Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-10-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-5242-850/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-12
Bylos Nr.
e2YT-5242-850/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
J. R. Š.
Suinteresuotas asmuo
V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5242-850/2023
Teismo proceso Nr. 2-46-3-01775-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.15.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 12 d.Tauragė
Tauragės apylinkės T. T. rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. Š. atstovės advokatės M. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys V. Š., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) prašo nustatyti faktą, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priestatu, unikalus (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatai).

Pareiškime nurodoma, kad 1961 m. birželio ar spalio mėnesį Pagėgių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas pareiškėjo mamai S. Ž. pardavė avarinės būklės gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad už įsigyjamą namą jo mama S. Ž. vykdomajam komitetui sumokėjo 92 rublius. 1961 m. S. Ž. buvo suteikta namų knyga. Namų knygos 1 skyriuje nurodyta, kad už knygos pildymą yra atsakinga S. Ž., kuri remiantis namų ūkio knygos pildymo taisyklių 2 punktu, laikytina nekilnojamojo turto savininke.

(duomenys neskelbtini) S. Ž. sudarė naują santuoką su J. K.. Vaikų daugiau nebesusilaukė. 1987-06-22 S. K. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 15/87, kurio pagrindu S. K. suteikta teisė rekonstruoti gyvenamąjį namą, papildomai suteikiant leidimą statyti priestatą prie gyvenamojo namo. Remiantis tuometiniu reglamentavimu, statybos leidimas būdavo išduodamas rezoliucijos forma.

1992-05-08 Pagėgių miesto ir apylinkės tarybos I-ojo šaukimo tarybos 19 sesijoje „Dėl žemės sklypo skyrimo“ K. S. buvo skirtas 18,63 aro žemės sklypą prie esamų pastatų Pagėgių mieste, (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono valdybos potvarkiu Nr. 401-V K. S. (duomenys neskelbtini) prie esančių statinių leido pirkti 0,1863 ha už 10128 rublius. 1992 m. rugsėjo 28 d. K. S. sumokėjo 10128 rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis (29,33 Eur) įmoką į Lietuvos taupomojo banko Šilutės skyriaus Pagėgių filialą (pagrindas mokėjimo pranešimas ir bankinis kvitas). Nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą nebuvo įregistruota VĮ „Registrų centras“, kadangi statinių, esančių (duomenys neskelbtini) mieste daiktinės teisės neįregistruotos, todėl žemės sklypas nesuformuotas, žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis nesudaryta.

(duomenys neskelbtini) S. K. sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad po savo mirties lygiomis dalimis J. R. Š. ir V. Š. palieka jai priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, o likusiam sūnui S. Ž. palieka žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) J. K. mirė.

(duomenys neskelbtini) S. Ž. (K.) atliko pirmuosius veiksmus, siekdama išviešinti savo turimą nuosavybės teisę, todėl kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir įregistravo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai buvo įregistruoti nurodant, kad S. Ž. Registro tvarkytojui nepateikė duomenų apie turimą nuosavybės teisę.

(duomenys neskelbtini) S. K. buvo išduota pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad S. K. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą pirmą kartą deklaravo adresu- (duomenys neskelbtini) S. K. mirė.

(duomenys neskelbtini) Pareiškėjui buvo išduotas pareiškimas apie palikimo priėmimą bei liudijimas kurio pagrindu Pareiškėjui buvo suteikta teisė gauti reikiamą informaciją paveldėjimo bylos vedimui. Paveldėjimo byla nėra užbaigta, nes statiniai, esantys adresu(duomenys neskelbtini), nėra registruoti mirusiosios S. Ž. (K.) vardu.

2023-03-09 Pareiškėjas kreipėsi į matininkę, kuri parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, atitinkamai nekilnojamajam turtui suteikiant naujus unikalius numerius. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad adresu – (duomenys neskelbtini), yra pastatas – gyvenamasis namas su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo turto įregistravimo, tačiau nuosavybės teisę buvo atsisakyta įregistruoti 2023-05-15 raštuose nurodant, kad registro tvarkytojui nėra pateiktas sandoris ar kitas dokumentas patvirtinantis nuosavybės teisės įgijimą.

Mirus pareiškėjo mamai, nėra kitų procesinių galimybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti faktą, jog S. K. nuosavybės teise įgijo aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą. Nustačius juridinį faktą, Pareiškėjas galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Pareiškėjo brolis S. Ž., , į procesą suinteresuotu asmeniu nėra traukiamas, nes (duomenys neskelbtini) testamentu S. Ž. mirusioji S. K. paliko jai priklausančią žemę, todėl S. Ž. nepretenduoja į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo tarp Pareiškėjo, suinteresuoto asmens V. Š. ir Pareiškėjo brolio S. Ž., dėl paveldimo turto, nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos S. K. palikimo perėjimą valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimu sutinka, kad pareiškėjo J. R. Š. prašomas nustatyti juridinis faktas būtų nustatytas.

Apie bylos nagrinėjimą pranešta paskelbus specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo mamai S. K. P. seniūnijoje buvo išduota pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad S. K. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą pirmą kartą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini) seniūnija 2023-04-07 raštu Nr. 3-114 patvirtino, jog S. Ž. (K.) iki mirties gyveno ir valdė gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Seniūnija taip pat nurodė, kad ūkinės knygos buvo vedamos tik kaimiškoje teritorijoje, miesto ūkinių knygų nebuvo. Taip pat paaiškino, kad Pagėgių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentai, saugoti seniūnijoje, yra sunaikinti. 1961 m. S. Ž. buvo suteikta namų knyga. Namų knygos 1 skyriuje nurodyta, kad už knygos pildymą yra atsakinga S. Ž.. 1992-05-08 Pagėgių miesto ir apylinkės tarybos I-ojo šaukimo tarybos 19 sesijoje „Dėl žemės sklypo skyrimo“ K. S. buvo skirtas 18,63 aro žemės sklypas prie esamų pastatų, (duomenys neskelbtini). 1992-09-14 Šilutės rajono valdybos potvarkiu Nr. 401-V K. mieste, (duomenys neskelbtini) prie esančių statinių leista pirkti 0,1863 ha už 10128 rublius. 1992 m. rugsėjo 28 d. K. S. sumokėjo 10128 rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis (29,33 Eur) įmoką į Lietuvos taupomojo banko Šilutės skyriaus Pagėgių filialą. S. Ž. (K.), dar būdama gyva, 2000-05-22 metais atliko pirminius veiksmus, kuriais siekė įregistruoti turimą nuosavybės teisę. Pastatai buvo įtraukti į VĮ „Registrų centras“ NTR registrą pagal 1974 m. kadastro duomenis (gyvenamasis namas unikalus (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai - kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisė nebuvo įregistruota, kadangi registro tvarkytojui nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisės turėjimą, S. Ž. nurodyta kaip pastatų naudotoja. S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2023-03-09 kreipėsi į matininkę, kuri parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. 50/122480), atitinkamai nekilnojamajam turtui suteikiant naujus unikalius numerius. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad adresu – (duomenys neskelbtini), yra pastatas – gyvenamasis namas su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo turto įregistravimo, tačiau nuosavybės teisę buvo atsisakyta įregistruoti, 2023-05-15 raštuose nurodant, kad registro tvarkytojui nėra pateiktas sandoris ar kitas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisės įgijimą. Pareiškėjas neturi kitų įrodymų, kad 1961 m. birželio ar spalio mėnesį Pagėgių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas S. Ž. pardavė avarinės būklės gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais adresu - (duomenys neskelbtini) už kurį pareiškėjo mama vykdomajam komitetui sumokėjo 92 rublius. Klaipėdos regioninio valstybės T. T. filialas 2023-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad peržiūrėjus Šilutės rajono miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1958-1963 m. dokumentus, Šilutės rajono Pagėgių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1959-1962 dokumentus ir Pagėgių rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Finansų skyriaus 1960-1961 dokumentus, informacijos apie parduotą ar skirtą S. Ž. (K.) avarinės būklės namą esantį adresu – (duomenys neskelbtini), nerasta.

Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. Toks nuosavybės teisių įgijimo būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Taip pat jeigu yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: 1) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; 2) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei; 3) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; 4) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - ne mažiau kaip dešimt metų.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad daiktinės teisės į statinius: gyvenamąjį namą su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu – (duomenys neskelbtini) (nauji suteikti unikalūs numeriai), nėra įregistruotos. Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (pagal 1974 m. kadastro duomenis (gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai - kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotoja Nekilnojamojo turto registre nurodoma S. K.. Pareiškėja prašo nustatyti faktą savo motinos vardu, t. y. kad S. K., mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į šiuos daiktus (statinius), nes pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, turtinė teisė įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą yra paveldima. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr. Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. e3K-3-189-701/2018; Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta.

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir išanalizavus jų visumą konstatuotina, kad pareiškėjo mama S. K. nėra įgijusi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priestatu, unikalus(duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus(duomenys neskelbtini), esančius adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. K. minėtą nekilnojamąjį turtą sąžiningai bei teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė daugiau nei dešimt metų. S. K. elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už ją į šį turtą neturi. Teismas nenustatė, kad nurodytas nekilnojamasis daiktas priklausytų valstybei ar savivaldybei, kad jis būtų pastatytas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Šis turtas nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė gyvenamąjį namą su priestatu, kiemo rūsiu, ūkiniu pastatu, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai specialiame interneto tinklalapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka.

Darytina išvada, jog šioje byloje yra įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteistina 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo J. R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.

T. E. Mockaitis