Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. (K. A.) ieškinį atsakovams I. Ž. ir P. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš solidariai iš atsakovų 11 233,35 Eur skolos ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, 2009 m. balandžio 10 d. paskolos sutartimi jis paskolino atsakovams 27 000 Eur, kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. balandžio 10 d., tačiau liko negrąžinta 11 233,35 Eur suma. Ieškovas pažymėjo, kad gauta paskola buvo panaudota atsakovų šeimos interesais, todėl atsakovai privalo solidariai paskolą grąžinti, nors sutartį pasirašė tik atsakovas. Ieškovo teigimu, atsakovų santuokos nutraukimo metu jis dalyvavo kaip kreditorius ir sutiko su tuo, kad po santuokos nutraukimo atsakovų prievolė pagal paskolos sutartį išliktų solidari.

Atsakovė sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Anot atsakovės, atsakovų santuokos nutraukimo byloje teismas patvirtino atsakovų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti kreditoriui likusią paskolos dalį per 3 darbo dienas arba pagal atskirą susitarimą su juo tuo atveju, jeigu ne vėliau kaip iki 2020 m .sausio 1 d. atsakovai parduotų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį butą arba jeigu bet kuris iš atsakovų nusipirktų kitam atsakovui priklausančią buto dalį. Atsakovė pažymėjo, kad ji su sau nenaudingomis sutarties sąlygomis sutiko tik siekdama kuo greičiau užbaigti bet kokį bendravimą su atsakovu, dėl kurio patirdavo ypač neigiamus išgyvenimus, taip pat siekdama išvengti konfliktinės situacijos ir užtikrinti atsiskaitymą su ieškovu, vėliau pusę sumos išsiieškodama iš atsakovo. Atsakovės teigimu, ji su ieškovu neatsiskaitė ne dėl savo kaltės, o dėl atsakovo piktnaudžiavimo jam realiai neketinant pirkti atsakovės buto dalies ir nededant pastangų, kad atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškovu.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, likusią paskolos dalį privalo grąžinti tik atsakovė, o ne abu atsakovai solidariai. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad ieškovo suteikta paskola buvo panaudota atsakovų būsto (šeimos turto) paskolos refinansavimui, tačiau atsakovų santuokos nutraukimo metu (sudarinėjant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių) buvo sutarta, jog atsakovas jau grąžino ieškovui 74 įmokas iš 120, todėl likusią skolos dalį ieškovui grąžins atsakovė. Atsakovas pabrėžė, kad jis tik dėl šios priežasties sutiko su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2009 m. balandžio 10 d. ieškovas (kaip paskolos davėjas), atsakovas (kaip paskolos gavėjas) ir atsakovė (kaip pasirašant sutartį dalyvavusi ir vertusi iš lietuvių į vokiečių kalbą) pasirašė paskolos sutartį. Bylos teisminio nagrinėjimo iš esmės metu neliko ginčo, kad pagal šią sutartį ieškovas suteikė atsakovams paskolą, skirtą-panaudotą atsakovų būsto paskolos refinansavimui, ir kad pagal šią sutartį liko negrąžinta 11 233,35 Eur paskolos dalis. Ši paskola gauta-panaudota būtent atsakovų būsto įgijimui (būsto, t. y. šeimos turto, kredito refinansavimui), todėl konstatuotina abiejų atsakovų solidari atsakomybė dėl šios paskolos grąžinimo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai).

Kadangi, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad jis iš savo asmeninių lėšų (savo darbo užmokesčio) jau grąžino didžiąją dalį paskolos. Nurodytos Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos teikia pagrindą konstatuoti, kad nurodomas kredito grąžinimo įmokas atsakovas atliko nors ir iš jam priklausančios banko sąskaitos, tačiau iš tokių lėšų (darbo užmokesčio), kurios tuo metu buvo bendroji atsakovų, kaip sutuoktinių, nuosavybė, o ne atsakovo asmeninės lėšos. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis esą iš asmeninių lėšų jau grąžino jam tenkančią kredito dalį ir todėl likusi skolos dalis esą priteistina tik iš atsakovės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3378-930/2019 nusprendė nutraukti atsakovų santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti atsakovų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad „Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį <...> butą <...> šalys pasidalijo lygiomis dalimis po ½ dalį ir susitaria jį parduoti ne vėliau kaip iki 2020-01-01 didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui“. Sutarties 4.5.4 punkte nurodyta, kad „Šalys susitaria už buto <...> pardavimą gautus pinigus pasidalinti sekančiai: <...> iš savo gautos pinigų dalies už buto pardavimą I. Ž. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas arba pagal atskirą susitarimą su kreditoriumi K. A., sumoka kreditoriui K. A. likusią mokėti kredito dalį (11 233,35 Eur) ir palūkanas“. Sutarties 4.6.4 punkte nurodyta, kad „Šalys susitaria, jog kiekviena iš šalių gali siūlyti viena kitai parduoti šaliai priklausančią ½ dalį buto pasiūliusiai ją pirkti šaliai, sąlygomis, kaip nurodyta šios Sutarties 4.3 punkte, sumokėdama tai šaliai pusę buto kainos, kurią siūlo didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas ir su kuriuo nėra pasirašyta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis, tokiomis sąlygomis: <...> iš savo gautos pinigų dalies už buto pardavimą arba jeigu buto pirkėja yra I. Ž., ji ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, arba pagal atskirą susitarimą su kreditoriumi K. A., sumoka kreditoriui K. A. likusią mokėti kredito dalį (11 233,35 Eur) ir palūkanas“.

Vien ta aplinkybė, kad nurodyta atsakovų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra patvirtinta teismo sprendimu, nepaneigia galimybės tokios sutarties aiškinimui taikyti bendrųjų Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių. Taigi, aiškinant atsakovų sudarytą (ir teismo sprendimu patvirtintą) sutartį, būtina nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Įgyvendindamas nurodytas Civilinio kodekso normas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sutartyje aptartas vien tik atsakovės atsiskaitymas su ieškovu po buto pardavimo, t. y. sutartyje nėra jokių nuostatų apie atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu. Priešingai, sutarties 4.6.4 punkte nurodyta, kad netgi tuo atveju, kai atsakovė (ne tik neparduoda savo buto dalies bet ir) nusiperka atsakovui priklausančią buto dalį, su ieškovu vis tiek atsiskaito būtent atsakovė, nors tokiu atveju ji ir nebūtų gavusi jokių lėšų už parduodamą butą ar jo dalį. Be to, teismo posėdžio metu ir ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu buvo susitarta dėl paskolos ieškovui grąžinimo po atsakovų buto (ar jo dalies) pardavimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, viena vertus, patvirtina atsakovo argumentus, kad santuokos nutraukimo metu atsakovai iš tikrųjų susitarė, jog likusią paskolos dalį ieškovui grąžins būtent atsakovė, o ne abu atsakovai. Kita vertus, toks atsakovų tarpusavio susitarimas negali paneigti Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose įtvirtinto abiejų atsakovų prievolės solidaraus pobūdžio, juolab kad nurodytu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu nebuvo pakeistas aptariamos atsakovų prievolės solidarus pobūdis – tai nurodyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nurodytas atsakovų susitarimas dėl likusios paskolos dalies grąžinimo vien tik iš atsakovės lėšų gali būti vertinamas (sukelia teisinius padarinius) tik, be kita ko, Civilinio kodekso 6.9 straipsnio prasme sprendžiant atsakovų, kaip solidariųjų bendraskolių, tarpusavio atsiskaitymo klausimus po solidariosios prievolės ieškovui įvykdymo.

Remdamasis nurodytais motyvais ir išvadomis, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai pagrįstai pareikšti būtent abiems solidariems bendraskoliams, o atsakovo atsikirtimai nepaneigia abiejų atsakovų prievolės solidaraus pobūdžio. Taigi iš abiejų atsakovų solidariai priteisiama likusi negrąžinta 11 233,35 Eur paskolos suma. Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovų priteisiamos penkių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos skolos sumos. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovų priteisiama lygiomis dalimis 291 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 145,50 Eur iš kiekvieno atsakovo. Nors bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste atsakovė ir apeliavo į tai, kad ji su ieškinio reikalavimais sutiko, jų neginčijo, tačiau vien tik ši aplinkybė nepaneigia atsakovei pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir bylos procesinės baigties, kai ieškinio reikalavimai patenkinami priteisiant skolą iš abiejų solidarių bendraskolių. Valstybei iš atsakovų nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui K. A., gim. (duomenys neskelbtini)., solidariai iš atsakovų I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 11 233,35 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus trisdešimt tris eurus 35 ct) skolos ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 11 233,35 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 35 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. vasario 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui K. A., gim. (duomenys neskelbtini)., lygiomis dalimis iš atsakovų I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 291 (du šimtus devyniasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 145,50 Eur (šimtą keturiasdešimt penkis eurus 50 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.