- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-31
- Bylos Nr.
- 2A-924-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-21422-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Draugai“
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Jonas Skalskas
- Kategorijos
- 44.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-897-774/2012 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Draugai“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. Š. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 657,76 Lt nuostolių atlyginimo; 5 procentų dydžio palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė yra DNSB „Draugai“ narė. Nuo 2003 m. birželio 12 d. vykdė įstatyme nustatytas pareigas ir mokėjo bendrijai už jos teikiamas paslaugas įmokas pagal kas mėnesį gaunamas sąskaitas. 2010 m. gavus iš įvairių įstaigų ir institucijų atsakymus paaiškėjo, kad nuo 2003 m. spalio mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio (iš viso už 73 mėnesius) atsakovas nepagrįstai skaičiavo didesnius mokesčius už šiukšlių išvežimą, lifto elektrą ir jo eksploataciją, komunalines paslaugas, dėl ko ieškovė per nurodytą laikotarpį permokėjo 617,82 Lt. Bendrijos pirmininkas nepagrįstai, neturėdamas bendrijos susirinkimo sutikimo, atliko durų montavimo darbus, gamino raktus bei skaičiavo mokesčius už neatliktus darbus pagal UAB „Kauno liftai“ sąskaitą, todėl ieškovė papildomai permokėjo 39,94 Lt. Pasibaigus atsiskaitymo knygelei ir dėl to neturėdama galimybių susimokėti už bendrijos teikiamas paslaugas, kreipėsi į bendrijos pirmininką prašydama išduoti naują atsiskaitymo knygelę, tačiau atsakymo negavo. Dėl to turėjo 284,38 Lt papildomų išlaidų, kurias sudaro išlaidos, susijusios su nuostolių nustatymu ir apskaičiavimu, dokumentų kopijų darymu, pašto ir transporto paslaugos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 30,94 Lt teismo išlaidų valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Dėl atlyginimų dydžio. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų 2003 m. birželio 12 d. susirinkimo metu (5 t., b. l. 7-8) buvo nustatytas DNSB „Draugai“ atlyginimų fondas, kurį sudarė 900 Lt. Valstybinio socialinio draudimo mokestis sudarė 31 proc. Atsižvelgiant į 2003 m. birželio 12 d. gyventojų susirinkimo metu priimtą sprendimą, nustatantį DNSB „Draugai“ atlyginimų fondą, bendra DNSB „Draugai“ atlyginimų fondo suma su Valstybinio socialinio draudimo mokesčiu (900 x 31 proc.) sudarė 1179 Lt, todėl ieškovės teiginį, kad atlyginimai su Valstybinio socialinio draudimo mokesčiu turėjo sudaryti 969,40 Lt, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12, 178 str.).
2. Dėl įkainio už šiukšlių išvežimą. Ieškovės nuomone, jai buvo skaičiuojamas nepagrįstai didelis įkainis už šiukšlių išvežimą, kadangi 2010 m. gegužės 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos pažymoje nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravęs tik vienas asmuo (1 t., b. l. 60-131). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog deklaruojant gyvenamąją vietą turi būti pateikiami duomenys apie gyvenamosios vietos adresą. Pagal paminėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nors ieškovės sūnus R. Š. 1977 m. liepos 19 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 28), tačiau remdamasis (duomenys neskelbtini) gyventojų raštišku patvirtinimu, kad nuo 2001 metų (duomenys neskelbtini) bute gyvena R. Š. ir R. Š. (3 t., b. l. 19), R. Š. 2005 m. liepos 25 d. pareiškimu ir vėliau jo rašytais pareiškimais Šilainių policijos nuovadai (5 t., b. l. 4), liudytojų L. V. ir Z. M. A. parodymais, kad R. Š. nuolat gyvena Šilainiuose su motina, teismas sprendė, kad R. Š. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįstu pripažino ieškovės teiginį, kad jai buvo skaičiuojamas nepagrįstai didelis įkainis už šiukšlių išvežimą.
3. Dėl lifto eksploatavimo. Teismas nurodė, kad 2004-09-17 Gyventojų įmokų ir apskaitos vedimo už liftų eksploataciją sutartimi atsakovė DNSB „Draugai“ ir UAB „Kauno liftai“ susitarė, kad DNSB „Draugai“ veda buhalterinę apskaitą mokėjimams už liftų eksploataciją, taip pat priima iš gyventojų įnašus ir atsiskaito su UAB „Kauno liftai“, o UAB „Kauno liftai“ apmoka už atliktas paslaugas 4,5 proc. nuo priskaičiuotos sumos (5 t., b. l. 74). Vadovaujantis šia sutartimi, 4,5 proc. suma būdavo sumažinamos UAB „Kauno liftai“ sąskaitose pateikiamos sumos. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovės teiginys, jog už lifto eksploataciją buvo skaičiuojamos nepagrįstai didelės įmokos, yra nepagrįstas.
4. Dėl elektros energijos. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 03-87 „Dėl vienašališko akcinės bendrovės „VST“ visuomeninių elektros energijos kainų ir tarifų nustatymo ir visuomeninių elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“ nutarta vienašališkai nustatyti ir paskelbti AB „VST“ visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus bei jų taikymo tvarką „Valstybės žiniose“. AB „VST“ visuomenines elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 5.1 punkte nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, bendro naudojimo objektų administratoriams, jungtinės veiklos partneriams ir pan., perkantiems elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosioms reikmėms (laiptams ir rūsiams apšviesti, liftų pavaroms ir pan.) ar bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamo namo reikmėms iš VST 0,4 kw tinklų per bendrą apskaitą, taikoma 5 proc. nuolaida 4.1 punktu nustatytiems elektros energijos tarifams, jeigu šie asmenys ir VST nėra sudarę atskiro susitarimo (sutarties) dėl pinigų surinkimo, informacijos apdorojimo ir pateikimo ar kitų paslaugų, susijusių su atsiskaitymu už VST patiektą elektros energiją, teikimo. Ši nuolaida netaikoma, jeigu su VST nėra laiku atsiskaitoma už patiektą elektros energiją arba netinkamai vykdomi kiti sutartyje nustatyti įsipareigojimai VST, susiję su elektros energijos skirstymu ar tiekimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės argumentai dėl nepagrįstai didelių įmokų skaičiavimo už elektros energiją yra nepagrįsti.
5. Dėl laiptinės durų pakeitimo išlaidų. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimo metu (1 t., b. l. 35-36) vienbalsiai buvo nutarta pakeisti namo laiptinių lauko duris. Ieškovė šio gyventojų susirinkimo sprendimo neskundė. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) ir revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimus, atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Dėl šios priežasties ir kaip prieštaraujantį bylos įrodymams teismas atmetė ieškovės teiginį, jog durų montavimo darbai buvo atlikti nepagrįstai ir neturint bendrijos susirinkimo sutikimo.
6. Dėl kitų reikalavimų. Netenkinus ieškovės ieškinio reikalavimų dėl išlaidų, patirtų atsakovui tariamai neteisėtai padidinus įmokas, priteisimo, kaip išvestinius iš pirmųjų, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl jos patirtų papildomų išlaidų (transporto, kanceliarinių prekių ir kt.) atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl įkainio už šiukšlių išvežimą. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi rašytiniais liudytojų parodymais, kadangi jų tikrumas nėra patikrintas CPK nustatyta tvarka. Be to, kai kurie iš šių liudytojų (butų Nr. 9, 33, 55, 58, 67, 69 gyventojai) nėra bendrijos nariai. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mokestis už šiukšlių išvežimą buvo skaičiuojamas 2 asmenims, nors tik ieškovė yra vienintelis asmuo, deklaravusi šiuo adresu savo gyvenamąją vietą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. T-209 „Dėl mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normų nustatymo“ ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T-103 dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. T-209 „Dėl mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normų nustatymo“ pakeitimo, numatė, kad iki 2010 m. balandžio 1 d. Kauno mieste daugiabučių namų gyventojams sąskaitos už atliekų išvežimą buvo skaičiuojamos vadovaujantis butuose deklaruotų gyventojų skaičiumi ir metine atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui. Pirmos instancijos teismas į minėtų teisės aktų reikalavimus neatsižvelgė.
2. Dėl mokesčių už šilumos punkto priežiūrą. Teismas sprendime nepasisakė dėl nepagrįstų mokesčių už šilumos punkto priežiūrą, nors ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi savo paskaičiavimus.
3. Dėl lifto eksploatacijos išlaidų. UAB „Kauno liftai“ sąskaitose nenurodoma, kad atsakovei už buhalterinės apskaitos vedimą, įmokų surinkimą būtų taikoma 4,5 proc. nuolaida, taip pat nenurodoma, kad 4,5 proc. suma būdavo sumažinamos UAB „Kauno liftai“ sąskaitose įrašytos sumos. Atsakovas šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.
4. Dėl darbo užmokesčio. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl nepagrįstai išdidintų įmokų „Sodrai“ už bendrijos darbuotojus, neįvertino to fakto, kad nuo 2003 m. iki 2009 m. bendrijos darbuotojai (valytoja, santechnikas) nedirbo arba buvo jau atleisti iš darbo.
5. Dėl išlaidų už elektrą. Ieškinyje ieškovė nurodė laikotarpį (nuo 2003 m. iki 2009 m.), per kurį, jos manymu, buvo skaičiuojamos nepagrįstai didelės įmokos už AB „VST“ paslaugas. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą, nepagrįstai vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 03-87, t. y. teisės aktu, nustatančiu tam tikras teises ir pareigas, kurios taikomos nuo šio akto paskelbimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Draugai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, už nesąžiningumą, piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstą apeliacinį skundą nubausti ieškovę 10 000 litų bauda, 50 proc. baudos pervedant į DNSB „Draugai“ atsiskaitomąją sąskaitą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl išlaidų už šiukšlių išvežimą. Gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai savo parašais patvirtino, kad R. Š. gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo motina R. Š. (t. 3, b. 1. 19). R. Š. tą patį patvirtino ir savo 2005 m. liepos 25 d. pareiškime Šilainių policijos nuovadai (t. 5, b. 1. 4). Byloje R. Š. atstovavo R. Š., kurio pakviestas liudytojas V. L. teismo posėdžio metu paliudijo, kad jo draugas R. Š. nuolat gyvena Šilainiuose, su savo motina. Netikėti ieškovės liudytoju teismas neturėjo jokio pagrindo ir pagrįstai konstatavo, kad R. Š. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. nuolatinai gyveno ir jos sūnus R. Š., todėl bendrija šiukšlių išvežimo mokestį ieškovei priskaičiavo teisingai – už du asmenis.
2. Dėl šilumos punkto priežiūros. Apeliantė ieškinyje teigė, kad už 2003 m. lapkritį permokėjo 11,75 Lt už šilumos punkto priežiūrą. Tokio mokesčio bendrija niekada nemokėjo, o pagal atskirą sutartį mokėjo AB „Kauno energija“ už šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų priežiūrą. Ši sutartis buvo nutraukta 2003 m. spalio 1 d. ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. minėtus vamzdynus prižiūrėjo pati DNSB „Draugai“. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės energetikos inspekcijos pažymėjimas Nr. 293V, išduotas bendrijos pirmininkui A. P.. Už šią paslaugą pinigai buvo renkami į bendrijos sąskaitą ir buvo panaudoti bendrijos reikalams - įvairiems namo remonto darbams.
3. Dėl išlaidų už lifto eksploataciją. Bendrija pateikė sutartį su UAB „Kauno liftai“ (t. 5, b. 1. 74), kuri patvirtina už kokius darbus UAB „Kauno liftai“ apmoka bendrijai 4,5 proc. nuo priskaičiuotos sumos. Siekiant atsisakyti dvigubo atsiskaitymo, ši suma kiekvieną mėnesį likdavo DNSB „Draugai“ atsiskaitomoje sąskaitoje.
4. Dėl darbo užmokesčio. Teismas, ištyręs pateiktus įrodymus, teisingai nustatė, kad apeliantės pretenzijos dėl „Sodros" mokesčio yra visiškai nepagrįstos.
5. Dėl bendro naudojimo elektros mokesčių. AB VST (dabar LESTO) už bendrijos atliekamus darbus - pinigų už bendrą elektrą surinkimą iš gyventojų ir atliekamus paskaičiavimus, kiek kiekvieno buto savininkas privalo mokėti už elektros energiją, šios apskaitos buhalterinį vedimą, - sumokėdavo DNSB „Draugai“ kas mėnesį 5 proc. nuo paskaičiuotos sumos už bendro naudojimo elektrą ir lifto elektrą. Siekiant atsisakyti dvigubo atsiskaitymo, 5 proc. suma buvo mažinamas atsiskaitymas elektros energijos tiekėjui, o 5 proc. skirtumas kiekvieną mėnesį likdavo bendrijos sąskaitoje. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad teismas vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 03-87. Elektros įkainiai nuolat keitėsi, todėl atitinkamais laikotarpiais buvo taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti įkainiai. 5 procentus už bendrijos atliekamas paslaugas VST bendrijai mokėjo nuo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2003 m. spalio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija „Draugai“ (toliau DNSB „Draugai“) įsteigta 2003 m. birželio 12 d., kurios nare nuo bendrijos įsteigimo momento yra ir ieškovė. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei nuo 2003 m. spalio mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio (iš viso už 73 mėnesius) priskaičiuotų mokesčių pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisę vertinti tiek pačių išlaidų reikalingumą, tiek jų dydį, priklauso visiems namo bendraturčiams. Ji gali būti realizuojama įvairiais būdais, priklausomai nuo bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formos (CK 4.85 str.). Reikalavimai, kuriuose imperatyviai pasisakyta dėl bendrijos teisės nustatyti įmokas, ir, atitinkamai, bendrijos nario besąlyginės pareigos jas sumokėti bei apmokėti kitas bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje, taikytini tik asmenims, kurie yra susiję su pačia bendrija narystės teisiniais santykiais. Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.), bei namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.). Bendraturčiams bendrosios nuosavybės valdymo tikslu pasirinkus tokią teisinę formą, kaip bendrija, būtent šiai įprastai tenka priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, reikšti nariams reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu, sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, taip pat apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas, nustatyti tokio mokesčio sudėtines dalis ir pateikti butų ar kitų patalpų savininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą.
Dėl įkainio už šiukšlių išvežimą. Bylos duomenimis, bendrijai šiukšlių išvežimo paslaugas teikia UAB „Kauno švara“ pagal jos patvirtintus įkainius (t. 4, b.l. 33). Ginčijamu laikotarpiu šis mokestis buvo skaičiuojamas nuo bute deklaruotų asmenų skaičiaus. Apeliantės nuomone, atsakovas nepagrįstai skaičiavimo šį mokestį dviems asmenis, kadangi bute yra tik vienas deklaruotas asmuo (ieškovė). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi, kaip teisingai iš nustatė apylinkės teismas, bylos rašytiniai įrodymai (t. 5, b.l. 108-109, 135, 139), liudytojų V. L. ir M. A. Z. parodymai patvirtina, jog su ieškove kartu nuolatinai gyvena ir jos sūnus R. Š.. Todėl bendrija turėjo pagrįstą pagrindą skaičiuoti mokestį dviems asmenims.
Dėl mokesčių už lifto eksploataciją ir elektros energiją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šie mokesčiai buvo skaičiuojami remiantis sutartimi ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 03-87 „Dėl vienašališko akcinės bendrovės „VST“ visuomeninių elektros energijos kainų ir tarifų nustatymo ir visuomeninių elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“. Nurodytą aplinkybę patvirtina bylos rašytiniai įrodymai (t. 5, b.l. 30-36, 740). Pažymėtina, kad bendrijos paslaugų teikimas (mokesčio administravimas) nurodytiems juridiniams asmenims ir tokiu būdu gautos pajamos neprieštarauja nei bendrijos įstatams (21.2 p.) nei DSBĮ nuostatoms (31 str. 1 d. 1. 2 p.). Gautos lėšos buvo panaudotos bendrijos tikslams ir poreikiams tenkinti, todėl apeliantės argumentai, jog jai buvo nepagrįstai skaičiuojami didesni mokesčiai, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bendrijos darbo užmokesčio fondo. Steigiamajame 2003 m. birželio 12 d. bendrijos narių susirinkime buvo nutarta patvirtinti 900 Lt dydžio atlyginimų fondą, skirtą bendrijos darbuotojų darbui apmokėti (t.5, b.l. 7-8). Į bylą yra pateikti duomenys apie bendrijos darbuotojų draudžiamąsias pajamas (t.4, b.l. 159). Atsakovo darbo užmokesčio palyginimų lentelė patvirtina, kad darbo užmokesčio fondas nebuvo viršytas, ir priešingai, buvo sutaupyta 3993,75 Lt lėšų (t. 5, b.l. 29). Nurodyti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad bendrijos narių mokesčiais buvo viršytas paminėto steigiamojo susirinkimo nutarimu patvirtintas darbo užmokesčio fondas, todėl apeliantės argumentai nurodytu klausimu laikytini nepagrįstais.
Dėl mokesčių už šilumos punkto priežiūrą
Skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl nepagrįstų mokesčių už šilumos punkto priežiūrą, nors paskaičiavimai buvo pateikti prie ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiai argumentais sutinka iš dalies, kadangi pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl komunalinių mokesčių, šios sprendimo dalies tinkamai nemotyvavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su UAB „Santermita“ 2008 m. gruodžio 10 d. sudarė su atsakovu Pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartį Nr. Nr. 08-12-10, pagal kurią bendrija įsipareigojo už tinklų priežiūrą mokėti po 0,10 Lt už 1 kv.m. (t1, b.l. 59) Apeliantė pagrįstai nurodo, kad per laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. atsakovas nepagrįstai skaičiavo seną tinklų priežiūros mokestį, t.y. po 0,16 Lt už 1 kv.m. (iš viso 8,36 Lt, kai turėjo būti 3,39 Lt) t.2, b.l. 48-58). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bendrija turėjo papildomų išlaidų, atliekant UAB „Satermita“ remonto darbus 2008 m. gruodžio, 2009 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (t.3, b.l. 27, 31, 32, 41-42). Atsakovo aiškinimu, šios bendrijos patirtos išlaidos iš bendrijų narių papildomai nebuvo renkamos. Todėl negalima laikyti pagrįstu apeliantės argumentus, kad aptariamu atveju ieškovei buvo paskaičiuoti per dideli mokesčiai (CPK 3 str. 7 d.).
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nepažeidė įrodymo vertinimo taisyklių, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėjo 500 Lt išlaidų (t.5, b.l. 173-175). Ieškovės apeliacinį skundą atmestus, atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti atsakovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Draugai“, į.k. 235413530, iš ieškovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.