- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-255-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03546-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- I. Ž., P. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) P. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. (K. A.) ieškinį atsakovams I. Ž. ir P. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų I. Ž. ir P. Ž. 11 233,35 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad buvę sutuoktiniai (atsakovai) I. Ž. ir P. Ž. 2009 m. balandžio 10 d. Paskolos sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Vilniaus m. 23-ojo notaro biuro notarės D. Jakubauskienės. (toliau – Paskolos sutartis, Sutartis), pasiskolino iš ieškovo K. A. 27 000,00 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. balandžio 10 d. Didžiąją dalį paskolos su palūkanomis atsakovai ieškovui yra sumokėję, tačiau likusi neišmokėta suma su palūkanomis sudaro 11 233,35 Eur. Gauta paskola buvo panaudota šeimos interesams, todėl, nors paskolos sutartis buvo pasirašyta tik atsakovo P. Ž., prievolė pagal Paskolos sutartį yra solidari atsakovų prievolė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsakovų santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta tarp atsakovų pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Atsakovų santuokos nutraukimo metu ieškovas dalyvavo kaip kreditorius ir sutiko su tuo, kad po santuokos nutraukimo atsakovų prievolė pagal paskolos sutartį išliktų solidari.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. Ž. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovo pateiktu ieškiniu ir prašė jį atmesti.
2.1. Atsiliepime nurodė, kad likusią paskolos dalį privalo grąžinti tik atsakovė I. Ž., o ne abu atsakovai solidariai. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad ieškovo suteikta paskola buvo panaudota atsakovų būsto (šeimos turto) paskolos refinansavimui, tačiau atsakovų santuokos nutraukimo metu, sudarinėjant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo sutarta, jog atsakovas jau grąžino ieškovui 74 įmokas iš 120, todėl likusią skolos dalį ieškovui grąžins atsakovė. Atsakovas pabrėžė, kad jis tik dėl šios priežasties sutiko su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
3. Atsakovė I. Ž. atsiliepimu sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti.
3.1. Atsiliepime nurodė, kad teismas, išnagrinėjęs atsakovų bylą dėl santuokos nutraukimo ir patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nemodifikavo solidarios atsakovų prievolės į asmeninę I. Ž. prievolę. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovė įsipareigojo sumokėti kreditoriui K. A. likusią mokėti kredito dalį (11 233,35 Eur) per 3 darbo dienas arba pagal atskirą susitarimą su juo, tuo atveju, jeigu sutuoktiniai bet kuriam pirkėjui parduoda bendra daline nuosavybe valdomą butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), arba tuo atveju, jeigu atsakovė nuperka iš atsakovo jam priklausančią ½ dalį buto, arba jeigu atsakovas iš jos nuperka buto dalį. Šios sąlygos buvo apibrėžtos konkrečia data, t. y. buto pirkimo-pardavimo sandoris turėjo būti sudarytas iki 2020 m. sausio 1 d. Tačiau aplinkybė, kad atsakovė įsipareigojo kuo greičiau sumokėti kreditoriui likusią skolą, nereiškia, jog tokiu būdu solidari prievolė buvo modifikuota, kadangi šalys pačios negali pakeisti prievolės pobūdžio, taip pat tam nebuvo kreditoriaus sutikimo ir teismo sprendimu prievolė taip pat nebuvo modifikuota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui K. A. solidariai iš atsakovų I. Ž. ir P. Ž. 11 233,35 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš atsakovų 291,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 145,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos teisminio nagrinėjimo iš esmės metu neliko ginčo, kad pagal minėtą sutartį ieškovas suteikė atsakovams paskolą, skirtą/panaudotą atsakovų būsto paskolos refinansavimui, ir kad pagal šią sutartį liko negrąžinta 11 233,35 Eur paskolos dalis, todėl teismas konstatavo, kad abiejų atsakovų paskolos grąžinimo prievolė yra solidari.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo P. Ž. argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad jis iš savo asmeninių lėšų (savo darbo užmokesčio) grąžino didžiąją dalį paskolos, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, nors atsakovas nurodomas kredito grąžinimo įmokas atliko iš jam priklausančios banko sąskaitos, tačiau šios lėšos tuo metu buvo bendroji jungtinė atsakovų, kaip sutuoktinių, nuosavybė, o ne atsakovo asmeninės lėšos.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptartas vien tik atsakovės atsiskaitymas su ieškovu po buto pardavimo, t. y. sutartyje nėra jokių nuostatų apie atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu, viena vertus, patvirtina atsakovo argumentus, kad santuokos nutraukimo metu atsakovai iš tikrųjų susitarė, jog likusią paskolos dalį ieškovui grąžins būtent atsakovė I. Ž., o ne abu atsakovai, tačiau kita vertus, toks atsakovų tarpusavio susitarimas negali paneigti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose įtvirtinto abiejų atsakovų prievolės solidaraus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad nurodytas atsakovų susitarimas dėl likusios paskolos dalies grąžinimo vien tik iš atsakovės lėšų gali būti vertinamas (sukelia teisinius padarinius) tik sprendžiant atsakovų, kaip solidariųjų bendraskolių, tarpusavio atsiskaitymo klausimus po solidarios prievolės ieškovui įvykdymo.
8. Įvertinęs faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškinio reikalavimai pagrįstai pareikšti būtent abiem solidariems bendraskoliams, o atsakovo P. Ž. atsikirtimai nepaneigia abiejų atsakovų prievolės solidaraus pobūdžio.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas (atsakovas) P. Ž. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo, prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo K. A. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bendromis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, neatsižvelgdamas ir nevertindamas, kokia buvo išreikšta visų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašymo momentu šalių (ieškovo, apelianto ir atsakovės) valia. Prasidėjus skyrybų procesui ir po teisminės mediacijos ieškovas, kaip kreditorius, sutiko, kad jam likusią kredito dalį iš savo asmeninių lėšų sumokės tik atsakovė I. Ž.. Su tokiu finansiniu įsipareigojimu ieškovui po teisminės mediacijos sutiko ir pati atsakovė. Visos trys šalys, dalyvavusios skyrybų sutarties pasirašymo metu, suprato savo ir vienas kito lūkesčius, aiškiai įvardino savo reikalavimus ir valią, o teismas patvirtino tokį kreditoriaus, atsakovės ir apelianto susitarimą.
9.2. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra įsiteisėjęs 2019 m. gruodžio mėn., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 dalimi, turi prejudicinę reikšmę, kas reiškia, jog aplinkybių, nustatytų teismo sprendimu atsakovų santuokos nutraukimo byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia. Teismas, ginčijamu sprendimu nustatydamas abiejų atsakovų solidariąją prievolę ieškovui, paneigia prejudicinį faktą.
9.3. Pati apeliantė kreipėsi į teismą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išaiškinimo. Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė suprato savo asmeninį įsipareigojimą ieškovui, kas įrodo, koks susitarimas buvo tarp šalių. Tai dar kartą patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių susitarimo motyvus ir jų tikrąją valią, priimtu ginčo sprendimu pažeidžia laisvą šalių apsisprendimą, atitinkamai ir apelianto teises.
Atsiliepimas
10. Ieškovas K. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atmestinas apelianto argumentas, jog ieškovas, kaip kreditorius, atsakovų santuokos nutraukimo byloje pasirašė sutuoktinių taikų susitarimą ir sutiko su sutarties sąlyga, kad kitą kredito dalį ieškovui atiduos atsakovė I. Ž.. Priešingai nei nurodo apeliantas, ieškovas nebuvo sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalimi, o informuotas apie atsakovų pasirašytą 2019 m. spalio 18 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ieškovas tos pačios dienos pareiškimu, patvirtintu Vilniaus m. 23-ojo notaro biuro notarės, neprieštaravo/sutiko su sutarties 4.5.4 ir 4.6.4 punktais, kad I. Ž. iš savo asmeninių lėšų sumokėtų skolos likutį, įvykus santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytoms sąlygoms.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens, nagrinėjamoje byloje ieškovo – K. A., prašymą dėl 2019 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo išaiškinimo, kur nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.5.4 ir 4.6.4 punktuose pareiškėjai numatė pareiškėjos I. Ž. pareigą asmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui tik tuo atveju, jei būtų parduotas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs butas ar jo dalis. Teismas vertino, jog pareiškėjai dėl prievolės pobūdžio pakeitimo, nutraukus santuoką, sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nesitarė, o teismas prievolės pobūdžio klausimo iš esmės nenagrinėjo ir teismo sprendimu nesprendė.
10.3. Iki šios dienos su kreditoriumi (ieškovu) nėra atsiskaityta, atsakovai buto nepardavė bei nesinaudoja galimybe išpirkti vienas iš kito priklausančias buto dalis. Kadangi teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu, tvirtindamas atsakovų skyrybos byloje pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nepakeitė atsakovų solidarios prievolės kreditoriui pobūdžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovo ieškinio reikalavimai pagrįstai pareikšti būtent abiem solidariems bendraskoliams ir pagrįstai priteisė negrąžintos paskolos sumą ieškovo naudai iš solidarių atsakovų.
Atsiliepimas
11. Atsakovė I. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo apeliacinį skundą prašė atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sąlygose nebuvo susitarimo modifikuoti solidarią prievolę kreditoriui - sumokėti likusią 11 233,25 Eur skolos dalį ir palūkanas, todėl teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovų tarpusavio susitarimas negali paneigti abiejų atsakovų prievolės solidaraus pobūdžio.
11.2. Pritardamas Sutarties 4.5.4. ir 4.6.4. punktuose nurodytoms sąlygoms, ieškovas tik sutiko, kad su juo konkrečią datą, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d., būtų atsiskaityta, bet nesutiko su prievolės modifikavimu iš solidariosios į asmeninę I. Ž. prievolę. Sutarties šalims neįvykdžius įsipareigojimo iki 2020 m. sausio 1 d., kreditoriaus interesai buvo pažeisti ir todėl jo ieškinį dėl skolos priteisimo teismas tenkino pagrįstai.
11.3. Tais atvejais, kai sutuoktinių bendroji turtinė prievolė yra solidari, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Ieškovas išreiškė pageidavimą po santuokos nutraukimo sutuoktinių prievolę jam pripažinti solidaria, o tai reiškia, jog teismas sprendime nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
11.4. Atsakovė nesutinka su apelianto interpretacijomis, jog butas nebuvo parduotas dėl atsakovės kaltės, kadangi butas yra iki šiol neparduotas būtent dėl apelianto kaltės, nes jis, nors ir simuliuoja ketinimą jį pirkti, tačiau neturi pinigų pirkimui, dėl ko atsakovė kreipėsi į teismą dėl baudos išieškojimo iš atsakovo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3502-967/2020). Atsakovė su kreditoriumi sutiko atsiskaityti tik su sąlyga (po buto pardavimo), ir ši sąlyga jai priimtina buvo todėl, kad paskatinti linkusį psichologiškai ją paveikti apeliantą bei tuo pačiu siekiant, kad kreditorius iš apelianto pusės nepatirtų nepatogumų bei nebūtų įveltas į papildomus teisminius procesus.
11.5. Nesutiktina su apelianto nuomone, jog teismas neįvertino šalių susitarimo motyvų ir jų tikrosios valios, nes taikė tik bendrąsias sutarčių taikymo taisykles. Teismo sprendimas paneigia šį argumentą, kadangi teismas ne tik įvertino Sutarties sąlygas ir jas aiškino, tačiau išnagrinėjo ir kredito gavimo bei panaudojimo aplinkybes, jo grąžinimą iš bendrų lėšų bei teisingai sprendė, jog ši paskola gauta/panaudota būtent atsakovų būsto įgijimui (būsto, t. y. šeimos turto, kredito refinansavimui), todėl teisingai konstatavo abiejų atsakovų solidarią atsakomybę dėl šios paskolos grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2019 m. spalio 18 d. K. A. patvirtinimą bei pareiškėjų I. Ž. bei P. Ž. 2019 m. spalio 19 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš kurių matyti, jog kreditorius (nagrinėjamu atveju – ieškovas) yra susipažinęs su atsakovų 2019 m. spalio 18 d. sudaryta Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi ir kad sutinka su minėtos Sutarties 4.5.4 ir 4.6.4 punktais, kuriuose nustatyta, jog likusią kredito dalį jam mokėtų I. Ž..
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apelianto teikiami įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl kreditoriaus išreikštos valios dėl prievolinių santykių pobūdžio (ne)pakeitimo, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o svarbiausia, jog nagrinėdamas bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas ir taip rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir šiais rašytiniais įrodymais, esančiais Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje atsakovų P. Ž. bei I. Ž. santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-3378-930/2019, kurioje dalyvavo visi tiek patys asmenys, apelianto atskirai nagrinėjamoje byloje teikiamus įrodymus priima (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl bylos esmės
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pilna apimtimi tenkintas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai I. Ž. ir P. Ž. 2009 m. balandžio 10 d. Paskolos sutartimi, reg. Nr. 694, patvirtinta Vilniaus m. 23-ojo notaro biuro notarės, pasiskolino iš ieškovo K. A. 27 000,00 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. balandžio 10 d. Didžiąją dalį paskolos su palūkanomis atsakovai ieškovui yra sumokėję, likusi neišmokėta suma su palūkanomis sudaro 11 233,35 Eur. Byloje nėra ginčo, jog gauta paskola buvo panaudota šeimos interesams, susijusiems su gyvenamojo būsto įsigijimu/ankstesnės paskolos būstui refinansavimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3378-930/2019 nusprendė nutraukti atsakovų santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti atsakovų 2019 m. spalio 18 d. pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šios Sutarties 4.3 punktu atsakovai susitarė parduoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o Sutarties 4.5.4 ir 4.6.4 punktais aptarė negrąžintos paskolos dalies ieškovui K. A. grąžinimo tvarką: iš savo gautos pinigų dalies už buto pardavimą I. Ž. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas arba pagal atskirą susitarimą su kreditoriumi K. A., sumoka kreditoriui K. A. likusią mokėti kredito dalį (11 233,35 Eur) ir palūkanas (Sutarties 4.5.4 punktas); iš savo gautos pinigų dalies už buto pardavimą arba jeigu buto pirkėja yra I. Ž., ji ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, arba pagal atskirą susitarimą su kreditoriumi K. A., sumoka kreditoriui K. A. likusią mokėti kredito dalį (11 233,35 Eur) ir palūkanas (Sutarties 4.6.4 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2020 m. spalio 29 d. sprendimu sprendė, jog atsakovų tarpusavio susitarimas (Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl kredito grąžinimo) negali paneigti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose įtvirtinto abiejų atsakovų prievolės solidaraus pobūdžio ir konstatavo, kad ieškinio reikalavimai pagrįstai pareikšti abiem solidariems bendraskoliams, todėl likusią negrąžintos paskolos dalį (11 233,35 Eur) ir palūkanas priteisė solidariai iš abiejų atsakovų.
20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių išreikštos tikrosios valios dėl kredito grąžinimo, t. y. kad likusią kredito dalį ieškovui įsipareigojo grąžinti asmeniškai būtent atsakovė I. Ž., taip pažeisdamas laisvą šalių apsisprendimą bei apelianto teises. Tuo tarpu tiek ieškovas, tiek atsakovė I. Ž. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nei šalys, nei teismas nemodifikavo atsakovų solidarios prievolės ieškovo atžvilgiu į asmeninę I. Ž. prievolę, kadangi, nors ieškovas atsakovų santuokos nutraukimo byloje pasirašė sutuoktinių taikų susitarimą ir sutiko su Sutarties sąlyga, kad kitą kredito dalį ieškovui atiduos atsakovė I. Ž., įvykus santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytoms sąlygoms (pardavus ar įsigijus sutuoktinių butą/buto dalį iki 2020 m. sausio 1 d.), bet nesitarė ir nesutiko su prievolės pobūdžio pakeitimu, o atsakovų, kaip bendraskolių, tarpusavio vidinis susitarimas negali paneigti abiejų atsakovų prievolės solidaraus pobūdžio.
21. Taigi, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl sutuoktinių solidariosios atsakomybės pagal tarp ieškovo K. A. ir atsakovų, buvusių sutuoktinių, I. Ž. ir P. Ž. 2009 m. balandžio 10 d. sudarytą Paskolos sutartį bei pagal sutuoktinių sudarytos ir teismo sprendimu patvirtintos 2019 m. spalio 18 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtakos šiai prievolei.
22. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
23. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendros sutuoktinių prievolės gali būti dalinės arba solidarios, ir tokia klasifikacija yra teisiškai reikšminga šeimos išoriniuose (kreditoriaus ir sutuoktinių) bei vidiniuose (sutuoktinių tarpusavio) teisiniuose santykiuose. Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
24. Taigi, santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas, santuoką nutraukiant, padalyti sutuoktinių bendrą turtą neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų padalyta tarp skolininkų (CK 6.5, 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka.
25. Minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3378-930/2019 nusprendė nutraukti atsakovų santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti atsakovų 2019 m. spalio 18 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 4.3 punktu pareiškėjai susitarė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasidalinti po ½ dalį ir jį parduoti iki 2020 m. sausio 1 d. didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui; Sutarties 4.5.4 ir 4.6.4 punktais pareiškėjai numatė, kad iš savo gautos pinigų dalies už buto pardavimą I. Ž. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas arba pagal atskirą susitarimą su kreditoriumi K. A., sumoka kreditoriui K. A. likusią mokėti kredito dalį (11 233,35 Eur) ir palūkanas (Sutarties 4.5.4 punktas); iš savo gautos pinigų dalies už buto pardavimą arba jeigu buto pirkėja yra I. Ž., ji ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, arba pagal atskirą susitarimą su kreditoriumi K. A., sumoka kreditoriui K. A. likusią mokėti kredito dalį (11 233,35 Eur) ir palūkanas (Sutarties 4.6.4 punktas). Jokių kitų nuostatų, susijusių su prievolės ieškovui K. A., vykdymu teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime ir atitinkamai buvusių sutuoktinių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra.
26. Iš minėtos atsakovų santuokos nutraukimo bylos Nr. e2-3378-930/2019, nagrinėjamoje byloje nurodytų aplinkybių bei teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kreditorius K. A. buvo įtrauktas į atsakovų santuokos nutraukimo procesą ir aktyviai jame dalyvavo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius K. A. buvo susipažinęs su atsakovų 2019 m. spalio 18 d. sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi ir 2019 m. spalio 18 d. raštu patvirtino, jog sutinka su minėta Sutartimi, įskaitant Sutarties 4.5.4 ir 4.6.4 punktus, kuriuose, kaip minėta, aptartas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusio nekilnojamojo turto pardavimo ir piniginių lėšų, gautų pardavus turtą, panaudojimo (konkrečiai - paskolos kreditoriui iš jų grąžinimo) klausimas. Klausimo dėl prievolės kreditoriui pobūdžio modifikavimo teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3378-930/2019, spręsdamas šalių santuokos nutraukimo bylą, iš esmės nenagrinėjo ir nesprendė, o tik perkėlė pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį į sprendimo rezoliucinę dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat įvertinus tiek Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turinį, tiek ir ieškovo pateikto sutikimo turinį, darytina išvada, jog priešingai negu nurodo apeliantas, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovų solidari prievolė santuokos nutraukimo proceso metu buvo jų susitarimu modifikuota į asmeninę atsakovės prievolę ir jog su tokiu prievolės modifikavimu sutiko ieškovas.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Nagrinėjamos bylos kontekste tai atitinkamai reiškia, jog atsakovų, kaip buvusių sutuoktinių ir bendraskolių pagal Paskolos sutartį su ieškovu tarpusavio vidinis susitarimas, jog likusią skolos dalį kreditoriui sumokės vienas iš bendraskolių (šiuo atveju - atsakovė I. Ž.), esant tam tikroms sąlygoms, tam tikra tvarka ir terminais, įtvirtintas aukščiau minėtuose Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos teismo sprendimu, punktuose, su kuriuo santuokos nutraukimo byloje sutiko kreditorius, nereiškia, kad buvo padalyta solidarioji prievolė ir paneigta kreditoriaus teisę reikalauti jos įvykdymo tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek iš bet kurio vieno jų, t. y. nereiškia solidariųjų skolininkų išorinių santykių su kreditoriumi pasikeitimo/modifikavimo.
28. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, kas reiškia, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios būtent jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad esant tokio pobūdžio atsakovų susitarimui, koks įtvirtintas jų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovei I. Ž. nevykdant ar netinkamai vykdant tarpusavio susitarimo dėl prievolės kreditoriui vykdymo tvarkos bei sąlygų (pavyzdžiui, likusią prievolės kreditoriui dalį faktiškai P. Ž.), atsakovas atitinkamai galės jai reikšti regresinius reikalavimus ir pretenzijas, tačiau nagrinėjamu atveju jis negali reikšti tokių tarpusavio buvusių sutuoktinių susitarimu grindžiamų atsikirtimų kreditoriaus K. A. atžvilgiu.
29. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, paneigė prejudicinį faktą, nustatytą 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Kaip matyti iš Sutarties 4.5.4 ir 4.6.4 punktų nurodytų sąlygų, pareiškėjos I. Ž. pareiga įvykdyti prievolę kreditoriui iš asmeninių lėšų atsirastų tik tuo atveju, jeigu būtų parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs butas ar jo dalis. Nuostatų dėl prievolės vykdymo, kol butas nebus parduotas, sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nėra. Nagrinėjamu atveju atsakovai patvirtino, jog ginčo butas faktiškai iki šiol nėra parduotas, t. y. net ir tarpusavio atsakovų susitarimu nustatyta sąlyga, kuriai esant atsiranda atsakovės I. Ž. pareiga sumokėti kreditoriai paskolą ir palūkanas iš asmeninių lėšų, dar nėra atsiradusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai dėl prievolės pobūdžio pakeitimo nutraukus santuoką, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesitarė, o teismas, kaip minėta, prievolės pobūdžio/modifikavimo klausimo nenagrinėjo ir teismo sprendimu nesprendė. Be to, pagal kasacinio teismo nuostatą, sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidarią prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
30. Pažymėtina ir tai, kad atsakovų santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-3378-930/2019 2019 m. spalio 18 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo be kita ko, buvo patvirtinta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas neskundė, tuo pripažindamas solidarios prievolės kreditoriui pobūdį. Atsakovas taip pat neskundė ir toje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties dėl sprendimo išaiškinimo, kurioje teismas, atmesdamas suinteresuoto asmens (nagrinėjamu atveju – ieškovo) prašymą išaiškinti teismo sprendimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog pareiškėjai (sutuoktiniai) dėl prievolės kreditoriui pobūdžio pakeitimo nutraukus santuoką, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesitarė, o teismas prievolės pobūdžio klausimo iš esmės nenagrinėjo ir teismo sprendimu nesprendė.
31. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovai 2019 m. spalio 18 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo, pareigų ir turto padalijimo jo pardavimo atveju, dėl tarpusavio prievolių kreditoriui vykdymo jų, kaip bendraskolių, tarpusavio santykių viduje, tačiau nepakeitė ir negalėjo pakeisti pačios prievolės pobūdžio – ji išliko solidari kreditoriaus (ieškovo) atžvilgiu ir nebuvo modifikuota iš solidarios į asmeninę atsakovės I. Ž. prievolę, todėl pirmosios instancijos nagrinėjamoje byloje pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį pilnai, ir negrąžintą paskolos bei palūkanų sumą solidariai priteisė iš abiejų atsakovų, kaip solidarių bendraskolių.
32. Pagaliau, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pilna apimtimi, apeliantas P. Ž. nenurodė ir nepagrindė, kodėl ieškinys apskritai turėtų būti atmestas pilna apimtimi, t. y. kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu ir atsakovės I. Ž. atžvilgiu, kiek tai susiję su paskolos ir palūkanų priteisimu iš jos.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).
34. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ginčo klausimu tokio pobūdžio bylose, todėl apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti tiek pilnai, tiek iš dalies, nėra teisinio pagrindo, ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo P. Ž. apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 98 straipsniai). Kadangi nei ieškovas, nei atsakovė I. Ž. nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apelianto (atsakovo) P. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.