Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirba, teistumas - teistas paskutinį kartą 2023-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 178 str. 5 d. 30 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku, turėdamas išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą, jis buvo užėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur nuo lentynos buvo paėmęs įvairias dantų pastas sudėjo į su savimi turėtą maišelį bei nesusimokėjęs už prekės buvo išėjęs pro kasą. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina kiti objektyvus byloje esantys duomenys: 2024-07-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, 2024-08-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024-08-09 ir 2024-08-16 vaizdo kamerų įrašų fiksavusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę esančios adresu (duomenys neskelbtini), vagystės metu apžiūra; 2024-08-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo P. K. tarnybinis pranešimas dėl asmens atpažinimo, kuriame nurodyta, kad dirbant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31463-24, naudojantis policijos registruojamų įvykių registru (toliau – PRĮR) bei integruota baudžiamojo proceso sistema (toliau – IBPS) atlikta analizė asmenų, kurie vykdo nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. Atlikus analizę pagal asmens bruožus, aprangą ir kitus identifikacinius požymius, sulyginus asmens nuotraukas PRĮR, ANR ir IBPS, su nuotraukomis užfiksuotomis parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis, nustatyta, kad tai yra R. P..

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad R. P., 2024-06-25 apie 15.39 val. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)", iš prekių lentynų paėmė 12 vnt. dantų pastos "Sensodyne Repair & Protect Whitening", kurios vieneto kaina 7,39 eurų, 12 vnt. dantų pastos "Sensodyne Sensitivity & Gum", kurios vieneto kaina 8,49 eurų, šias prekes susidėjo į atsineštą languotą maišelį ir nepateikęs prekių apmokėjimui, išėjo iš parduotuvės pro prekybos salės įėjimą, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį 190,56 eurų vertės turtą.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad R. P. veikė tiesiogine tyčia. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas skirdamas R. P. bausmė, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. P. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertė.

R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė šiuos nusikaltimus būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) trylika kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, teistas ir užsienyje (1 tomas, b. l. 72-88). Ankstesni R. P. teistumai daugeliu atvejų taip pat buvo susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Jis daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (1 tomas, b. l. 89-112). R. P. „Sodros“ duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Taigi jis nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis darė nusikalstamas veikas, nes neturėjo pinigų pragyvenimui, už parduotas dantų pastas gautus pinigus išleido savo reikmėms. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. P. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad R. P. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus – arešto bausmė. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. P. skiriant švelnesnę bausmę. Už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje R. P. skiriama 30 parų arešto bausmė.

Kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino pilnai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat, pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad R. P. atžvilgiu yra priimtas sekantys procesinis sprendimas - R. P. buvo nuteistas 2024-05-29 Vilniaus miesto teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 str. 1 d., paskirta bausmė 60 parų arešto.

Taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar vieną bylą, kurioje R. P. kaltinamas įvairių nusikalstamų veikų padarymu.

Siekiant išvengti perteklinio tų pačių bausmių subendrinimo keliais teismų procesiniais sprendimais, šiuo teismo nuosprendžiu R. P. skirtina bausmė su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis nebendrintina, kartu pažymint, kad tokio pobūdžio klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusysis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 190,56 Eur turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 16-17).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinio ieškinio dydis atitinka R. P. pagrobto turto (dantų pasta) vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo R. P..

VI. Kiti klausimai

R. P. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su vaizdo įrašais, esantį voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

VII. Dėl valstybės garantuojamos teisinės išlaidų išieškojimo

Tarnyba 2024 m. rugsėjo 30 d. teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteisimo iš kaltinamojo R. P..

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis R. P. šiuo metu kitame ikiteisminiame tyrime yra suimtas ir laikomas Kauno kalėjime. Be to, kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Todėl darytina išvada, kad jų turtinė padėtis nėra gera. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad baudžiamojoje byloje jam gynėjas buvo paskirtas esant BPK numatytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, ir teismo iniciatyva, todėl Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Priteisti iš R. P. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 190,56 (vienas šimtas devyniasdešimt eurų 56 euro centų) Eur turtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. P. Valstybės naudai 150,00 Eur advokato paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.