Kauno apygardos teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „Informacijos saugumo agentūra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Skonfita“. 2016 m. kovo 8 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2016 m. balandžio 8 d., 2016 m. liepos 18 d., 2016 m. liepos 26 d., 2018 m. sausio 18 d. nutartimis buvo patikslintas. 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ bankroto administratorė MB „Skonfita“ pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja MB „Nemokumo advokatas“.

Žemesnės instancijos teismas

Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis). Taip pat kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (el. laiškas).

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant pateiktą prašymą pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Nagrinėjamu atveju BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau nemokumo administratorės įgalioto asmens prašymas nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis, todėl sprendimas dėl įmonės pabaigos priimamas galiojant JANĮ nuostatoms.

JANĮ 100 straipsnio 3 dalis numato, kad nemokumo administratorius su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos pateikia: 1) įrodymus, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktus; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažymą dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius. Teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos gavimo dienos priima sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 4 dalis).

Iš bylos duomenų ir nemokumo administratorės galutinės ataskaitos nustatyta, kad bendrovės veikla buvo susijusi su informacinėmis technologijomis, jų prekyba. Administratorei buvo perduota dalis įmonės dokumentų. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau įvertinus tokio nagrinėjimo kaštus bei įrodymų trūkumą, buvo parašytas prašymas dėl pareikšto pareiškimo atsėmimo, teigiant , kad net ir pripažinus BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ bankrotą tyčiniu ir atsiradus galimybei kreditoriams nukreipti išieškojimą į įmonės vadovą, remiantis VĮ Registrų centras duomenimis buvęs įmonės vadovas neturi jokio nekilnojamo turto, kurį, realizavus vykdymo procese galėtų būti išieškoma skola kreditorių naudai.

Nemokumo administratorė taip pat teismuose ginčijo reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1075-920/2018 tenkino ieškovės BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ ieškinį – pripažino atsakovės D. P. ir ieškovės UAB „Informacijos saugumo agentūra“ 2014 m. liepos 21 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia Actio Pauliana pagrindu bei taikė restituciją ir grąžino ieškovei UAB „Informacijos saugumo agentūra“ iš atsakovės D. P. 2 149,82 Eur dydžio sumą, o atsakovei reikalavimo teisę į UAB „Ikolta“. Taip pat Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-435/2018 tenkino ieškovės BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ ieškinį – pripažino V. P. ir UAB „Informacijos saugumo agentūra“ 2014 m. liepos 21 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia Actio Pauliana pagrindu bei taikė restituciją ir grąžino UAB „Informacijos saugumo agentūra“ iš V. P. 17 400,90 Eur dydžio sumą, o V. P. grąžino reikalavimo teisę į UAB „Ikolta“. Šios abi reikalavimo teisės į D. P. ir V. P. buvo parduotos už atitinkamai 520 Eur ir 350 Eur, o iki šio pardavimo antstolis buvo išieškojęs 789,58 Eur ir 2 857,96 Eur.