- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- B2-65-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00633-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- Profesionalaus personalo garantas
- Ieškovas
- CONLEX, Kauno miesto neįgaliųjų draugija
- Atsakovas
- UAB Informacijos saugumo agentūra
- Kreditorius
- Mūsų odisėja, "Lietuvos dujų tiekimas", "Energijos skirstymo operatorius", "Positive Group", Ugnės servisas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Asmenybės raidos centras", Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, "Ekskomisarų biuras", Prienų rajono Jiezno gimnazija, Turto bankas, "Kauno energija", "Kauno švara", "Kauno vandenys", "Telia Lietuva", Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Lietuvos bibliotekininkų draugija
Procesinio dokumento kategorijos: 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.; 3.4.3.14.
2020 m. kovo 10 d.
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „Informacijos saugumo agentūra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Skonfita“. 2016 m. kovo 8 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2016 m. balandžio 8 d., 2016 m. liepos 18 d., 2016 m. liepos 26 d., 2018 m. sausio 18 d. nutartimis buvo patikslintas. 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ bankroto administratorė MB „Skonfita“ pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja MB „Nemokumo advokatas“.
Šalies argumentai
BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ bankroto administratorės įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos nurodydamas, kad visas įmonės turtas yra realizuotas arba nurašytas, iš turto gautų piniginių lėšų pakako tik dalinai padengti administravimo išlaidas, t. y. visos bankroto procedūros yra baigtos.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis). Taip pat kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (el. laiškas).
Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant pateiktą prašymą pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
Nagrinėjamu atveju BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau nemokumo administratorės įgalioto asmens prašymas nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis, todėl sprendimas dėl įmonės pabaigos priimamas galiojant JANĮ nuostatoms.
JANĮ 100 straipsnio 3 dalis numato, kad nemokumo administratorius su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos pateikia: 1) įrodymus, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktus; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažymą dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius. Teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos gavimo dienos priima sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 4 dalis).
Iš bylos duomenų ir nemokumo administratorės galutinės ataskaitos nustatyta, kad bendrovės veikla buvo susijusi su informacinėmis technologijomis, jų prekyba. Administratorei buvo perduota dalis įmonės dokumentų. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau įvertinus tokio nagrinėjimo kaštus bei įrodymų trūkumą, buvo parašytas prašymas dėl pareikšto pareiškimo atsėmimo, teigiant , kad net ir pripažinus BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ bankrotą tyčiniu ir atsiradus galimybei kreditoriams nukreipti išieškojimą į įmonės vadovą, remiantis VĮ Registrų centras duomenimis buvęs įmonės vadovas neturi jokio nekilnojamo turto, kurį, realizavus vykdymo procese galėtų būti išieškoma skola kreditorių naudai.
Nemokumo administratorė taip pat teismuose ginčijo reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1075-920/2018 tenkino ieškovės BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ ieškinį – pripažino atsakovės D. P. ir ieškovės UAB „Informacijos saugumo agentūra“ 2014 m. liepos 21 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia Actio Pauliana pagrindu bei taikė restituciją ir grąžino ieškovei UAB „Informacijos saugumo agentūra“ iš atsakovės D. P. 2 149,82 Eur dydžio sumą, o atsakovei reikalavimo teisę į UAB „Ikolta“. Taip pat Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-435/2018 tenkino ieškovės BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ ieškinį – pripažino V. P. ir UAB „Informacijos saugumo agentūra“ 2014 m. liepos 21 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia Actio Pauliana pagrindu bei taikė restituciją ir grąžino UAB „Informacijos saugumo agentūra“ iš V. P. 17 400,90 Eur dydžio sumą, o V. P. grąžino reikalavimo teisę į UAB „Ikolta“. Šios abi reikalavimo teisės į D. P. ir V. P. buvo parduotos už atitinkamai 520 Eur ir 350 Eur, o iki šio pardavimo antstolis buvo išieškojęs 789,58 Eur ir 2 857,96 Eur.
Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje darbuotojų nebuvo, įmonė veiklos nevykdė. Bylos duomenimis įmonė neturėjo nekilnojamojo turto bei turėjo vieną transporto priemonę. Iš viso bankroto proceso metu buvo gauta 4 741,24 Eur, iš kurių buvo dalinai padengtos administravimo išlaidos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje liko nepatenkinti 202 445,17 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.
Bankroto administratorės įgalioto asmens pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2020 m. vasario 26 d. pažyma Nr. (12.4)-AD5-3239 patvirtina, kad BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ su Aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi. Taip pat su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos pateikti neparduoto turto ir debitorių nurašymo aktai, likvidacinis balansas.
Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.
Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.
Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti ar yra tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju matyti, jog formalusis pagrindas yra. Sprendžiant dėl materialiojo pagrindo buvimo spręstina, jog teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto ar kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia.
Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).
Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsniu, 100 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.
Įpareigoti nemokumo administratorę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 101 straipsnyje.
Šio sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ bankroto administratorei, įpareigojant informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą.
Įsiteisėjus šiam sprendimui, jo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.