Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2596-454/2015 pagal ieškovės DNSB „Draugai“ ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atliktus išsamius paskaičiavimus, kad atsakovė kiekvieną mėnesį mokėjo už bendrijos teikiamas paslaugas, kad ji bendrijai nėra skolinga, o netgi yra permokėjusi.Kitoje teismo minimoje civilinėje byloje Nr. 2-894-774/2012 buvo nagrinėjamas apeliantės ieškinys dėl nepagrįstai skaičiuojamų mokesčių, o ne dėl skolos bendrijai, tačiau teismas netinkamai vertino šiuos įrodymus.Ieškovė savo ieškinyje nenurodė, už kokias konkrečiai paslaugas susidarė tariama skola. Bylos nagrinėjimo metu skolos dydžio ieškovas leistinais įrodymais neįrodinėjo. Atsiliepime į ieškinį apeliantė prašė taikyti ieškinio senatį delspinigių skaičiavimui, tačiau teismas dėl to sprendime nepasisakė ir nepagrįstai delspinigius priteisė už laikotarpį nuo 2010-05-14 iki 2014-02-28.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šioje byloje ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už nesumokėtus mokesčius bendrijai ir susidariusius delspinigius. Atsakovė savo prievolę ieškovei neigė, motyvuodama tuo, kad mokesčiai yra per dideli, todėl ji neturinti pareigos jų mokėti. Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-894-774/2012 apeliantė reikalavo iš DNSB „Draugai“ atlyginti nuostolius dėl nepagrįstai didelių bendrijos mokesčių, tai reiškia, kad abejose civilinėse bylose ginčas yra tapatus – DNSB „Draugai“ skaičiuojamų bendrijos mokesčių dydžio pagrįstumo nustatymas. Todėl pirmosios instancijos teismas laikė kitoje civilinėje byloje nustatytus faktus prejudiciniais, nes apeliantei paskaičiuotų mokesčių dydis bendrijai yra teisingai nustatytas kitoje byloje. Tokiu pačiu principu mokesčiai bendrijai buvo paskaičiuoti ir šioje byloje, o apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad šiuos mokesčius bendrijai ji yra sumokėjusi. Pažymi, kad šioje byloje mokesčiai bendrijai yra paskaičiuoti už kitą laikotarpį, todėl teismas pagrįstai ieškinį patenkino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB įstatymas, redakcija, galiojusi ginčo skolos laikotarpio pradžioje) 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta bendrijos nario pareiga apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Taigi, įstatymai įpareigoja daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkus mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektus, jų priežiūrą, remontą pagal to namo bendrijos nustatytus mokesčius. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl namo bendrijos paskaičiuotų mokesčių už suteiktas paslaugas skolos dydžio nustatymo.

Nustatyta, kad atsakovei R. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35). Ieškovė – bendrija įsteigta 2003-08-28 ir įgyvendina gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtos žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (1 t., b. l. 23–34). Atsakovė yra bendrijos narė, tačiau ieškovės teigimu nevykdo savo pareigų ir nemoka mokesčių bendrijai. Ieškovės nurodymu, atsakovė bendrijai yra skolinga už laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2014 m. vasario 502,84 Lt skolos, 273,87 Lt delspinigių, kuriuos bendrija paskaičiavo, vadovaudamasi 2010 m. balandžio 21 d. DNSB „Draugai“ pakartotinio visuotinio bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 10/4, 6 punkto ir 2012 m. gegužės 30 d. pakartotinio visuotinio bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 2 pagrindu, kuriais nutarta skolininkams skaičiuoti po 2 procentus delspinigių nuo įsiskolinimo sumos. Įsiskolinimas bendrijai susideda iš paskaičiuotų atlyginimų, valstybinio socialinio draudimo, šiukšlių išvežimo mokesčio, elektros energijos bendro naudojimo reikmėms apmokėjimas, 326,60 Lt eksploatacijos mokestis, 429,59 Lt šilumos tinklų eksploatacija, Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindė argumentais, kad pasibaigus 2009 m. galioti atsiskaitymo knygelei, ji ne kartą kreipėsi į bendriją dėl naujos knygelės išdavimo, tačiau bendrija naujos knygelės neišdavė. Be to, bendrija jai sąskaitų už paskaičiuotus mokesčius nesiųsdavo, dėl ko apeliantė pati apskaičiuodavo mokesčius ir juos mokėdavo. Atlikus paskaičiavimus, apeliantės vertinimu, ji bendrijai nėra skolinga, o netgi yra permokėjusi (1 t., b. l. 94–102). Ieškovė, atsikirsdama į apeliantės argumentus, nurodė, kad bendrijos skaičiuojamų mokesčių dydžių pagrįstumas buvo įrodinėjamas kitoje Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-897-774/2012.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš DNSB „Draugai“ priteisti 657,76 Lt nuostolių, kurie susidarė apeliantei permokėjus mokesčius bendrijai už laikotarpį nuo 2003 m. spalio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn., atlyginimui. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs R. Š. apeliacinį skundą, paliko galioti prieš tai minėtą teismo sprendimą (civ. byla Nr. 2A-924-413/2012) ir nurodė, kad R. Š. argumentai, jog bendrijos skaičiuojami mokesčiai buvo per dideli yra nepagrįsti. Ieškovė DNSB „Draugai“ šioje nagrinėjamoje byloje mokesčius bendrijai skaičiavo tokiu pačiu principu, todėl laikytina, kad bendrijos skaičiuojamų mokesčių metodikos teisėtumas ir pagrįstumas jau yra įvertintas kitoje civilinėje byloje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad minėtoje byloje Nr. 2-897-774/2012 yra nustatyta, jog bendrija paskaičiavimus atlieka tinkamai, pagal nustatytus tarifus (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų matyti, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. R. Š. už apeliantę yra sumokėjęs 489,31 Lt sumą (1 t, b. l. 94-102, 177), kurią nors ir ne pagal ieškovo išrašytas sąskaitas, paskaičiavo pati apeliantė. Tačiau kaip matyti iš ieškinio turinio, skolą prašoma iš atsakovės priteisti būtent nuo 2010 m. sausio mėnesio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo teismui pateiktame apyvartos žiniaraštyje apeliantės sumokėta bendrijai suma 489,31 Lt nėra įtraukta (1 t., b. l. 10–14), ši suma taip pat nenurodyta ir ieškovo pateiktoje suvestinėje (2 t., b. l. 57–60). Be to, apeliantė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi savo suvestinę ir eilę mokėjimų kvitų už komunalinius patarnavimus (2 t., b. l. 127–166), tačiau visi šie įrodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinami, o tai sukelia pagrindą abejoti prašomos priteisti skolos dydžiu. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra pateiktos tik kelios sąskaitos, kurias gavo apeliantė, tuo tarpu apeliantė nurodė, kad jai ieškovas ne visas sąskaitas yra pateikęs, todėl jai nebuvo aišku, kokias sumas ji turėjo mokėti bendrijai. Teismas šių aplinkybių taip pat nesiaiškino.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl prašomos priteisti skolos dydžio nesiaiškino, neištyrė visų byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismas sprendimu ieškinį patenkino visa apimtimi, apsiribodamas vienintele aplinkybe, kad bendrija pagrįstai skaičiuoja nustatyto dydžio mokesčius, kurių dydis nustatytas kitoje civilinėje byloje. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė savo atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį delspinigiams (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas šio apeliantės argumento iš viso neanalizavo ir dėl jo nepasisakė. Kadangi šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės nustatant priteistino įsiskolinimo bendrijai dydį, visa apimtimi nebuvo tirtos ir svarstytos pirmosios instancijos teisme, be to, nepasisakyta dėl ieškinio senaties termino taikymo delspinigių skaičiavimui, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos esmė pirmosios instancijos nebuvo atskleista. Nesant galimybės pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.