Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja yra vaikaitė O. M. (G. R., G. R. M. ir O. M.), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja pareiškimą grindė tokiomis aplinkybėmis:

1.1. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kurios senelė O. M. (kituose dokumentuose – G. R., G. R. M., G. R.) gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, buvo Lietuvos Respublikos pilietė, o vėliau išvyko į Pietų Afrikos Respubliką. Pareiškėja šiuo pagrindu, remdamasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendime konstatavo, kad „pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad G. R. ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, o G. R. M. (duomenys neskelbtini) – Lietuvos Respublikos vidaus pasas, tačiau nėra pateikti tiesioginiai dokumentai, įrodantys, kad G. R./ G. R. M./ G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. M., gim. apie (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, kuri nurodyta pareiškėjos tėvo gimimo liudijime, yra tas pats asmuo, o dokumentai, patvirtinantys asmens duomenų keitimą užsienio valstybėje nepateikti“. Pareiškėja kreipėsi ir į Lietuvos atitinkamas institucijas (Lietuvos centrinį valstybės archyvą), ir į atitinkamas institucijas Pietų Afrikos Respublikoje, tačiau pateikus visus dokumentus Migracijos departamentas priėmė nurodytą sprendimą, todėl ji kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

1.2. Pasak pareiškėjos, jos senelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktą patvirtina šie įrodymai: 1) užsienio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio originalą turi pareiškėja ir kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta senelės „pilietybė – Lietuvos“, bei jame esanti viza, kad minėtasis asmuo 1922 m. liepos 27 d. per Jungtinę Karalystę išvyko į Pietų Afriką (South Africa); 2) 2022 m. gruodžio 16 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduota pažyma Nr. R4-4346 „apie G. M. R. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje“ su R. M. G. (duomenys neskelbtini) išduoto vidaus paso Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos kortelės kopija. Pareiškėjos senelės nuotraukos Lietuvos Respublikos vidaus pase (kurio kopiją išdavė Lietuvos centrinis valstybės archyvas) ir jos Lietuvos Respublikos užsienio pase (kurio originalą turi pareiškėja) yra identiškos. Apie tai, kad pareiškėjos senelei buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, nurodoma ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakyme, jo numeris sutampa su pareiškėjos turimo senelės Lietuvos Respublikos užsienio paso numeriu Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento 2023 m. vasario 7 d. išduotas dokumentas, pavadinimu „Suinteresuotiems asmenims“, jame nurodyta, kad „G. / G. R. (R.) ir G. M. ir O. M. (nurodyta 1 punkte minėtame gimimo liudijime) yra vienas ir tas pats asmuo“; 4) pareiškėjos tėvo gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad A. S. R. (A. S. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), buvo sūnus O. M., kurios gimimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Iš visų nuoseklių duomenų visumos galima daryti išvadą, kad tikėtiniau, jog pareiškėjos senelė, nepaisant to, jog įvardyta keliomis skirtingomis vardų versijomis, buvo tas pats asmuo.

2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atsiliepimu pareiškimą prašė atmesti ir nurodė, kad pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio nuostatų, todėl, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, 2023 m. lapkričio 22 d. pareiškėja buvo informuota, kad papildomai turi pateikti: 1) kitus dokumentus, patvirtinančius, kad G. R., kuriai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, ir O. M., kuri nurodyta pareiškėjos tėvo gimimo liudijime, yra tas pats asmuo (pareiškėja paprašyta pateikti G. R. gimimo liudijimą (gimimo akto įrašo kopiją iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo), bei Pietų Afrikos Respublikoje išduotus dokumentus, kuriuose būtų nurodyta pareiškėjos senelės gimimo data ir vieta, buvusi gyvenamoji vieta kilmės valstybėje, duomenys apie tėvus (pvz.: natūralizacijos liudijimą, išrašą iš užsienio valstybės Gyventojų registro, atvykusio asmens registracijos liudijimą ir kt.); 2) dokumentus, kurių pagrindu Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentas padarė išvadas, kad „G. R., gim. (duomenys neskelbtini)“ yra tas pats asmuo kaip „O. M., gim. ~ (duomenys neskelbtini) Lietuvoje“, kaip nurodyta 2023 m. vasario 7 d. Pietų Afrikos Respublikos rašte (žyma 15/2/1/1). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl minėtų dokumentų gavimo kreipėsi į kompetentingas institucijas, todėl negalima konstatuoti, kad ji negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių faktą. Aplinkybė, kad raštas yra išduotas Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento, nepatvirtina šio rašto turinio. Be to, pagal rašto turinį („nustatė / pagal turimus įrašus“), Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentas turi duomenis, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.

4. Teismas nustatė, kad, pagal pareiškėjos turimus ir bylai pateiktus dokumentus, pareiškėjos senelė buvo O. M.. Tai neginčijamai patvirtina pareiškėjos tėvo A. S. R. gimimo liudijimas. Gimimo liudijime nurodyta, kad pareiškėjos tėvas gimė (duomenys neskelbtini), o jo motinai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjos senelė gimė maždaug (duomenys neskelbtini) metais.

5. Teismas nustatė, kad pateikti dokumentai, kuriais remiasi pareiškėja, patvirtina, kad G. R., (duomenys neskelbtini) amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, o G. R. M. (duomenys neskelbtini) – Lietuvos Respublikos vidaus pasas. Atsižvelgiant į tai, G. (G.) R. (R. M.) gimė maždaug (duomenys neskelbtini) metais. Teismas pažymėjo tai, kad pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. ir G. R. (G. R. M.) yra vienas ir tas pats asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, grindžia iš esmės dokumentais, kuriuose yra gausu vienokių ar kitokių neatitikimų, pvz., gimimo metų, gimimo datų, gimimo vietos, vardų ir pavardžių skirtumų.

6. Teismas pažymėjo tai, kad pagrindinis pareiškėjos argumentas, jog tai yra tas pats asmuo – aplinkybė, kad pareiškėja turi Pietų Afrikos Respublikoje kaip savo šeimos relikviją G. R. vidaus paso originalą. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo teismui išimtinę reikšmę suteikti pareiškėjos nurodytai šeimos relikvijai ir konstatuoti, kad O. M. ir G. R./ G. R. M./ G. R. yra tas pats asmuo ir iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. R4-4346 nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde piliečiams išduotų užsienių pasų (duomenys neskelbtini) alfabete įrašyta R. G. (pavardė – kaip dokumente), (duomenys neskelbtini) amžiaus, gimusi ir gyvenusi (duomenys neskelbtini) gavusi užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Archyvas pridėjo Šiaulių apskrities viršininko archyviniame fonde saugomos R. M. G. (duomenys neskelbtini) išduoto vidaus paso Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos kortelės kopiją. Archyvas taip pat pažymėjo, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, jog G. (G., G.) M. R. (R., R., R.), (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. Taigi pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepatvirtina Lietuvos archyvų raštuose pateikta informacija, o kitų patikimų įrodymų pareiškėja nepateikė. Teismas, įvertinęs pareiškėjos papildomai pateiktų advokato G. R. paaiškinimų dėl Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento 2023 m. vasario 7 d. sprendimo reikšmę ir patikimumą visų bylos įrodymų kontekste, nusprendė, kad nurodyti paaiškinimai nėra pakankami pareiškėjos prašomam juridiniam faktui pripažinti.

7. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pateiktų rašytinių įrodymų pakanka teismo tvarka nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Nėra pateikta pakankamai dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti motyvuotą prielaidą, kad pareiškėjos senelė O. M. ir G. R./ G. R. M./ G. R. yra tas pats asmuo. Dokumentai, patvirtinantys asmens duomenų keitimą užsienio valstybėje, nepateikti. Nustatęs, kad duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos senelė O. M. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. bei iki 1990 m. kovo 11 d. buvo išvykusi iš Lietuvos, byloje nėra, teismas pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu pareiškėja L. S. prašo: panaikinti 2025 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; pridėti papildomus įrodymus, pridedamus prie apeliacinio skundo, nes būtinybė juos pridėti atsirado susipažinus su teismo sprendimu, taip pat jų vertinimas gali prisidėti prie objektyvaus ir teisingo teismo sprendimo priėmimo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Būtent todėl, kad dokumentų, patvirtinančių asmens duomenų keitimą užsienio šalyje, nesama, pareiškėja ir turėjo inicijuoti juridinio fakto nustatymo bylą; jei tokie dokumentai egzistuotų, pareiškėjai nereikėtų kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti prašomą juridinį faktą. Pareiškėjos senelė Lietuvoje žinota kaip G. R./ G. R. (merg. M.), o po jos išvykimo į Pietų Afrikos Respubliką ji žinota kaip O. M..

8.2. Pareiškėjos senelė G. R. gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Tai liudija pateikta (duomenys neskelbtini) pareiškėjos senelei išduoto užsienio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, duomenys apie pilietybę bei vizą. Šis senelės užsienio pasas yra pareiškėjos šeimos relikvija, pareiškėja turi jį savo namuose Pietų Afrikos Respublikoje. Iš Lietuvos centrinio archyvo išduotų dokumentų matyti, kad pareiškėjos senelės nuotrauka Lietuvos Respublikos vidaus pase ir nuotrauka jos Lietuvos Respublikos užsienio pase yra identiška. Jei tai nebūtų pareiškėjos senelė, nebūtų suprantama, kaip identiška asmens nuotrauka galėtų būti ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, ir tarp pareiškėjos šeimos dokumentų.

8.3. Nesuprantamas teismo argumentas, kad esą pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepatvirtina Lietuvos archyvų raštuose pateikta informacija. Apeliantė remiasi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. R4-4346 duomenimis bei pridėta R. M. G. (duomenys neskelbtini) išduoto vidaus paso Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos kortelės kopija ir nurodo, kad tiek įrašas pasų knygoje apie tai, jog G. R. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, tiek paties paso kopija, pateikta kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakymu, liudija, kad G. (G.) R. (R.) buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjos senelė, išvykusi į Pietų Afrikos Respubliką, save ėmė vadinti O. M., tad byla skirta būtent įsitikinti, kad tai būta to paties žmogaus.

8.4. Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakyme nurodytas pareiškėjos senelės Lietuvos Respublikos užsienio paso numeris sutampa su pareiškėjos turimo senelės Lietuvos Respublikos užsienio paso numeriu Nr. (duomenys neskelbtini). Jei teismui kilo abejonių dėl pareiškėjos turimo paso autentiškumo ar jo atsiradimo Pietų Afrikos Respublikoje aplinkybių, šiuos klausimus teismas galėjo užduoti pareiškėjai tiek raštu, tiek žodžiu – nagrinėjant bylas, kuriose pareiškėjas yra užsienio šalies pilietis, siekiantis atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir gyvenantis ne Lietuvoje, tapo įprasta organizuoti bylų nagrinėjimą nuotoliniu būdu, taip sudarant galimybę pareiškėjui tiesiogiai atsakyti į teismui kilusius klausimus.

8.5. Pareiškėja pažymi CPK 443 straipsnio 8 dalies reglamentavimą ir nurodo, kad ji surinko ir pateikė įrodymus iš Lietuvos valstybinių institucijų, iš Pietų Afrikos Respublikos institucijų, paprašė papildomus paaiškinimus pateikti ir advokato (duomenys neskelbtini), jai atstovavusio procese Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, tačiau nuspėti visų klausimų ir abejonių, kurie gali kilti teismui nagrinėjant bylą, pareiškėja negali. Jei teismui kilo abejonių (vertinant šių paaiškinimų reikšmę ir patikimumą) dėl pareiškėjai atstovavusio advokato pateiktų paaiškinimų, teismas galėjo užduoti šiam asmeniui klausimus organizuodamas nuotolinį teismo posėdį, kurio metu pareiškėjos advokatas būtų atsakęs į teismui galėjusius kilti klausimus apie Pietų Afrikos Respublikos teisinę sistemą, dokumentų saugojimo, jų gavimo iš Pietų Afrikos Respublikos institucijų ypatumus.

8.6. Pareiškėja pažymi Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento 2023 m. vasario 7 d. išduoto dokumento duomenis ir pareiškėjos tėvo gimimo liudijimo duomenis ir nurodo, kad iš visų nuoseklių duomenų, pateiktų bylai, visumos buvo galima daryti išvadą, kad tikėtiniau, jog pareiškėjos senelė, nepaisant to, jog žinota keliomis skirtingomis vardų versijomis, buvo tas pats asmuo, nei kad nebuvo, tačiau teismui kilus klausimų ir abejonių, jo pareiga buvo imtis visų priemonių, kad būtų išsiaiškintos papildomos aplinkybės. Pareiškėja, savo jėgomis rinkdama ir teismui teikdama įrodymus, negalėjo žinoti, kurie iš pateiktų įrodymų reikalauja papildomo jos komentaro ar aplinkybių paaiškinimo, negalėjo nuspėti visų teismui galinčių kilti abejonių ar klausimų, todėl teismo pareiga buvo tokius klausimus pareiškėjai (jos advokatui Pietų Afrikos Respublikoje) suformuluoti ir pateikti, siekiant, kad civilinė byla būtų išnagrinėta įvairiapusiškai, objektyviai ir teisingai.

8.7. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus, būtinybė juos pateikti kilo susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu ir jo argumentais. Pateikiami įrodymai gali turėti esminės reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą. Nors nė vienas teikiamų dokumentų nėra tas, kuriame tiesiogiai užfiksuotas pareiškėjos senelės vardo iš „G.“ / “G.“ keitimas į „O.“, jai nuvykus gyventi į Pietų Afrikos Respubliką, taip pat „R.“ į „M.“, tačiau iš visų nuoseklių duomenų visumos galima daryti išvadą, kad tikėtiniau, jog pareiškėjos senelė, nepaisant to, jog žinota keliomis skirtingomis vardų versijomis, buvo tas pats asmuo, nei kad nebuvo.

8.8. Teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesiėmė visų priemonių, kad būtų išaiškintos abejonės, atsakyti klausimai dėl pateiktų įrodymų, kilus abejonėms ar papildomiems klausimams nuotoliniu būdu (ar raštu) neapklausė pareiškėjos, jos advokato Pietų Afrikos Respublikoje, atstovavusio jai proceso renkant dokumentus iš Pietų Afrikos Respublikos metu, tad byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir objektyviai.

9. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Esminiai atsiliepimo argumentai:

9.1. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo 2023 m. lapkričio 22 d. pareiškėja buvo informuota, kad pareiškėja papildomai turi pateikti kitus dokumentus. Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji dėl minėtų dokumentų gavimo kreipėsi į kompetentingas užsienio valstybės institucijas, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Aplinkybė, kad raštas yra išduotas Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento, nepatvirtina šio rašto turinio. Pagal rašto turinį („nustatė / pagal turimus įrašus“), Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentas turi duomenis, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą, todėl minėtas raštas patvirtina, kad pareiškėjos pareiškimo teiginiai, jog ji negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, yra nepatikimi.

9.2. Teismo nuosekliai įvertinti bylos dokumentai prieštarauja Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento rašto turiniui, todėl skundo teiginiai dėl Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento rašto įrodomosios reikšmės / patikimumo yra nepagrįsti.

9.3. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo objektyvių priežasčių, kodėl ji papildomai su skundu teikiamų dokumentų negalėjo pateikti teismui kartu su pareiškimu ar bylos nagrinėjimo metu, taip pat skunde nėra nurodyta motyvų, dėl kurių apeliantės teikiami dokumentai yra reikšmingi bylos nagrinėjimui, kai minėti dokumentai nebuvo pateikti Migracijos departamentui. Migracijos departamento 2024 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 24S232491 patvirtina, kad su pareiškėjos apeliaciniu skundu teikiami dokumentai Migracijos departamentui pateikti nebuvo, todėl Migracijos departamentas nėra įvertinęs pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktų dokumentų ir su pareiškėjos apeliaciniu skundu teikiamų dokumentų visumos ir nėra priėmęs sprendimo dėl konstatavimo, kad minėtų dokumentų nėra pakankamai, dėl to minėtų dokumentų kontekste nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų

13. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, motyvuodama tuo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu ir jo argumentais, o pateikiami įrodymai gali turėti esminės reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą. Apeliantė (pareiškėja) prašo pridėti prie bylos: (duomenys neskelbtini) civilinės registracijos teismo (duomenys neskelbtini) metų santuokų registro išrašo kopiją; pranešimo apie O. R. (mergautinė pav. M.) mirtį kopiją; pranešimo apie S. R. (S. R.) mirtį kopiją; O. R. antkapio fotofiksaciją; S. R. ir O. R. (mergautinė pav. M.) (duomenys neskelbtini) gimusios dukros gimimo įrašo kopiją su šių dokumentų vertimais į lietuvių kalbą.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑38‑969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑218‑916/2016 14 punktą).

16. Apeliantė teikiamais papildomais įrodymais grindžia savo argumentus dėl pagrindo nustatyti jos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis ir apeliantės pateiktais naujais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į CPK 314 straipsnio reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo, taip pat atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį ir įrodinėjimo tokiose bylose specifiką bei aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, priima apeliantės pateiktus papildomus įrodymus ir juos prideda prie bylos.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

17. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas dėl pareiškėjos L. S. 2024 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S232491, jame, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu, konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietė. Minėtame sprendime Migracijos departamentas įvertino, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjos senelė O. M. ir G. R./ G. R. M./ G. R. yra tas pats asmuo, o dokumentai, patvirtinantys, kad O. M. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., pateikti nebuvo, taip pat nepateikti dokumentai, patvirtinantys O. M. išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

18. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Pagal CPK 455 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

19. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir nagrinėjamoje byloje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja yra vaikaitė O. M. (G. R. / G. R. M. / O. M.), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelė O. M. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir iki 1990 m. kovo 11 d. buvo išvykusi iš Lietuvos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pateikta pakankamai dokumentų, iš kurių galima būtų daryti motyvuotą prielaidą, kad pareiškėjos senelė O. M. ir G. R./ G. R. M./ G. R. yra tas pats asmuo; dokumentai, patvirtinantys asmens duomenų keitimą užsienio valstybėje, nepateikti.

20. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, kilus klausimų ir abejonių, turėjo pareigą imtis visų priemonių, kad būtų išsiaiškintos papildomos aplinkybės. Apeliantė nurodo, kad ji surinko ir pateikė įrodymus iš Lietuvos valstybinių institucijų ir iš Pietų Afrikos Respublikos institucijų, paprašė procese Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje jai atstovavusio advokato pateikti papildomus paaiškinimus, tačiau ji negalėjo nuspėti visų klausimų ir abejonių, kurie gali kilti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, todėl jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl pareiškėjos turimo paso autentiškumo ar jo atsiradimo Pietų Afrikos Respublikoje aplinkybių, šiuos klausimus teismas galėjo užduoti pareiškėjai tiek raštu, tiek žodžiu, organizuodamas bylos nagrinėjimą nuotoliniu būdu, taip sudarant galimybę pareiškėjai atsakyti į teismui kilusius klausimus.

21. Remiantis CPK 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles). Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja pareiškime nereiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi ši byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. gegužės 6 d., pareiškėja 2025 m. gegužės 6 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau jame pareiškėja taip pat nereiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo teisę nuspręsti civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

22. Vadovaujantis CPK 447 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo turinį, 3 punkto nuostata, pareiškime, be kitų reikalaujamų aplinkybių, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Taigi pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, privalo pagrįsti tam tikras aplinkybes, be kita ko, patvirtinančias juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Reikšminga tai, kad, nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus.

23. Įrodinėjimo ypatumą bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kadangi, jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Tad tokiose bylose sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais ir prielaidų darymas yra neišvengiamas. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, 21 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima tai, kad, jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas vertina, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, 21 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti, laikantis įrodinėjimo taisyklių, renkami ir vertinami ne tik prašomą nustatyti faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir duomenys, tą faktą paneigiantys arba patvirtinantys kitokius faktus, kurie leistų daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas neegzistavo, nes kiti faktai pašalina tokio fakto egzistavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑239‑701/2021, 40 punktas).

25. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjos pateiktų dokumentų visumą ir nustatė, kad pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog O. M. ir G. R. (G. R. M.) yra vienas ir tas pats asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, grindžia dokumentais, kuriuose yra gausu vienokių ar kitokių neatitikimų, pvz., gimimo metų, gimimo datų, gimimo vietos, vardų ir pavardžių skirtumų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė pakankamai dokumentų, kurie sudarytą pagrindą padaryti motyvuotą prielaidą, jog pareiškėjos senelė O. M. ir G. R./ G. R. M./ G. R. yra tas pats asmuo.

26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir akcentuoja juose užfiksuotus duomenis ir nurodo, kad nors nė vienas šių dokumentų nėra tas, kuriame tiesiogiai užfiksuotas asmens vardo iš „G.“ / „G.“ keitimas į „O“, taip pat „R.“ į „M.“, tačiau apeliantė laikosi pozicijos, kad iš visų duomenų visumos galima padaryti išvadą, jog tikėtiniau, kad pareiškėjos senelė, nepaisant to, jog žinota keliomis skirtingomis vardų versijomis, buvo tas pats asmuo, nei kad nebuvo.

27. Nors suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su pareiškėjos apeliaciniu skundu teikiami dokumentai Migracijos departamentui pateikti nebuvo, tačiau pažymėtina tai, jog šiuo atveju pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi po Migracijos departamento, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, priimto sprendimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktuose dokumentuose užfiksuotuose duomenyse yra tam tikrų neatitikimų. Tokiu atveju byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl įrodymų pakankamumo prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Kaip minėta anksčiau, jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas dėl įrodymų pakankamumo prašomam faktui nustatyti turi nuspręsti atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176, 185 straipsnis).

29. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagal konkrečius byloje nustatytus ir įvertintus faktinius duomenis yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

30. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau, pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 29 punktas).

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos tėvo A. S. R. gimimo liudijimo duomenis, nustatė, jog pareiškėjos tėvas gimė (duomenys neskelbtini), o jo motinai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), ir įvertino, kad pareiškėjos senelė gimė maždaug (duomenys neskelbtini) metais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis, kad G. R., (duomenys neskelbtini) amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, o G. R. M. (duomenys neskelbtini) – Lietuvos Respublikos vidaus pasas, įvertino, jog G. (G.) R. (R. M.) gimė maždaug (duomenys neskelbtini) metais.

32. Pastebėtina tai, kad pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu, be kitų rašytinių įrodymų, pateikė ir (duomenys neskelbtini) civilinės registracijos teismo (duomenys neskelbtini) santuokų registro kopiją su duomenimis apie S. R. ir G. M. santuoką (duomenys neskelbtini), šiame dokumente nurodyta, kad nuotakos gimimo data (duomenys neskelbtini). Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir kitų rašytinių įrodymų, kuriuose užfiksuotų duomenų visuma apeliantė remiasi kaip pagrindžiančia jos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šiuo atveju yra pagrindas vertinti, kad apeliantės pateikti papildomi duomenys yra susiję su nagrinėjamoje byloje keliamu klausimu.

33. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis ir apeliantės pateiktais naujais rašytiniais įrodymais, vertina, kad apeliantės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai turėtų būti įvertinti kartu su visuma byloje esančių netiesioginių įrodymų. Atsižvelgdamas į pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų rašytinių įrodymų apimtį, tirtinų duomenų turinį, nustatinėtinų bei vertintinų aplinkybių apimtį ir pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėti byloje pareikšto reikalavimo nėra galimybės, nes byla būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas ir papildomai pateiktų įrodymų vertinimas apeliacinės instancijos teisme tokia plačia apimtimi prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, kai bylą išnagrinėja ir dėl bylai pateiktų įrodymų visumos įvertinimo pirmiausia iš esmės pasisako pirmosios instancijos teismas (CPK 301 straipsnis, 443 straipsnio 8 dalis, 445 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į CPK 443 straipsnio 5 ir 8 dalių reglamentavimą ir į tai, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustačius, kad pareiškėjos pateiktuose dokumentuose yra vienokių ar kitokių duomenų neatitikimų, neišnaudotos procesinės galimybės surinkti ir ištirti kitokius galimus įrodymus byloje (kuriuos konkrečiu atveju pareiškėja pateikė kartu su apeliaciniu skundu), nebuvo atskleista bylos esmė, dėl to yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, svarstytinas klausimas dėl tikslingumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta tai, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys asmens duomenų keitimą užsienio valstybėje. Taigi svarstytinas poreikis sudaryti galimybę pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus dėl aktualaus asmens (pareiškėjos močiutės) duomenų keitimo užsienio valstybėje. Šiuo aspektu papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento 2023 m. vasario 7 d. išduoto dokumento (su žyma 15/2/1/1) „Suinteresuotiems asmenims“ 3 punkte nurodyta, jog nustatyta, kad migravusi į Pietų Afriką G. / G. R. naudojo angliškas savo, kaip ištekėjusios moters ir mergautines, pavardės versijas (R. ir M.) ir vietoj vardo G. / G. naudojo vardą O. Minėtame dokumente nenurodyta, kokiais duomenimis vadovaujantis nustatytos nurodytos aplinkybės. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui 2025 m. gegužės 5 d. pateiktame prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodė aplinkybes, kad ji kreipėsi į advokatą, prašydama išsamiau nurodyti, kokia tvarka buvo išduotas 2023 m. vasario 7 d. Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento raštas, ir pateikė gautą advokato atsakymą. Pateiktame Pietų Afrikos Aukščiausiojo Teismo advokato 2025 m. gegužės 2 d. atsakyme aprašytas procesas, kurio metu buvo gautas sprendimas dėl pareiškėjos močiutės; šiame atsakyme pažymėta, kokie duomenys buvo pateikti Vidaus reikalų departamentui (atsakymo 3 ir 4 punktai), taip pat atsakymo 5 punkte nurodyta tai, kad Vidaus reikalų departamento pareigūnai patikrino patvirtinamųjų Pietų Afrikos dokumentų autentiškumą, palygino juos su turimais duomenimis ir, atsižvelgdami į aplinkybes, išnagrinėjo šį klausimą, pasvėrė tikimybes ir priėmė sprendimą pagal protokolą. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, svarstytinas klausimas dėl tikslingumo pasiūlyti pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus dėl 2023 m. vasario 7 d. Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento rašto (su žyma 15/2/1/1), t. y. kokiais dokumentais ir duomenimis remdamasi minėta institucija nustatė šiame dokumente nustatytas aplinkybes, ar buvo tiriami tik pareiškėjos šiai institucijai pateikti duomenys ir dokumentai, ar buvo tiriami ir kiti šios institucijos turimi duomenys.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pobūdį ir apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų apimtį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustačius pareiškėjos pateiktuose dokumentuose duomenų neatitikimų, tačiau neišnaudojus procesinių galimybių surikti ir ištirti galimus įrodymus byloje, neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantės teikiamų papildomų įrodymų, juose užfiksuotų duomenų ir jų įrodomosios reikšmės juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti vertinimas pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacinio proceso paskirties ir pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų, kurie nepritartų apeliacinės instancijos atliktam vienokiam ar kitokiam šių įrodymų įvertinimui, teisę į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.