Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, administracine tvarka baustas, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeista 90 parų areštu (arešto bausmę atlikęs);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2014 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, konflikto su sugyventine V. M. metu, tyčia stipriai suėmęs V. M. už abiejų rankų, jas suspaudė bei stumdė V. M. po kambarį, tuo nukentėjusiajai – sugyventinei V. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, jis 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 23.00 val., A. A. leidimu teisėtai būdamas automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Ukmergės g. 198-o namo kieme, Vilniuje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, būdamas neblaivus, pagrobė A. A. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės, ir šio automobilio daiktadėžėje buvusius dokumentus – A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, 15 Eur vertės, automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. E822627, 15 Eur vertės, ir techninės apžiūros taloną, 6 Eur vertės, bei šio automobilio draudimo polisą, neturintį materialinės vertės, taip pat automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną leidimą įvažiuoti į Baltarusijos Respubliką, bei neturėdamas teisinio pagrindo juos laikė su savimi laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d., 23.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 2.10 val., tuo padarydamas A. A. 636 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos, susijusios su A. A. turto pagrobimu, kvalifikavimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. V. paaiškino, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu dėl automobilio ir dokumentų pagrobimo prisipažįsta visiškai, gailisi. Paaiškino, kad 2015 m. vakare, apie 22.00 val. jis su A. A. gėrė alkoholinius gėrimus prie parduotuvės „Maxima“, Šeškinėje. Prisigėrė ir A. A. jam davė raktus nuo savo automobilio VW Passat, kad jis jame permiegotų, o pats nuėjo miegoti į namus. Automobilis stovėjo prie A. A. namo. A. A. siūlė eiti miegoti pas jį, tačiau jis nemėgsta miegoti svečiuose. Pats tuo metu gyveno Taikos gatvėje. Tądien buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio ir turėjo permiegoti automobilyje. Iki automobilio VW Passat ėjo kartu su A. A., jis atidarė savo automobilį, paliko raktelius, kad grotų magnetofonas, o pats grįžo namo. D. V. atsigulė keleivio priekinėje sėdinėje. Miegojo, o atsikėlęs vidurnaktį sumąstė važiuoti pas sugyventinę. Automobilį paėmė automatiškai, jo užvaldyti nenorėjo, pats turi automobilį (pakartotinės apklausos teisme metu paaiškino, kad automobilio jis nei įvykio metu, nei šiuo metu neturi). Tąkart norėjo tik pasinaudoti automobiliu. Nuvažiavo pas sugyventinę, tačiau ji jo neįleido, o raktų nuo namų jis neturėjo. Įvykio naktį dar vyko į Žirmūnų rajoną pas draugą, bet ar vyko pas sugyventinės motiną, nepamena, nes su ja nelabai bendrauja. Vėliau nuvažiavo pas pažįstamą į Užupį. Draugo duomenų nurodyti negali, bet pas jį kartu gėrė, ir jis liko nakvoti ten. Su A. A. nesusisiekė, kad pasakytų, kad paėmė automobilį, nes išsikrovė telefonas. Automobilį ketino grąžinti išsimiegojęs. Po poros valandų A. A. jam skambino, bet jis ragelio nekėlė, kadangi buvo girtas. Vėliau paskambinęs A. A. liepė grąžinti automobilį, sakė, kad jeigu šiandien iš ryto automobilio neatvarys, jis kreipsis į policiją. Įvykio aplinkybes atsimena protarpiais. Vakare, kai buvo tamsu, jis varė automobilį A. A., ir jį sustabdė policija. Kai pareigūnai jį sustabdė, jis neužtraukė rankinio stabdžio, ir automobilis, pariedėjęs atgal, kabliu užkabino tarnybinio automobilio bamperį. Pareigūnai patikrino jiems pateiktus dokumentus ir jam juos grąžino. Grąžino vairuotojo teises, kurias jis įsidėjo sau į kišenę, o likusius dokumentus, kiek pamena, tikrai įmetė pro automobilio priekinės keleivio sėdynės langą į vidų. Jeigu būtų turėjęs tuos dokumentus, tikrai grąžintų A. A.. Ar apžiūrinėjo pareigūnai automobilį, nepamena. Jį pareigūnai paleido vietoje, o automobilis traliuku buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, visi dokumentai liko ant automobilio priekinės sėdynės. Automobilio langai buvo sveiki. Iš A. A. dokumentų automobilyje buvo automobilio registracijos pažymėjimas, techninės apžiūros lapas, draudimo polisas. Paso nebuvo, o laikino leidimo įvažiuoti į Baltarusiją jis nematė. Pažymėjo, kad A. A. automobilį grąžino. Paaiškino, kad tikslo dokumentų, kaip ir automobilio, užvaldyti nebuvo, visus dokumentus perdavė pareigūnams, vairuotojo pažymėjimą A. A. grąžino paštu. Kur A. A. laiko dokumentus, jis matė, nes abu kartu važinėjo į darbą. Paaiškino, kad neprašė A. A. pasinaudoti jo automobiliu, nors prieš įvykį su juo buvo kalbėta, kad jeigu kada reikės automobilio, A. A. galės jį paskolinti, jam tereikės tik prisipilti kuro (t. 2, b. l. 9-11, 58).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. nurodė, kad įvykio datos nelabai pamena, tai buvo praeitais metais, galėjo būti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Tądien jis su Dainiumi atvažiavo pas jį į namus, pavalgė. Norėjo važiuoti pas Dainių, tačiau A. A. motina pasiūlė jam pernakvoti, bet Dainius atsisakė, sakė, kad nori pernakvoti automobilyje. Automobilis stovėjo po langais prie kaimyninio, Ukmergės g. 202 namo. Automobilis matėsi pro balkoną. A. A. jį palydėjo į automobilį, ištiesė sėdynę ir D. V. automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , atsigulė. A. A. ištraukė iš bagažinės megztuką, davė juo Dainiui apsikloti, ir grįžo namo šilčiau apsirengti. Raktelius paliko automobilyje įkištus į spynelę, automobilis buvo neužvestas. Automobilyje, daiktadėžėje, vokelyje, melsvame aplankale, buvo visi dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, automobilio VW Passat registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, automobilio draudimo polisas, laikinas leidimas įvažiuoti į Baltarusijos Respubliką. D. V. turbūt matė, kur mašinoje laikomi dokumentai, nes iki įvykio buvo atvejų, kad kartu viename mano automobilyje važiuodavo. Nuėjęs namo pradėjo rengtis, ir, žvilgtelėjęs pro balkoną, pamatė, kad nėra automobilio. Buvo praėję gal 10 min., kai jį paliko. Paskambino D. V., jis ragelį pakėlė gal iš trečio ar ketvirto karto. Pakėlęs ragelį atsiprašė ir pasakė, kad tuoj grįš. Kodėl ir kur išvažiavo, nepaaiškino. Jis jo laukė namo apačioje, tačiau D. V. negrįžo. Tuomet jis užsuko pas draugą prašyti automobilio, ir nuvažiavo iki D. V. sugyventinės kiemo. Pamatęs, kad jo automobilio ten nėra, nuvažiavo į Kelių policiją. Ten jam pasakė, kad autoįvykio nebuvo. Tuomet nuvažiavo į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK, ten irgi pasakė, kad nebuvo įvykio. Po to pamanė, kad gal D. V. nuvažiavo pas motiną, paskambino jai, bet ji pasakė, kad jis neatvažiavo. Kiek pamena, dar skambino Dainiui, bet jis ragelio nebekėlė, todėl dėl įvykio ryte parašė pareiškimą. Kad jo automobilis nuvarytas į saugojamą aikštelę, apie tai pranešė Kelių policija. Automobilį jis dabar yra atgavęs. Kai atvyko į aikštelę apžiūrėti automobilio, jis nebuvo apgadintas, viskas buvo sveika. Automobilyje nebuvo jokių jame laikytų dokumentų. Po kurio laiko D. V. jam registruotu paštu atsiuntė vairuotojo teises, bet jokių kitų dokumentų neatsiuntė. Automobilio VW Passat registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, automobilio draudimo polisą, laikiną leidimą įvažiuoti į Baltarusijos Respubliką darėsi iš naujo, visa tai, t. y. 21 Eur, D. V. kompensavo. Teigia, kad įvykio metu D. V. buvo girtas, pats nesuvokė, kaip pasielgė. Kur D. V. buvo su automobiliu, jis nežino, apie tai jie nekalbėjo. Pats nežino, kodėl Dainius taip pasielgė, kalbos su juo apie leidimą važiuoti nebuvo. Kitų vertingų daiktų automobilyje nebuvo, niekas kitas iš asmeninių daiktų nedingo. Po įvykio su Dainiumi bendravo telefonu (t. 2, b. l. 37-38, 58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Š. (V. Š.) paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. jis dirbo UAB „Arro“, kuri užsiima automobilių nutempimu į aikštelę. Nurodė, kad apie tai, jog reikia nutempti automobilį, policija praneša firmai, nurodo, kur atvykti, ir jis nuvažiuoja. Nuvažiavęs nufotografuoja automobilį, surašo aktą, kurio vienas egzempliorius lieka UAB „Arro“, o vienas – žmogui. Nuvežęs automobilį į aikštelę palieka ten aktą, kurį vėliau pasiima UAB „Arro“. Nagrinėjamu atveju buvo darytos automobilio nuotraukos, kurias jis perdavė UAB „Arro“, jie saugo tas nuotraukas. Kad tame automobilyje buvo kažkokie daiktai, jis neprisimena, bet gali būti, jog buvo. Pažymi, kad jeigu automobilyje yra daiktai, jie yra nufotografuojami atidarius galines ir priekines automobilio dureles, bet daiktadėžėje esančių daiktų nefotografuoja. Ar asmuo gali kažką pasiimti iš automobilio jau po to, kai jie nufotografuoja, priklauso nuo policijos pareigūnų. Kai kurie žmonės pasiima daiktus, kai kurie – ne. UAB „Arro“ darbuotojai tik išima automobilio raktelius ir užtrenkia dureles, automobilius uždarinėja be raktų, nebent tai būna naujas automobilis, ir jį nuveža. Kai automobilis pristatomas į aikštelę, tiesiog uždaromos automobilio durelės, o rakteliai atiduodami sargui (t. 2, b. l. 39-40).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu surašyto tarnybinio pranešimo aplinkybes. Ar buvo sustabdytame automobilyje A. A. asmens dokumentai, nepamena. Taip pat neatsimena, ar D. V. juos pateikė pareigūnams. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte yra užfiksuojami daiktai, kurie paliekami automobilyje. Nagrinėjamu atveju jokie daiktai akte užfiksuoti nebuvo (t. 2, b. l. 58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. P. paaiškino, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu surašyto tarnybinio pranešimo aplinkybes. Nurodė, kad nepamena, ar D. V. turėjo dokumentus, ir ar juos rodė pareigūnams, taip pat nepamena, ar jis dėjo kokius nors dokumentus ant automobilio priekinės keleivio sėdynės. Ar kitas įvykyje buvęs pareigūnų ekipažas prašė D. V. rodyti dokumentus, pasakyti negali. Paaiškino, kad įvykio metu automobilio vairuotojas buvo neblaivus, sakė, kad nuostolį padengs jo tėvas. Kadangi vairuotojas buvo neblaivus, jie iškvietė Kelių policijos valdybos pareigūnus. Kai automobilis buvo vežamas į aikštelę, jis dar dalyvavo (t. 2, b. l. 66).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Z. paaiškino, kad atsimena, jog buvo gautas iškvietimas dėl to, kad neblaivus vairuotojas iš aikštelės ruošiasi išvažiuoti su transporto priemone. Pareigūnai praėjo persekioti, kiek pamena, mėlynos spalvos, automobilį VW Passat. Jį sustabdant, bėgant prie vairuotojo pusės, automobilis pradėjo riedėti, ir atsitrenkė į pareigūnų tarnybinį automobilį. Vairuotoją jie sulaikė, iškvietė Kelių policiją. Jis neprisimena, ar asmuo jam pateikė kokius nors dokumentus, taip pat nepamena, ar automobilis priklausė D. V.. Paaiškino, kad protokolą surašinėjo ne jis, o Kelių policija, kurios pareigūnai ir tikrino, kokius dokumentus turi asmuo. Kas tikrino asmens blaivumą, negali pasakyti, gali būti, kad ir jų ekipažas. Asmuo buvo girtas, bet elgėsi adekvačiai, atsakinėjo į klausimus. Gali būti, kad jis įvykio vietoje buvo iki automobilio nuvežimo, nes užtruko, kol atkabino automobilius. Ar automobilio Passat langai buvo atidaryti, pasakyti negali. Neprisimena, ką kaltinamasis jam aiškino, viskas buvo seniai. Jam atrodo, kad asmuo atsiprašinėjo. Ar jam D. V. pasakojo, kam priklauso automobilis, neprisimena. Paaiškino, kad kai išlaipino D. V., jis po to gal ir buvo įsėdęs į savo automobilį, bet to tvirtai pasakyti negali. Neprisimena, ar kaltinamasis buvo priėjęs prie automobilio VW Passat iš keleivio pusės. Kol buvo nustatytas blaivumas, jam nebuvo leista niekur eiti. Vėliau jis stovėjo prie mašinos. Taip pat negali pasakyti, ar kaltinamasis buvo įsodintas į Kelių policijos automobilį, nes nematė. Atkabinus automobilius, jų automobilis galėjo judėti ir jie išvažiavo dar iki automobilis VW Passat buvo išvežtas iš įvykio vietos (t. 2, b. l. 75-77).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. A. paaiškino, kad jis prie vairuotojo priėjęs nebuvo. Kiti pareigūnai sustabdė automobilį, patikrino, pažeidimo fiksuoti negalėjo, ir iškvietė jų ekipažą. Ar vairuotojas pateikė dokumentus, nepamena. Jis pats dalyvavo iki tol, kol automobilis buvo vežamas į aikštelę. Paaiškino, kad jeigu automobilyje nėra vertingų daiktų, tai į transporto priemonės nuvežimo aktą nieko nerašo, o jeigu yra, tai nurodoma priverstinio nuvežimo akte. Jeigu dokumentai būtų likę automobilyje, jis pats asmeniškai atiduotų juos asmeniui. Kad pareigūnai perimtų dokumentus savo žinion, tokios praktiko nėra. Nurodė, kad kiekvienu atveju sustabdytą automobilį patikrina įvedus jo valstybinius numerius į duomenų bazę, o įvykio dieną nepastebėjo, kad automobilis pavogtas dėl to, kad turbūt praėjo mažai laiko, duomenų bazėje ta informacija nefigūravo. Paprastai sistema automatiškai išmeta visus duomenis apie automobilį, tik įvedus valstybinį numerį. Pažymėjo, kad vien pagal asmens pasakytus duomenis galėtų surašyti protokolą, bet jeigu neparašė protokole, kad asmuo nepateikė dokumentų, vadinasi, jis pateikė dokumentus.

Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį bei VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas veikos padarymo metu buvo A. A., bei kad jam 2014 m. liepos 8 d. buvo išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje kurio 2016 m. vasario 12 d. buvo išduotas naujas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63-64).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-777-806/2016 nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nebuvo jokių atžymų apie matomus automobilyje (ant sėdynės) paliktus daiktus, t. y. A. A. priklausančius dokumentus, o A. A. priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu Giraitės g. 1A, Vilniuje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-777-806/2016 pagrindu automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas A. A.. Taip pat iš Asmens blaivumo testo Nr. 0786 nustatyta, kad D. V. 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2.13 val. buvo nustatytas 3,01 promilių girtumas (t. 1, b. l. 71-123).

Teismui UAB „Arro“ pateikė automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas (tiek spausdintas, tiek įrašytas į kompaktinį diską), darytas įvykio vietoje 2016 m. rugpjūčio 28 d. (t. 2, b. l. 46-53).

Vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia, todėl teismų praktikoje remiamasi tradiciškai nusistovėjusia šios nusikalstamos veikos teisės doktrina. Teismų pateikiami turto pagrobimo apibrėžimai šiek tiek skiriasi. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Ši veika padaroma tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo D. V. bei nukentėjusiojo A. A. paaiškinimų teisiamųjų posėdžio metu (kurie iš esmės sutampa su jų paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu), liudytojo V. Š. (V. Š.), taip pat liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūnų D. A., A. S. bei kitų bylos duomenų (išrašų iš registrų, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-777-806/2016 medžiagos, foto nuotraukų) nustatyta ir dėl to byloje ginčo nėra, kad kaltinamasis D. V. 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajam A. A. leidus kaltinamajam pamiegoti nukentėjusiojo automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiajame nukentėjusiojo gyvenamojo namo kieme, ir davus šio automobilio raktelius tikslu juos įdėti, kad nesuveiktų automobilio signalizacija, nieko nesakęs nukentėjusiajam, be jo žinios bei sutikimo (be leidimo) paėmė nukentėjusiajam priklausantį automobilį bei automobilyje buvusius dokumentus (A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną, šio automobilio draudimo polisą, taip pat automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną leidimą įvažiuoti į Baltarusijos Respubliką) ir juos buvo užvaldęs iki 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 2.10 val., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų. Taigi kaltinamasis neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo A. A. automobilį VW Passat bei jame buvusius dokumentus, tokiu būdu atimdamas iš nukentėjusiojo galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Be to, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai patvirtina, jog jis automobilį bei dokumentus užvaldė, veikdamas tiesiogine tyčia, pasisavinimo tikslu. Visų pirma pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog kaltinamajam buvo žinoma, kad nukentėjusysis jam leido tik pamiegoti automobilyje, kad, kaltinamajam esant neblaiviam, nukentėjusysis nedavė leidimo jį vairuoti bei naudotis automobiliu. Juolab kad kaltinamasis anksčiau nėra vairavęs nukentėjusiojo automobilio. Taip pat iš kaltinamojo bei nukentėjusiojo paaiškinimų nustatyta, jog kaltinamajam iš anksto buvo žinoma (tai kaltinamasis ne kartą patvirtino teisiamojo posėdžio metu), kad automobilio daiktadėžėje yra laikomi nukentėjusiojo automobilio dokumentai, kuriais jis taip pat neturėjo teisės nei jais naudotis, nei disponuoti, t. y. neturėjo teisinio pagrindo jų laikyti su savimi.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad po to, kai nukentėjusysis pastebėjo, jog jo namo kieme nebėra automobilio, jis bandė susisiekti su kaltinamuoju bei jį surasti: skambino kaltinamajam, tačiau pastarasis atsiliepė tik iš trečio ar ketvirto karto, tik vieną kartą kalbėjo su nukentėjusiuoju, atsiliepęs atsiprašė ir pasakė, kad tuoj grįš, nieko nepaaiškindamas, tačiau taip ir negrįžo, o su kaltinamuoju daugiau susisiekti nebepavyko. Tuo tarpu nukentėjusysis toliau intensyviai ieškojo kaltinamojo: nukentėjusysis iš draugo pasiskolino automobilį ir bandė surasti D. V. jo sugyventinės gyvenamosios vietos adresu, tačiau nuvykęs į Taikos g., jo nerado, taip pat skambino D. V. motinai Irenai, kuri taip pat jokios informacijos nesuteikė, buvo nuvykęs į Kelių policijos valdybą, tačiau ir ten nieko nesužinojo, todėl nukentėjusysis policijos komisariate parašė pareiškimą. Ne gana to, nukentėjusysis apie tai, kur yra jo automobilis, sužinojo ne iš kaltinamojo, o gavęs pranešimą iš policijos, jog jo automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir yra saugomojoje automobilių aikštelėje. Tiek iš nurodytų aplinkybių, tiek ir iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d., 23.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2.10 val. nesiėmė veiksmų, kad susisiektų su nukentėjusiuoju, nors ir buvo pažadėjęs jam iš karto (2015 m. rugpjūčio 26 d. naktį) grąžinti automobilį su jame buvusiais dokumentais, šio pažado neįvykdė, toliau neteisėtai valdė tiek automobilį, tiek ir jame buvusius dokumentus, o jo neteisėtą veiką nutraukė tik tai, kad kaltinamasis buvo sulaikytas dėl padarytų eismo įvykių 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 2.10 val. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis yra nenuoseklus: viena vertus, teigia, kad jo telefonas buvo išsikrovęs, todėl negalėjo susisiekti su nukentėjusiuoju, kita vertus, teigia, jog A. A. jam skambino, bet jis ragelio nekėlė, kadangi buvo girtas, o trečia, nurodo, kad automobilį ketino grąžinti išsimiegojęs, nors teigia, jog jo sustabdymo metu (2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 2.10 val.), būdamas neblaivus (nustatytos 3,01 promilės), jis jau vežė automobilį grąžinti nukentėjusiajam. Be kita ko, kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu neturėjo automobilio, o jo, nors ir neblaivaus, elgesys, sustabdžius policijos pareigūnams, buvo adekvatus, taigi kaltinamasis galėjo imtis veiksmų ne tik susisiekti su nukentėjusiuoju, bet ir grąžinti jam automobilį ar nurodyti jo buvimo vietą.

Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jis neteisėtai paėmė svetimus daiktus (automobilį bei jame buvusius dokumentus), numatė, kad nukentėjusysis jų neteks, o jis šį turės kaip nuosavą ir to norėjo. Juolab kad automobilyje buvę dokumentai netgi buvo panaudoti, t. y. pateikti policijos pareigūnams kaltinamojo sustabdymo metu 2015 m. rugpjūčio 28 d. Pagal liudytojų paaiškinimus teisme, jeigu dalis šių dokumentų (t. y. automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas bei automobilio draudimo polisas) nebūtų buvę pateikti pareigūnams, kaltinamajam 2015 m. rugpjūčio 28 d. būtų buvęs surašytas administracinio tesiės pažeidimo protokolas ir dėl dokumentų nepateikimo.

Iš aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamasis D. V. 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. A. leidimu teisėtai būdamas automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Ukmergės g. 198 namo kieme, Vilniuje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė A. A. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės, ir šio automobilio daiktadėžėje buvusius dokumentus – A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, 15 Eur vertės, automobilio VW Passat, valst. Nr. CDK 367, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 15 Eur vertės, ir techninės apžiūros taloną, 6 Eur vertės, bei šio automobilio draudimo polisą, neturintį materialinės vertės, taip pat automobilio VW Passat, valst. Nr. CDK 367, laikiną leidimą įvažiuoti į Baltarusijos Respubliką, bei neturėdamas teisėto pagrindo juos laikė su savimi laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d., 23.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 2.10 val. Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad teismo atliktas kaltinimo faktinių aplinkybių patikslinimas bei jų išdėstymo pakeitimas nepakeitė kaltinimo iš esmės (BPK 255-256 str.).

Dėl veikos, susijusios su fizinio skausmo sukėlimu, kvalifikavimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. paaiškino, kad šios veikos nepripažįsta (baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsiprašo ir gailisi dėl visų veikų, kurios jam inkriminuotos). Paaiškino, kad tąkart buvo jo dukros D. M. gimtadienis. Gimtadienis vyko Taikos gatvėje, dukra pasikvietė savo draugą į gimtadienį. Apie 22 val. ji paprašė tėvų, kad jie leistų jos draugui pernakvoti. Motina leido, o jis neleido ir dėl to kilo konfliktas. Nukentėjusioji V. M. buvo kitame kambaryje, jis prie jos net nebuvo priėjęs, už rankų suėmęs taip pat nebuvo. Paaiškino, kad V. M. dažnai kviečia pareigūnus, tai daro kai tik išgeria. Tąkart policiją iškvietė dukra Diana. Jis įvykio metu buvo blaivus, įvykio aplinkybes atsimena. Pareigūnams priešinosi dėl to, kad nenorėjo, jog draugas liktų nakvoti su dukra Diana (t. 2, b. l. 9-11).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. M. paaiškino, kad ją su D. V. sieja bendri vaikai, jie nebuvo ir nėra susituokę, kartu šiuo metu negyvena. Paaiškino, kad įvykio metu 2014 m. rugpjūčio 18 d. jis buvo pas juos atėjęs, jie tuo metu kartu jau negyveno. Įvykis vyko namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ten tuo metu gyveno ji su keturiais vaikais. Tą dieną buvo dukros D. V., atrodo, 16-asis gimtadienis. D. V. atėjo išgėręs, pasveikino dukrą, jie šiek tiek pasėdėjo. Dukters pasveikinti buvo atėjęs jos draugas. Apie 22 val. kilo konfliktas dėl to, kad dukra paprašė draugo likti nakvoti, tačiau jie neleido. Gali būti, kad D. V. kažką ne taip suprato, nes pradėjo ją, t. y. V. M., tampyti už abiejų rankų, stūmė ją į kambarį, turbūt norėjo muštis, tada dukra Diana iškvietė policiją. Vaikai buvo išsigandę. Jai ant abiejų rankų liko mėlynės, jai skaudėjo. Paaiškino, kad toks smurto atvejis yra ne pirmas. Ji neturi pagrindo apklabėti kaltinamojo, sako tiesą. Viską ir policija matė, buvo atvykę du pareigūnai. Dieną prieš įvykį nebuvo jokių įvykių, dėl ko galėtų atsirasti mėlynės ant jos rankų, niekas prieš tai nebuvo manęs suėmęs, nebuvo ir pati susimušusi, viskas liko nuo D. V. pirštų (t. 2, b. l. 36-37).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Š. (R. Š.) paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. jis buvo Patrulių rinktinės patrulis, tai buvo pirmos jo darbo dienos, pareigūnai buvo iškviesti ir asmuo (kaltinamasis) jiems pasipriešino. Patvirtino, tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ant nukentėjusiosios rankų buvo matomos mėlynės, namuose buvo mažų vaikų (t. 2, b. l. 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-o būrio patrulio R. Š. (R. Š.) tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.35 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu N. R. (N. R.), iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, smurtaujama. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė D. V., gim. 1998. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. į namus pasveikinti dukros atėjęs tėvas D. V. prisigėrė, pradėjo konfliktuoti, triukšmauti ir mušti jų motiną V. M.. Ant abiejų V. M. rankų buvo akivaizdžios smurto žymės. Aplink buvo nepilnamečiai vaikai, kurie šaukė ir prašė tėvą išeiti iš buto (t. 1, b. l. 12-13).

Prietaiso Taser panaudojimo ataskaitose nurodyta, kad D. V. sulaikomas priešinosi, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudotas prietaisas TASER (elektrošokas) (t. 1, b. l. 19-21).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2014 m. rugpjūčio 18 d., 23.07 val. D. V. buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. V. buvo prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 38-39). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. spalio 28 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-1634-14, D. V. susitaikius su nukentėjusiąja V. M. (t. 1, b. l. 46-47). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, priimtas nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir byla išnagrinėta dėl visų trijų kaltinamojo veikų (t. 1, b. l. 50).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).

Nors nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamasis neigė sukėlęs nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą, ši jo versija yra paneigta byloje esančių įrodymų. Iš duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos (tarp jų nukentėjusiosios bei liudytojo R. Š. (R. Š.) paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, iš esmės sutampančių su jų parodymais tyrimo metu, taip pat iš dalies ir iš kaltinamojo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei baigiamosios kalbos metu, alkotesterio kvito bei tarnybinio pranešimo, kurį patvirtino pareigūnas teisme) nustatyta, jog kaltinamasis D. V. 2014 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su savo sugyventine bei vaikų motina – nukentėjusiąja V. M., būdamas neblaivus (nustatytos 2,99 promilės), konflikto su nukentėjusiąja V. M. metu, tyčia stipriai suėmęs V. M. už abiejų rankų, jas suspaudė bei stumdė V. M. po kambarį, tuo nukentėjusiajai sugyventinei V. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios paaiškinimais, kurios patvirtina ir kiti bylos duomenys (liudytojo paaiškinimai, tarnybinis pranešimas, iš dalies ir kaltinamojo pozicija). Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. V., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, taip pat nusikaltimai nuosavybei bei valdymo tvarkai), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti trys baigti, tyčiniai nusikaltimai, vienas jų – nesunkus, du – apysunkiai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti kaltinamajam esant neblaiviam, vienas jų – namuose, nepilnametės dukters akivaizdoje, kiti du susiję su bendradarbio (pažįstamo) turto pagrobimu), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, nukentėjusieji pretenzijų neturi, A. A. atsisakė civilinio ieškinio (BK 59 str. 1 d. 3 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, turintis 4 nepilnamečius vaikus, iš esmės neigiamai vertina savo veiksmus, atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, nurodo, kad gydosi, metus laiko nevartojo alkoholio, nepaisant to, jis jau yra teistas už iš esmės analogišką nusikaltimą, t. y. svetimo turto pagrobimą, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (bausmę atlikęs), ne kartą (28 kartus) baustas administracine tvarka, įskaitant ir pagal ATPK 50 straipsnį, svetimo automobilio bei dokumento pagrobimą įvykdė, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Bylos duomenimis, psichiatrijos įstaigose negydytas.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis anksčiau jau yra teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme, kuri dėl netinkamo vykdymo buvo pakeista į arešto bausmę (ją kaltinamasis atliko), nepaisant to, pakartotinai nusikalto, be to, nusikalto vienerių metu laikotarpyje po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, teismas sprendžia, jog kaltinamajam nei paskirta bausmė, nei atlikta arešto bausmė teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindo skirti griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnę nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės, paskirtos už jas, subendrintinos taikant bausmių apėmimą, paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 str. 1-2 d. ir 5 d. 1 p.), o pastaroji subendrinta bausmė subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 str. 4 d.), prie griežtesnės subendrintos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam paskiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl bausmės skyrimo, tarp jų į kaltinamojo asmenybę ir jo nurodytas aplinkybes dėl savo elgesio kritiško vertinimo, gydymosi nuo alkoholizmo bei siekio pakeisti savo gyvenimo būdą, taip pat į tai, jog asmuo dirba, šiuo metu gyvena su savo motina, bendrauja su savo vaikais, nurodo, jog prisideda prie jų išlaikymo, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju paskirtos bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) gydytis priklausomybės (nuo alkoholio) ligas, jei nuteistasis sutinka; 3) tęsti darbą (dirbti); 4) neišvykti ilgiau kaip 7 dienoms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 3, 5, 8, 10 p.)

Bylos duomenimis, kaltinamasis D. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d., 23.10 val. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., 11.35 val. (t. 1, b. l. 25, 27). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (1 para, prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai).

Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti (t. 1, b. l. 141-142).

Nukentėjusysis buvo pareiškęs 21 Eur civilinį ieškinį, tačiau jo bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė, nurodydamas, kad kaltinamasis jam yra atlyginęs turtinę žalą, pretenzijų jam neturi, todėl teismas nenagrinėja ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti D. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti D. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. V. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, ir skirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės bausmę, ir šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir skirti D. V. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) gydytis priklausomybės (nuo alkoholio) ligas, jei nuteistasis sutinka; 3) tęsti darbą (dirbti); 4) neišvykti ilgiau kaip 7 (septynioms) dienoms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į D. V. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d., 23.10 val. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., 11.35 val. (viena para, prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai).

Kaltinamajam D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.