Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo skyriaus vyriausiajam specialistui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareškėjo A. S. (A. S.) 2022-05-22 skundą (toliau-skundas) dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyresniosios patarėjos Dianos Šalomskienės nutarimo Nr. VMI-ANR_N-244-2022-128 (toliau-nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 22162380004 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiasis specialistas Vidmantas Juozėnas 2022-03-23 surašė administracinio nusižengimo protokolą A. S. (A. S.) už tai, kad jis, Rudaminos turguje, esančiame (duomenys neskelbtini) , 2022-03-19 11.55 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvbentojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 26 straipsnio ir 35 straipsnio 2 dalies ir „Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ patvirtintų šios ministerijos viršininko 2022-12-24 įsakymu Nr. 373 4 punkto reikalavimus, vykdė prekybą drabužiaus ir šlepetėmis, neturėdamas galiojančio verslo liudjimo ir neinformuodamas teritorinės mokesčių inspekcijos apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 3 dalyje.

Nutarimu už ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. S. (A. S.) paskirta 780 Eur bauda, mokėjimą išdėstant į 12 dalis po 65 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2022-05-28 iki 2023-04-28.

Pareiškėjas skundu ir teismo posėdyje prašė panaikinti nutarimą ir paskirti mažesnę baudą negu ANK specialios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir jos mokėjimą išdėstyti, atsižvelgiant į tai, kad apie 10 metų prekiauja, yra vedęs, turi du vaikus, žmona nedirba, jo turtinė padėtis sudėtinga.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Diana Šalomskienė 2022-07-08 Nr. RDK-2223 atsiliepime (toliau-atsiliepimas) nurodė, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, o dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pareiškėjo atžvilgiu prašo spręsti teismo nuožiūra.

Šios ministerijos atstovas Jonas Osteris teismo posėdyje palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už komercinės veiklos tvarkos pažeidimą, padarytą vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 780 Eur iki 1100 eurų.

Administracinis nusižengimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu, šios ministerijos 2022-03-19 operatyvaus patikrinimo pažyma 2022-03-19 Nr. (21.222)FR1042-1050, administracinių nusižengimų registro įrašu už 3 metus bei pareiškėjo paaiškinimu duotu administracinio nusižengimo tyrimo metu.

Nekyla abejonių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai.

Nutarimas priimtas, nepažeidus ANK 589 straipsnio 66 punktu ir 615 straipsnio 3 dalimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai suteiktai bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo kompetencijai.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas –apreiškėjas prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą negu ANK specialios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje ir baudos mokėjimą išdėstyti.

Vertinant pareiškėjo argumentus, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas surašant administracinio nusižengimo protokolą su teisės pažeidimu sutiko, todėl atsižvelgus į šią aplinkybę, darytina išvada, kad institucija priėmusi nutarimą pagrįstai nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skunde ir teismo posėdyje pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 3 metus nustatyta, kad pareiškėjas, nebaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnyje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra sąžiningas skolininkas, nes ankstesnes nuobaudas už nešiurkštus administracinius nusižengimus sumokėjo, todėl pareiškėjas nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčių neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančiu eismo saugumo reikalavimus.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pareiškėjas apie savo socialinę padėtį, kad jis vedęs, žmona nedirba, išlaiko šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai, gyvena Vilniuje, o dirba Vilniaus r., nurodė paaiškinime administracinio nusižengimo tyrimo metu ir teismo posėdyje.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiautų komercine veikla.

Negauta duomenų, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo metu iš komercinės veiklos gavo didelį pelną, nes 2022-03-19 prekybos metu jis išsinuomavo 2 prekybos vietos, sumokėjęs už nuomą 17, 40 Eur nuomos mokestį, turėjo tik 2 klientus ir kuriems pardavė drabužius už 20 Eur.

Teismo nagrinėjimo metu nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes ir šalyje esančiai infliacijos krizei paskirta nuobauda nutarimu neindividualizuota tinkamai, todėl neatitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu yra aiškiai per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl yra teisinis pagrindas keisti nutarimą dalyje skunde nurodytais motyvais.

Dėl šių priežasčių nutarimo dalis, kuria paskirta bauda ir jos apmokėjimo išdėstymas keistini, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir baudos dydį sumažinant.

Likusioje dalyje nutarimas paliktinas galioti.

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) 2022-05-22 skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyresniosios patarėjos Dianos Šalomskienės nutarimo Nr. VMI-ANR_N-244-2022-128 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 22162380004 dalį.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir 675 straipsnio 3 dalimi A. S. (A. S.) šiuo nutarimu paskirtos baudos dydį sumažinti iki 400 Eur (keturių šimtų eurų) ir jos mokėjimą išdėstyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį ir sumokėtos per likusius septynis mėnesius, pagal mokėjimo tvarką nurodytą nutarime. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti teismo nutarties, kuriuo paskirta sumažinta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. II-190-269/2022 bei nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 22162380004.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartį el.p. išsiųsti susipažinti pareiškėjui A. S. (A. S.) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamentui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.