Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Pareiškėją S. M., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento patarėjo L. V. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu nepripažinti S. M. nukentėjusiąja (toliau – ir skundžiamas nutarimas), atsisakyta pripažinti nukentėjusiąja (b. l. 19–21).

Pareiškėja, vadovaudamasi dovanojimo sutarties 3.3 punktu, kreipėsi į veterinarijos gydytoją, kad būtų atliktas gyvūno perregistravimas jos vardu, tačiau veterinarijos gydytoja atlikti perregistravimo negalėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnų augintinių registre buvo padaręs žymą dėl gyvūno praradimo. Veterinarijos gydytojai susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašius paaiškinti susidariusias aplinkybes dėl atžymos gyvūnų augintinių registre, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pareiškėja dovanojimo metu nesumokėjo jų prašomų 400 eurų, todėl praradimo atžymos nenuims, kol pareiškėja nesumokės jų reikalaujamos sumos.

Susiklosčius tokiai situacijai, pareiškėja buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos tam, kad gyvūnas būtų perregistruotas jos vardu ir įgyvendinta dovanojimo sutarties 3.3 sąlyga. 2021 m. rugpjūčio 9 d. dėl gyvūnų augintinių registre pateiktų melagingų duomenų ir šuns perregistravimo pareiškėjos vardu buvo parengtas prašymas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Už teisinių paslaugų teikimą pareiškėja patyrė 200 eurų išlaidas. Šios išlaidos yra tiesiogiai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktu melagingu duomenų įrašymu į registrą. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų melagingai įrašęs duomenų, šiuos duomenis būtų galėjusi pakeisti veterinarijos gydytoja, į kurią pareiškėja kreipėsi ir nebūtų reikėję jokių teisinių paslaugų. Tik dėl to, kad UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ į registrą pateikė melagingus duomenis, siekdamas neteisėtai išsireikalauti iš pareiškėjos 400 eurų mokėjimą už dovanojamą šunį, pareiškėja buvo priversta ieškoti teisinės pagalbos, dėl ko patyrė išlaidas ir jos lankytinos žala, atsiradusia dėl neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų (b. l. 3–5).

ANK 578 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Tai reiškia, kad žalai atsirasti ir asmeniui būti pripažintam nukentėjusiuoju turi būti aiškios būtinosios sąlygos: pirma, žala turi būti padaroma pačiu administraciniu nusižengimu, jei toks buvo padarytas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos J. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena 2023 m. birželio 14 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja pripažintina nukentėjusiąja ir kad patyrė žalą, nes, laikantis ANK 2 straipsnio 7 dalies nuostatos, asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą. Taigi nesant padaryto administracinio nusižengimo nėra pagrindo laikyti, kad buvo padaryta reali žala pareiškėjai; antra, žala turi atsirasti dėl administracinio nusižengimo ir negali būti įtakota paties pareiškėjo veiksmų, t. y. negali būti situacijos, kai žalos, šiuo atveju pasireiškusios finansinėmis išlaidomis, atsiradimas priklauso ne nuo pavojingos administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos (gyvūnų augintinių registro duomenų pakeitimo) padarymo, bet nuo pačios pareiškėjos sprendimų, kai ji savo sprendimais ir veiksmais nulemtų, kad žala atsirado arba neatsirado, bei jos sprendimais būtų nulemtas žalos dydis, pobūdis ir pan.

Pareiškėja sukūrė išlaidas teisinėms paslaugoms savo sprendimu ir tik nuo pareiškėjos sprendimo rinktis vieną ar kitą advokatą priklausė jos patirtų išlaidų dydis. Sprendimas kreiptis teisinės pagalbos buvo priimtas po gyvūnų augintinių registro duomenų pakeitimo, t y. ne gyvūnų augintinių registro duomenų pakeitimas sukūrė išlaidas, bet pačios pareiškėjos sprendimas vėliau kreiptis į advokatę. Pareiškėja skunde patvirtino, kad teisinių paslaugų poreikis jai atsirado tik po to, kai veterinarijos gydytoja atsisakė ištaisyti duomenis gyvūnų augintinių registre. Taigi, pareiškėjos nurodomos 200 eurų išlaidos teisinėms paslaugoms negali būti laikomos žala padaryta administraciniu nusižengimu.

Pareiškėja iš principo siekė teisinėmis paslaugomis spręsti ginčą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutartimi sutartų mokėjimų, nes realiai gyvūnų augintinių registro duomenų pakeitimas niekaip neįtakojo pareiškėjos teisės į gyvūną, tiesiog pareiškėja norėjo inicijuoti teisinius procesus prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pareiškėja patyrė išlaidas teisinėms paslaugoms, kurios buvo neproporcingai didelės ir bereikalingos, t. y. labiau kvalifikuotai suteiktos teisinės paslaugos galėjo padėti pareiškėjai susiorientuoti, kad teisinis reglamentavimas leidžia pareiškėjai arba pačiai ištaisyti gyvūnų augintinių registro duomenis, arba reikalauti tą padaryti veterinarijos paslaugų teikėjo.

Pareiškėja išvis jokių išlaidų galėjo nepatirti, nes gyvūnų augintinių registro įrašą apie šuns „dingimą, pati pareiškėja galėjo pakoreguoti į „suradimą“. Pareiškėja tai galėjo atlikti nemokamai, savarankiškai ir bet kuriuo paros metu naudojantis internetu telefone ar kompiuteryje tiesiog prisijungus prie gyvūnų augintinių registro arba galėjo kreipiantis į trečiuosius asmenis. Tai numatė Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punktas.

Taisyklių 29 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2021 m. spalio 7 d.) nustatė, kad dėl gyvūnų augintinių registre registruoto gyvūno augintinio duomenų pakeitimo, išregistravimo (gyvūnas augintinis išregistruojamas per 14 kalendorinių dienų nuo jo gaišimo ar nugaišinimo) ar dingimo (vagystės, pabėgimo ar pan.) fakto užregistravimo gyvūno augintinio savininkas: 29.1. turi kreiptis į veterinarijos paslaugų teikėją arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį skyrių; arba 29.2. pats gali įvesti pasikeitusius duomenis apie gyvūną augintinį, jį išregistruoti ar pranešti gyvūno augintinio dingimo faktą, naudodamasis elektroninės bankininkystės paslauga per elektroninės valdžios vartus prisijungęs prie Gyvūnų augintinių registro. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neišnaudojo nemokamo greito ir techniškai prieinamo būdo koreguoti gyvūnų augintinių registro duomenis, nes nuo 2021 m. birželio 29 d. iki dabar, nepertraukiamai pareiškėja gyvūnų augintinių registre buvo nurodyta, kaip šuns savininkė, t. y. net 2021 m. liepos 21 d. gyvūnų augintinių registre atlikus duomenų keitimą, kad pareiškėjos šuo tariamai dingo, pareiškėja galėjo be jokių kliūčių įgyvendinti Taisyklių 29.2 papunktyje nurodytą veiksmą ir ištaisyti gyvūnų augintinių registro duomenis pati ir tai būtų buvęs greitas, nemokamas ir paprastas, nepareikalavęs laiko ir išlaidų teisinėms paslaugoms būdas išspręsti klausimą, arba tai be kliūčių galėjo padaryti veterinarijos gydytoja.

Veterinarijos gydytojai R. Š. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nebuvo jokių techninių ir teisinių kliūčių atlikti gyvūnų augintinių registre šuns perregistravimą pareiškėjos vardu ar žymos „dingo“ pašalinimą. Būtent veterinarijos gydytojos atsisakymas 2021 m. rugpjūčio 6 d. pagal pareiškėjos prašymą ir pateiktą sutartį keisti gyvūnų augintinių registro duomenis, apsunkino gyvūnų augintinių registro duomenų pakeitimą, suklaidino pareiškėją, nors teisiškai ir faktiškai veterinarijos gydytoja galėjo tai labai paprastai padaryti. Veterinarijos gydytojos R. Š. 2021 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi su prašymu įregistruoti šunį jos vardu ir pateikė sutartį, tačiau veterinarijos gydytoja pamačiusi gyvūnų augintinių registre įrašą „dingęs“ ir susisiekusi su įrašą padariusiu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išsiaiškinusi, kad pareiškėja neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtoje pažymoje nurodė, kad tarsi negalėjo perregistruoti pareiškėjos vardu šuns. Pagal gyvūnų augintinių registro duomenis nustatyta, kad ta pati veterinarijos gydytoja R. Š. pirmąjį kartą (2021 m. birželio 29 d.) registravo šunį pareiškėjos vardu ir tam užteko sutarties, tačiau antrąjį kartą (2021 m. rugpjūčio 6 d.) ji pagal pareiškėjos prašymą ir pateiktą dovanojimo sutartį atsisakė taisyti gyvūnų augintinių registro duomenis ir nuimti varnelę, kad šuo nėra dingęs. Tačiau trečią kartą, t. y. 2021 m. spalio 16 d. gyvūnų augintinių registre įrašą „suradimas“ užregistravo ta pati privati veterinarijos gydytoja R. Š..

Be to, 2021 m. liepos 21 d. gyvūnų augintinių registre padarytas šuns duomenų keitimo įrašas „dingo“ niekaip realiai neįtakojo pareiškėjos teisių į šunį, t. y. nepadarė žalos, tiesiog gyvūnų augintinių registre ties šunio duomenimis buvo padaryta žyma, kad šuo dingęs. Be to, pareiškėja visą laiką nuo 2021 m. birželio 29 d. šunį turėjo savo nuosavybėje, net ir nepanaikinus žymos, kad šuo „dingęs“, nieko nebūtų nutikę, nes pareiškėja toliau laikytų šunį ir turėtu jį savo nuosavybėje, o gyvūnų augintinių registras yra tik valstybės registras kuris atspindi tam tikrą informaciją apie registruotinus gyvūnus augintinius (b. l. 33–41, 43–52).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos S. M. atstovė advokatė Evelina Nevulienė skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad pareiškėja 2021 m. vasario 26 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal laikinos globos sutartį pasiėmė šunį ir tapo jo laikytoja. 2021 m. balandžio mėnesį buvo priimtas sprendimas iš daugyklos konfiskuoti šunis, iš kurių vienas buvo pareiškėjos jau nuo 2021 m. vasario mėnesio globojamas šuo. Konfiskavus šunis jie buvo perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, po ko pareiškėjos globojamas šuo buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. birželio 29 d. dovanojimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ padovanojo pareiškėjai jos globojamą šunį ir šiuo perėjo S. M. nuosavybėn. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą per 7 dienas perregistruoti šunį naujojo savininko vardu, tačiau dovanojimo sutartimi šią pareigą perkėlė pareiškėjai S. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo iš pareiškėjos susimokėti 400 eurų išlaidų už šuniui suteiktas veterinarines paslaugas. Pareiškėja pateikė prašymą pagrįsti šias išlaidas, nes šuo pas ją buvo nuo 2021 m. vasario ir jokių veterinarinių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ šuniui nesuteikė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių duomenų nepateikė. Kai pareiškėja atsisakė sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamą sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai neperregistravo šuns pareiškėjos vardu, gyvūnų augintinių registre šuns savininku ir toliau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonės atstovė uždėjo žymą, kad šuo dingęs. Taigi, nors nuo 2021 m. birželio 29 d. pasirašytos dovanojimo sutarties šuo nuosavybės teise priklausė pareiškėjai, tačiau 2021 m. liepos 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, kad šuo dingo. Pareiškėja, žinodama, kad pagal dovanojimo sutartį turi perregistruoti šunį savo vardu, 2021 m. rugpjūčio pradžioje kreipėsi į veterinarijos gydytoją R. Š. ir pateikė dovanojimo sutartį. Veterinarijos gydytoja susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, kurie nurodė, kad kol pareiškėja nesumokės 400 eurų, tol šuns neperregistruos jos vardu. Kadangi tuo metu šunį perregistruoti galėjo arba veterinarijos gydytoja, arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, veterinarijos gydytojai atsisakius tą padaryti, pareiškėja kreipėsi teisinės pagalbos dėl kreipimosi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prašant perregistruoti šunį jos vardu. Gavusi S. M. prašymą perregistruoti šunį jos vardu, Institucija kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo juos perregistruoti šunį pareiškėjos vardu. Nepaisant to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šuns pareiškėjos vardu neperrašė. Galiausiai, buvo pakeistos Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės, po ko pareiškėjos šunį veterinarijos gydytojas galėjo perregistruoti pareiškėjos vardu net ir esant žymai, kad šuo dingo. 2021 m. spalio 16 d. šuo buvo perregistruotas pareiškėjos vardu.

ANK 608 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad asmens pripažinimas ar nepripažinimas nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Šiuo atveju Institucija priėmė atskirą nutarimą nepripažinti pareiškėjos nukentėjusiąja, vėliau priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir tokio nutarimo pareiškėjai neatsiuntė. Susidaro tokia situacija, kad pareiškėja turi skųsti ir nutarimą atsisakyti pripažinti ją nukentėjusiąją ir galimai skųs ir nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl taip gaištamas laikas, nors visi klausimai turėtų būti išspręsti nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Be to, Institucija atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad S. M. nuo 2021 m. birželio 29 d. buvo įregistruota šuns savininku, kadangi tas buvo padaryta vėliau. Šiuo atveju, nekyla ginčo, kad S. M. šuns savininke tapo 2021 m. birželio 29 d. pasirašius dovanojimo sutartį, tačiau gyvūnų augintinių registre tą pačią 2021 m. birželio 29 d. savininke ji nebuvo įregistruota, tas buvo padaryta 2021 m. spalio 16 d., kai buvo pakeistos Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės. Be to, žymą apie dingimą gali padaryti tik šuns savininkas, o žymos padarymo metu šunio savininku gyvūnų augintinių registre buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant tokiai situacijai pareiškėja šunio savo vardu perregistruoti negalėjo.