. S., kuris parodė, kad yra kelis kartus vežęs pareiškėją ir jos seserį į Pakruojį, į sodą bendrijoje (duomenys neskelbtini), būtent, po jų brolio R. mirties, kur jie visi dirbdavo: ravėdavo daržą, pjaudavo žolę, nes jis sutikdavo joms padėti. Kad už sodą buvo mokami mokesčiai ir nėra jokio įsiskolinimo, patvirtino sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išduota pažyma.

Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėja L. J. aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą, likusį po brolio R. K. mirties, faktiškai pradėdama šį turtą valdyti.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėjos L. J. nurodytos aplinkybės, kurias patvirtino suinteresuotas asmuo I. S. bei liudytojas V. S., ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad su likusiu po brolio R. K. mirties turtu ji elgėsi, kaip su savo nuosavybe, nes jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius, t. y., pareiškėja savo aktyviais veiksmais, kaip įpėdinė, siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos L. J. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji per tris mėnesius nuo brolio R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisei realizuoti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo brolio R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei realizuoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė