Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, kuriuo P. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 20 MGL (753,20 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimas

1. P. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB ,,A“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, pagal 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A“ buhalterinę apskaitą, balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų pajamų ir išlaidų nepagrindė pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, t. y. įmonės sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodė, kad nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. kasos įplaukos įmonėje sudarė 44150,00 Lt, o išlaidos – 29731,50 Lt, balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų banko įplaukų – 62 348,73 Lt ir banko išlaidų

62 242,87 Lt nepagrindė pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):

- 4 straipsnyje numatytų reikalavimų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

- 6 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų reikalavimų, nes ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais, ar su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais;

- 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ 2010 m. rugsėjo 20 d. - 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nustatyti ūkinės finansinės veiklos rezultato - pelno (nuostolio).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. S. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo panaikinti 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir P. S. išteisinti nesant nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių arba perkvalifikuoti veiką pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnį (Apskaitos taisyklių pažeidimas) ir perduoti bylą nagrinėti administracinės teisenos tvarka.

3. Nurodo, kad apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltės forma – tiesioginė tyčia (LAT Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55, d.33). Tai reiškia, kad būtina nustatyti, jog kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes ir atlieka tai sąmoningai. Nesant objektyviosios pusės požymių (suklastotų dokumentų), nėra pagrindo inkriminuoti ir apgaulingą apskaitos tvarkymą.

4. Būtinasis BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo elementas, skiriantis veiką nuo administracinės atsakomybės – pasekmės. Šioje byloje buvo atlikta ekspertizė, surašyta specialisto išvada, kuri, atlikta neprofesionaliai. Specialistas nesugebėjo įvertinti lenkų kalba surašytų dokumentų, nes jų nesuprato, todėl pateikė išvadas, kuriose neatsispindėjo išlaidos apytiksliai 25 000 Lt sumai, t. y. būtent tokiai sumai, kokios pasisavinimu šioje byloje P. S. kaltinamas. Dokumentai išversti ir vertimai į byla buvo pateikti tik teisminio proceso metu, kas įrodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jie apskritai nebuvo vertinami. Matydama, kad įmonė turi daugiau sąskaitų nei yra jai pateikta, ekspertė nepaprašė ikiteisminio tyrimo pareigūnės pateikti jai papildomus duomenis. Šiuos duomenis jie patys pateikė teismui, po ko, leidus susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, ekspertė D. J. buvo 2 kartus apklausta teismo posėdyje, tačiau į konkrečius klausimus atsakyti nesugebėjo, tik pasakė, kad jos išvada nesikeičia, bet pasikeistų sumos, kas yra nesuprantama, nes buhalteriniai skaičiavimai yra labai tikslūs ir spėliojimai šioje situacijoje negalimi. Ekspertė visai nepasisakė dėl P. S. išmokėtų lėšų panaudojimo. Kaltinimai apgaulingu buhalterijos tvarkymu yra nepagrįsti ir P. S. turėtų būti išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. O jei teismas įžvelgs kaltę dėl neteisingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, P. S. veika perkvalifikuotina į BK 223 straipsnio 1 dalį, kas jam ir buvo inkriminuojama viso ikiteisminio tyrimo metu, o gal iš į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnį (Apskaitos taisyklių pažeidimas).

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo P. S. advokato M. Paukštės apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš gynėjo advokato M. Paukštės apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį arba spręsti dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 223 straipsnį ar pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnį (Apskaitos taisyklių pažeidimas) ir perduoti bylą nagrinėti administracinės teisenos tvarka.

7. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

8. Nagrinėjamu atveju, P. S. nuteistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, nesilaikydamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų pajamų ir išlaidų nepagrindė pirminiais dokumentais bei apskaitos registrais, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,A“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nustatyti ūkinės finansinės veiklos rezultato - pelno (nuostolio).

9. P. S., kaip bendrovės direktorius, buvo atsakingas už tinkamą UAB ,,A“ buhalterinę apskaitą – 2013 m. liepos 2 d. apklausos metu nuteistasis parodė, kad buhalterės įmonė neturėjo (t. 2, b. l. 44). Dėl to P. S. turėjo pareigą vykdyti Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, t. y. pateikti buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus ir apskaitos registrus, kurie pagrįstų bendrovės lėšų panaudojimą, ūkines operacijas, įvykius, pateikiami balansai ir pelno ataskaitos turėjo atspindėti tikrus ir teisingus duomenis apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, sąnaudas, grynųjų pinigų judėjimą – buhalterinė apskaita turėjo būti tvarkoma tinkamai, objektyviai ir išsamiai, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. 2014 m. sausio 6 d. bendrovė įtraukta į mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo faktų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 metų kovo mėnesį atliko bendrovės operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad UAB ,,A“ nuo įregistravimo dienos nepateikė nė vienos deklaracijos, prieš tai ne kartą buvo siunčiami Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimai pateikti deklaracijas ir kitokius dokumentus (t. 2, b. l. 146-148). Baudžiamojoje byloje yra P. S. pateikti įvairūs dokumentai - avansų mokėjimai, mobiliojo ryšio bendrovių ,,Omnitel“, ,,Bitė“ sąskaitos, Avia.lt elektroniniai laiškai, komerciniai siūlymai bendrovėms, tačiau dauguma jų nebuvo surašyti apskaitos registruose, dalies dokumentų trūksta, o kai kurie iš jų apskritai nėra tinkami įrašyti į šiuos registrus.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paskirta UAB „A“ apskaitos ir finansų ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas (t. 9, b. l. 136-162). 2020 m. sausio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-2647 (18) nurodoma, kad UAB ,,A“ 2010 m. rugsėjo 20 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje tvarkant buhalterinę apskaitą nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, nes - 4 straipsnis: bendrovės buhalterinė apskaita neteikė tinkamos, objektyvios, palyginamos, naudingos informacijos vidaus ir išorės vartotojams apie veiklą: nėra balansinių sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose būtų atvaizduotos visos atliktos ūkinės finansinės operacijos, tai nėra galimybės nustatyti bendrovės debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų, turto, nuosavo kapitalo, sąnaudų; nėra kasos knygos ir kasos pajamų ir išlaidų orderių bei pateisinamųjų dokumentų prie jų, tai nėra galimybės nustatyti grynųjų pinigų gavimo, panaudojimo ir dokumentinio likučio; nuo bendrovės įregistravimo dienos 2010 m. rugsėjo 20 d. nebuvo įdarbintas nei vienas darbuotojas, tame tarpe pats vadovas P. S. (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 13 d. raštas Nr. (15.8-30-7)-46-KD-2008 (t. 2, 146 lapas)), tai neaišku, už kokius darbus ir kokiems darbuotojams 2012 m. gruodžio 31 d. balanse apskaičiuota 20 934,54 Lt (6 063,06 Eur) darbo užmokesčio, 11 012,67 Lt (3 189,49 Eur) socialinio draudimo mokesčio, 4 131,82 Lt (1 196.66 Eur) gyventojų pajamų mokesčio įsipareigojimų (darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai nepateikti); nepateiktas nei atskaitingų asmenų apskaitos registras, nei atskaitingo asmens avanso apyskaita, tai nėra galimybės patikrinti 2012 m. gruodžio 31 d. balanse apskaičiuoto atskaitingo asmens debitorinio 4 933,17 Lt (1 428,74 Eur) likučio; nėra galimybes nustatyti, ar faktiškai už technologinį projektą Lenkijos įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėti 27 800 PLN (24 537,50 Lt arba 7 106,55 Eur); tyrimui nepateikti išlaidų dokumentai, susiję su komercinių pasiūlymų paieška ir projekto parengimu (paskolų sutartys, kelionės į užsienį pas biokuro katilų gamintojus, žemės ūkio technikos pardavėjus, konferencijų, kuriose dalyvavo gamintojų atstovai iš Švedijos, Lenkijos, organizavimas), tai nėra galimybės nustatyti, už kokias lėšas buvo vykdoma ši veikla, su kuo atsiskaityta ir kam bendrovė liko skolinga; 6 straipsnio 2 dalis: jeigu bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma: VMI 2014 m. sausio 7 d. rašte Nr. (4.66)-46-MPD-143 nurodyta, kad bendrovė deklaracijų ir ataskaitų neteikė nuo įregistravimo dienos; tyrimui nepateikti balansinių sąskaitų apskaitos registrai, kuriuose būtų atvaizduotos visos atliktos ūkinės finansinės operacijos. 12 straipsnio 1, 2 dalys: ne visos ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais ar su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais: nėra duomenų iš kokių lėšų 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. sausio 31 d. laikotarpyje apmokėtos ryšių paslaugos UAB „Bitė Lietuva“ 4 800 Lt (1 390,18 Eur) sumai (pagal UAB „Bitė Lietuva“ sąskaitų-faktūrų duomenis); nepateikti dokumentai, pateisinantys iš atsiskaitomosios sąskaitos AB DnB Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 2 274,32 Lt (658,69 Eur) sumą (banko išraše nenurodyti nei pinigų gavėjai, nei už ką sumokėta); nėra duomenų, iš kokių lėšų ir kokiems tikslams apmokėta Avia.lt 7 663 Lt arba 2 219,36 Eur (mokėjimą patvirtina 2010 m. spalio 9 d., 2010 m. spalio 11 d., 2010 m. lapkričio 15 d., 2010 m. gruodžio 10 d. Avia.lt el. laiškai, adresuoti P. S.); tyrimui nepateikti išlaidų dokumentai, susiję su kelionėmis į užsienį ieškant komercinių pasiūlymų pas biokuro katilų gamintojus, žemės ūkio technikos pardavėjus ir konferencijų, kuriose dalyvavo gamintojų atstovai iš Švedijos, Lenkijos organizavimu; 12 straipsnio 4 punktas: apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai buvo galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalis: ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06. Nr. IX- 575) 4 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 9 dalies reikalavimų: 4 straipsnio 1 dalis: jeigu nuo bendrovės įregistravimo iki 2014 m. sausio 7 d. finansinės ataskaitos nebuvo sudaromos; pateikti balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos (jų sudarymo data nenurodyta) neatvaizdavo tikrų ir teisingų duomenų apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, sąnaudas, grynųjų pinigų judėjimą; 15 straipsnio 9 dalis: iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą nebuvo įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktų reikalavimų: 3 punkto: nebuvo pildomi kasos pajamų orderiai, liudijantys pinigų į kasą priėmimą; 4 punkto: nebuvo pildomi kasos išlaidų orderiai, liudijantys pinigų iš kasos išmokėjimą; 16 punkto: nebuvo pildoma kasos knyga, kurioje būtų įrašytos visos kasos operacijos ir dokumentinis kasos likutis dienos (mėnesio) pradžiai ir pabaigai. Pagal UAB „A” atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB DnB banke, išrašą P. S. buvo išmokėta grynais 22 000 Lt (6 371,64 Eur) suma: 2010 m. spalio 12 d. – 15 000 Lt (4 344,30 Eur); 2010 m. spalio 18 d. – 6 500 Lt (1 882,53 Eur); 2010 m. spalio 25 d. - 500 Lt (144.81 Eur). Kaip UAB ,,A” apskaitoje, yra atvaizduota P. S. išmokėta 22 000 Lt (6 371.64 Eur) suma nustatyti nėra galimybės, kadangi ekspertiniam tyrimui nepateikti bendrovės apskaitos registrai (kasos knyga, kasos pajamų ir išlaidų orderiai bei išlaidas pateisinantys dokumentai). Jeigu UAB „A" 2010 m. spalio 19 d. apmokėjimo įrodymu-pakvitavimu KP Nr.20101019/1 Lenkijos įmonei (duomenys neskelbtini) už technologinį projektą pagal sutartį Nr.2010/10/19-001 sumokėjo 27 800 PLN (24 537,50 Lt arba 7 106,55 Eur), tai lėšų, išmokėtų P. S., panaudojimas būtų pagrįstas šiuo 2010 m. spalio 19 d. apmokėjimo įrodymu – pakvitavimu KP Nr. 20101019/1 – 24 537,50 Lt (7 106,55 Eur) sumai. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ 2010 m. rugsėjo 20 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio Įmonės veiklos (sąnaudų bei nuostolių), turto (grynųjų pinigų likučio), nuosavo kapitalo (nepaskirstytų nuostolių), įsipareigojimų dydžio bei struktūros (pagal kiekvieną tiekėją bei paskolų davėją), nes: nėra balansinių sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose būtų atvaizduotos visos atliktos ūkinės finansinės operacijos, tai nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų, turto, sąnaudų; nėra kasos knygos ir kasos pajamų ir išlaidų orderių bei pateisinamųjų dokumentų prie jų, tai nėra galimybės nustatyti grynųjų pinigų gavimo, panaudojimo sumų ir dokumentinio likučio; nėra galimybės nustatyti, už kokius darbus ir kokiems darbuotojams 2012 m. gruodžio 31 d. balanse apskaičiuota 20 934,54 Lt (6 063,06 Eur) darbo užmokesčio, 11 012,67 Lt (3 189,49 Eur) socialinio draudimo ir 4 131,82 Lt (1 196,66 Lt) gyventojų pajamų mokesčių (darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai nepateikti); nepateiktas nei atskaitingų asmenų apskaitos registras, nei atskaitingo asmens avanso apyskaita, tai nėra galimybės nustatyti 2012 m. gruodžio 31 d. balanse apskaičiuoto atskaitingo asmens debitorinio 4 933,17 Lt (1 428,74 Eur) likučio; nėra galimybės nustatyti, ar faktiškai už technologinį projektą Lenkijos Įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėti 27 800 PLN (24 537,50 Lt arba 7 106,55 Eur); tyrimui nepateikti išlaidų dokumentai, susiję su kelionėmis į užsienį ieškant komercinių pasiūlymų pas biokuro katilų gamintojus, žemės ūkio technikos pardavėjus ir konferencijų, kuriose dalyvavo gamintojų atstovai iš Švedijos, Lenkijos, organizavimu; bendrovės apskaita buvo tvarkoma nesilaikant norminių aktų reikalavimų (t. 9, b. l. 136-167).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs gynybos abejones dėl ekspertizės išvados, apklausė ekspertizę atlikusią ekspertę. Teismo posėdyje ekspertė L. B. parodė, jog nėra pakankamai UAB „A“ dokumentų, kad būtų galima pagrįsti apskaičiavimus – nėra apskaitos registrų, nėra visų dokumentų, kuriuos privalėjo pateikti, taigi išvados padarytos pagal pateiktą medžiagą, nurodytą ekspertizės akte. Dokumentai turėjo būti surašyti apskaitos registruose, o šiuo atveju, apskaitos registrų nėra. Šiuo atveju visi dokumentai, kurie jai buvo pateikti, nurodyti nuo ekspertizės akto 3 puslapio. Atlikus ekspertizę neaišku, kas apmokėjo lėktuvo bilietus, taip pat nėra duomenų, kas apmokėjo dalį ryšio paslaugų. Apmokėjimo už bilietus bankiniuose dokumentuose nėra, yra tik vienas - 1609, kuris netinka nei vieno Avia.lt pateikto duomens iš elektroninio pašto, o kaip žinoma, elektroninis paštas nėra apskaitos dokumentas. Apskaitos dokumentas yra apmokėjimas, bilieto gavimas, komandiruotės apiforminimas: kur važiuota, kas važiavo, kiek dienų, kiek dienpinigių sumokėta, kiek kainavo bilietas pirmyn ir atgal, kokiu tikslu važiuota. Apskaitos nebuvo galima nustatyti jokiai sumai. Yra 2014 m. sausio ir kovo mėnesio mokesčių inspekcijos raštas, kad nuo įmonės įsteigimo datos nebuvo pateiktas nei vienas balansas, jokios ataskaitos, neįdabinti jokie darbuotojai. Matyti, po to, kai mokesčių inspekcija įpareigojo sudaryti apskaitą, balansus, buvo pateikti duomenys, bet suvestiniai, kurių ji visiškai negali patikrinti, nes neturi jokių dokumentų. Nežino už ką apskaičiuota, jei nei vienas darbuotojas nebuvo apiformintas, kokie darbai atlikti tai sumai. Įmonė turi pildyti darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraštį, tačiau, nagrinėjamu atveju, nėra nei atlyginimo mokėjimo duomenų, nei apskaičiavimo duomenų. Dėl sutarties su Lenkijos įmone parodė, kad sukėlė abejonę, jog ant pakvitavimo nėra antspaudo, bet ar tai tinkamas dokumentas, nuspręsti turėtų teismas. Nustatyta, kad „A“ direktorius P. S. sudarė sutartį su Lenkijos įmone (duomenys neskelbtini) atstove O. C. Pinigų apmokėjimo įrodymas - pakvitavimas 27 800 Lenkijos zlotų sumai. Pakvitavime yra gavėjo ir mokėtojo parašas, nėra atspaudo (čia toks atspausdintas blankas). Taip pat nori atkreipti dėmesį, kaip atrodo brėžiniai prie technologinio projekto sutarties kopijos (t. 3, b. l. 23). Juose nėra jokių rekvizitų, brėžinių pavadinimo, vietovės pavadinimo, kam skirta tai, kas ten pavaizduota, nėra nurodyta, kas sudarė brėžinius. Taip galima atspausdinti bet kokį brėžinį. Buvo prašoma Lenkijos institucijų pagalbos surandant O. C. dėl įmonės veiklos aplinkybių išaiškinimo, tačiau jos rasti nepavyko, todėl negalėjo patikrinti, ar įmonė (duomenys neskelbtini) yra parodžiusi savo apskaitoje pinigų gavimą, ar juos deklaravo, ar pateikė tuos duomenis atitinkamoms instancijoms Lenkijoje. Todėl ji padarė išvadas, kad nėra galimybės įsitikinti 27 800 Lenkijos zlotų sumokėjimo pagrįstumu. Nebūtų jokių abejonių, jei iš Lenkijos būtų gautas patvirtinimas, jog (duomenys neskelbtini) buvo veikianti įmonė, kad ji savo apskaitoje atvaizdavo tų pinigų gavimą tuomet, kai „A“ rodo sumokėjimą, kad (duomenys neskelbtini) pateikė deklaraciją Lenkijos mokesčių inspekcijai. Galbūt yra ne tik tie brėžiniai, kurie jai sukėlė įtarimą, o kiti duomenys, kurių nematė, kurie patvirtintų, kad darbas tai sumai buvo atliktas. Be to, apskritai nėra visų pirminių dokumentų, nėra registrų, kasos knygos, todėl ekspertizės akte nurodyta, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos sąnaudų bei nuostolių. Neteigia, kad nebuvo išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo susitikimai, ieškota partnerių, važiuota į užsienį, konferencijos, bet nėra apskaitos dokumentų. Nebūtinai turi būti banko pavedimas, gali būti ir laisvos formos pažyma, kiek asmenų dalyvavo, kiek buvo išleista ir kam. Viskas turi būti dokumentuota. Paimti grynieji pinigai iš įmonės banko sąskaitos turi būti užpajamuoti kasoje, išrašomas kasos pajamų orderis ir įrašoma operacija kasos knygoje. Vėliau, kai tos sumos yra išmokamos, kiekviena operacija įrašoma kasos knygoje ir išrašomas kasos išlaidų orderis, nurodant, kas paėmė pinigus, kur išleido, kokiems tikslams, pridėti pateisinančius dokumentus. Kalbant apie bilietą, tai elektroninis laiškas parodo, kad užsakytas toks ir toks bilietas, bet neaišku, kas apmokėjo, iš kokių lėšų, kokie rėmėjai, ar pats P. S., ar (duomenys neskelbtini), ar Švedijos verslininkai, kas važiavo, kokiais tikslais, dienpinigiai. Nesurašyta, todėl neįmanoma nustatyti, kiek išleista. Gal ir daugiau nei 71 000 Lt buvo išleista, bet nėra kaip patikrinti. Balansas yra 71 000 Lt, į kurį įeina darbo užmokestis, socialinis draudimas, gyventojų pajamų mokestis. Nenurodyta, kokiam asmeniui apskaičiuota, nėra žiniaraščio. Ryšių bendrovė „Bitė“ rodo, kad yra sumokėta 4 800 Lt, bet nėra duomenų, kas sumokėjo. Tikriausiai - direktorius, bet nėra kvitų. Nėra kasos knygos, kurioje atsispindėtų. Matyt, kad grynaisiais sumokėta, nes iš banko suma nebuvo mokėta. Parodė, kad prie bylos nebuvo gavusi elektroninių brėžinių failų DWG formate (t. 9, b. l. 194-197).

12. Taigi, ekspertė nurodė, kad nėra pirminių dokumentų, nėra registrų, kasos knygos, todėl ekspertizės akte nurodyta, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos sąnaudų bei nuostolių. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo susitikimai, ieškota partnerių, važiuota į užsienį, konferencijos, bet nėra apskaitos dokumentų. Tokių duomenų kontekste ekspertės nurodomos aplinkybės apie buhalterinių dokumentų nebuvimą, apskaitos registrų nevedimą ir kt. niekaip neleidžia abejoti, kad aptariamoje situacijoje nustatyti finansinių rodiklių objektyviai nebuvo galima. Taigi, dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Specialistų ir ekspertų išvadomis įvertinami visi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gauti objektyvios ir subjektyvios kilmės duomenys, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-303/2017, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).

13. Apskaitos ir finansų ekspertizės akte sistemiškai, detaliai pasisakyta dėl negalimumo iš dalies nustatyti UAB ,,A“ veiklos (sąnaudų bei nuostolių), turto (grynųjų pinigų likučio), nuosavo kapitalo (nepaskirstytų nuostolių), įsipareigojimų dydžio bei struktūros, todėl negalima sutikti su nuteistojo gynėjo teisiamojo posėdžio metu išsakytu teiginiu, jog ekspertizės buvo atliktos neišsamiai ir jos neturėtų būti vertinamos.

14. Iš ekspertizės akto ir ekspertės paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad dėl P. S. netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kilo BK 223 straipsnyje numatyti padariniai – nepateikdamas apskaitos pirminių dokumentų, apskaitos registrų, nuteistasis į UAB ,,A“ buhalterinę apskaitą neįtraukė daugybės ūkinių operacijų, įvykių ir dėl minėtų dokumentų stokos tiek specialistė, tiek ekspertė negalėjo nustatyti bendrovės kreditorinių ir debitorinių įsipareigojimų, turto, sąnaudų, grynųjų pinigų gavimo, panaudojimo sumų, dokumentinio likučio ir kt. Pagal teismų praktiką, bylose dėl veikų, nustatytų BK 222 ir 223 straipsniuose, asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-16/2014, 2K-308-697/2016, 2K-356-689/2018).

15. Teisėjų kolegija, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog P. S. UAB „A“ buhalterinę apskaitą netinkamai tvarkė tyčia. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, neanalizavęs baudžiamosios bylos duomenų, leidžiančių nustatyti P. S. kaltės formą ir nenurodė motyvų, kodėl konstatavo, kad nuteistasis veikė tyčia. Pagal P. S. inkriminuotus veiksmus, tokia veika gali būti padaroma ir tyčia, ir dėl neatsargumo (aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą). Objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi aiškiai ir pakankamai argumentuotai motyvuoti savo išvadas dėl kaltės formos nustatymo, kas šioje byloje nebuvo padaryta.

16. Jei įmonės vadovas nepateikia buhalterinės apskaitos dokumentų, neregistruoja ūkinių operacijų, neapibendrina pirminių dokumentų apskaitos registruose bei neatlieka kitų jam priskirtų pareigų, laikoma, kad jis veikia neatsargiai. P. S. neatsargumas pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi jis, būdamas UAB ,,A“ direktoriumi, žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, suvokė, kad nesant buhalterės, yra atsakingas už bendrovės buhalteriją, tačiau jas vykdė netinkamai ir, nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

17. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog siekdamas apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą P. S. vykdė aktyvius tyčinius veiksmus, pvz. sunaikino, sugadino ar paslėpė buhalterinius įmonės dokumentus ir pan. Šiuo atveju aktuali yra ir kasacinės instancijos teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Vadinasi, net ir tais atvejais, kai buhalterinė apskaita netvarkoma ir dokumentai nesaugojami tyčia, toks neveikimas kvalifikuotinas pagal BK 223 straipsnį.

18. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant ikiteisminį tyrimą, kompiuteryje AutoCAD programoje peržiūrėtas technologinis projektas, nustatytos projekto rengimo faktinės aplinkybės, dėl kurių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog P. S. vykdė projektavimo darbus. Visgi, vertinant minėtą projektą visų byloje surinktų įrodymų kontekste, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo, t. y., kad realią asmens ūkinę, komercinę, finansinę veiklą (jo būklę), nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia padarinių buvimą minėtų BK straipsnių prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).

19. Prašymas įsteigti UAB „A“ VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui įteiktas 2010 m. rugsėjo 15 d., įmonė registre įregistruota 2010 m. rugsėjo 20 d. Nuo to momento nuteistasis aktyviai veikė įmonės vardu: bendrovė realiai vykdė ūkines operacijas, sudarė paskolos sutartis, vyko į konferencijas, vykdė technologinį projektą bei atliko kitus veiksmus, kurie turėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pastaruosius registruojant ir apskaitant apskaitos registruose. 2020 m. spalio 12 d. teisiamojo posėdžio metu P. S. gynėjas nurodė, jog sutinka, kad tam tikrų veiksmų tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą nuteistasis galimai neatliko, nors turi pirminius dokumentus, nebuvo pasirūpinta, kad jie būtų suvesti į apskaitos registrus, be to, nuteistasis sutiko su šiais advokato teiginiais, taip pat papildomai nurodė, jog atliekant ekspertizę buvo bandoma sutvarkyti buhalteriją.

20. Išnagrinėjus bylą, negauta jokių duomenų paneigiančių tiek P. S. parodymus, kad už technologinį projektą Lenkijos Įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėti 27 800 PLN (24 537,50 Lt arba 7 106,55 Eur). Byloje nustatyta, kad „A“ direktorius P. S. sudarė sutartį su Lenkijos įmone (duomenys neskelbtini) atstove O. C. Į bylą taip pat pateiktas pakvitavimas 27 800 Lenkijos zlotų sumai. P. S. teigia, jog šis pakvitavimas yra apmokėjimą įrodantis dokumentas. Kaip matyti iš šio pakvitavimo, jame yra gavėjo ir mokėtojo parašas, nėra atspaudo. Duodama paaiškinimus ekspertė L. B. nurodė, kad dėl apmokėjimo Lenkijos įmonei sukėlė abejonę tai, jog ant pakvitavimo nėra antspaudo.

21. Byloje nenustatyta, kad pakvitavimas, pagal kurį Lenkijos Įmonei (duomenys neskelbtini) sumokėta 27 800 PLN (24 537,50 Lt arba 7 106,55 Eur) suma būtų netikras ar suklastotas. Nėra duomenų, kad minėta Lenkijos įmonė šių pinigų negavo, todėl iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalinama aplinkybė, kad P. S. dokumentais nepagrindė išlaidų 7106,55 Eur sumai.

22. Pažymėtina, kad pašalinus minėtą aplinkybę iš kaltinimo, sprendžiama, kad skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai konstatuota, jog kitais kaltinime ir nuosprendžiu pripažintais įrodytais veiksmais, P. S. netinkamai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ 2010 m. rugsėjo 20 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio įmonės veiklos (sąnaudų bei nuostolių) turto (grynųjų pinigų likučio), nuosavo kapitalo (nepaskirstytų nuostolių), įsipareigojimų dydžio bei struktūros (pagal kiekvieną tiekėją bei paskolų davėją).

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nurodytus neteisėtus veiksmus P. S. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, todėl jo veiksmai turi būti perkvalifikuojami iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais nuteistojo veiksmus vertinant pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir atmetant gynybos teiginius apie galimą tokių veiksmų kvalifikavimą pagal ATPK 173¹ straipsnio (ANK 205 straipsnio) nuostatas. Administracinę atsakomybę užtraukia toks buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimas, kai, pvz., dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo yra nesumokami mokesčiai. Visgi atriboti aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip nusikaltimą, nuo administracinio nusižengimo leidžia kilusių pavojingų padarinių pobūdis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas baudžiamojo įstatymo prasme yra tada, kai dėl to iš dalies ar visiškai negalima nustatyti ūkio subjekto finansinių rodiklių. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo numatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335-648/2016). Šioje byloje nustačius būtent tokius padarinius, administracinės atsakomybės taikymas negalimas, nes kilę padariniai užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Taigi P. S.veika atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

25. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė įvertinti, jei veika būtų kvalifikuota pagal BK 223 straipsnį, įvertinti ar nėra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu ir iki šiol) buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos, šiuo atveju – nuo 2012 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į išdėstytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nėra suėjusi ir nėra pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą.

Dėl bausmės

26. Perkvalifikavus P. S. veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnį (kuris yra priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai), P. S. skirtina nauja bausmė, o skundžiamas teismo nuosprendis keistinas.

27. Skiriant bausmę atsižvelgiama į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinant kiekvienos aplinkybės reikšmę.

28. Sprendžiant bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje įvykdymą, paskyrimo P. S. klausimą, atsižvelgiama į tai, jog jis nusikaltimą padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, nusikalto būdamas neteistas, dirba bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, P. S. skirtina švelniausia BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, artimesnė BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos už neatsargų nusikaltimą skirtinos baudos minimumui (įstatymo, galiojusio iki 2016 m. balandžio 1 d. redakcija).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo P. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio nustatomosios dalies dėl buhalterinės apskaitos organizavimo pašalinti aplinkybę, kad P. S. dokumentais nepagrindė išlaidų 7106,55 Eur sumai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria P. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakeisti.

P. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnį ir jam paskirti 15 MGL (565 Eur) dydžio baudą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.