- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- 1-1066-457/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06221-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė, Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. 2021 m. vasario 28 d., apie 06.10 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia, medine lazda smogė V. K. į ranką, po to, V. K. bandant atimti lazdą, ji, tęsdama nusikalstamus veiksmus, lazda smogė V. K. į galvos sritį bei tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų ranka smogė pastarajai į veido sritį, sukeldama nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą.
Kaltinamoji M. L. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad 2021 m. vasario 28 d. buvo bemiegė naktis, nes pas nukentėjusiąją bute, kuris yra virš jos buto, girdėjosi triukšmas, girdėjosi, kad V. K. buvo ne viena. Ji su vyru gyvena pirmame aukšte, o antrame aukšte, virš jų gyvena V. K.. Tą dieną, ryte, apie 6 val., V. K. įjungė radiją, ji ir jos sutuoktinis dar miegojo, ji pasižiūrėjo į laikrodį, buvo 6.03 val., po to, vėl užsnūdo. Prabudo jau po 8.00 val. ryto, nes buvo nutarę važiuoti į turgų, buvo sekmadienis. Išvažiavo į turgų, apsipirko ir apie pietus grįžo į namus. Apie šį įvykį nieko su vyru nežinojo, tik pirmadienį vakare vyras, grįžęs iš darbo, pasakė, kad iš darbuotojų sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) kaime susimušė dvi moterys, kas jos tokios, nežinojo. Antradienį atvyko policija ir ją išsivežė apklausai pas tyrėją ir ji viską papasakojo, kaip buvo. Jokio triukšmo kieme ji negirdėjo, tik prabudo nuo radijo garso. Ji neužpuolė V. K., su ja susipykusi nebuvo. Niekas iš policijos pareigūnų 2021 m. vasario 28 d. ryte į jų butą nesibeldė, ji negirdėjo, kad būtų beldžiamasi į jų buto duris. Bute skambučio nėra, be to, V. K. bute kalbėjosi, buvo paleistas radijas, tai ji galėjo beldimo ir negirdėti. 2021 m. vasario 28 d., 6 val., buvo tamsu, jų kiemas neapšviestas, tualetas yra iš kiemo pusės. Žiūrint pro kaimyno V. J. langus (virtuvės) matosi ne visas kiemas, todėl V. J. visko matyti negalėjo. Darže yra sudėtos lentos, rudenį, kai nuima pomidorus, ten sudeda pagalius. Nežino, kodėl ją nukentėjusioji šmeižia. Ji turi sveikatos problemų – išoperuotos kojos, yra didelis kraujo spaudimas, pakeisti du klubų sąnariai, reikia keisti kelio sąnarį. Vyras patyrė antrą insultą, šiuo metu yra ligoninėje. Ji negali vaikščioti, malkas atsiveža su karučiu, negali nei atsitūpti, nei pasilenkti. Vyras iš ryto padėdavo jai apsirengti, o dabar, kai jo nėra, apsirengia pati. Negalėjo be vyro išlipti iš lovos ir išeiti, nes vyras guli lovoje prie krašto, o ji už jo nugaros.
Nukentėjusioji V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. vasario mėnesį buvo grįžusi iš darbo Vokietijoje, todėl kurį laiką buvo saviizoliacijoje ir tuo metu su sugyventiniu gyveno atskirai. 2021 m. vasario 28 d., t. y. sekmadienį, jau pasibaigus jos saviizoliacijai, buvo susitarusi važiuoti į Joniškio turgų. Ryte užsikaitė kavą, įsijungė radiją ir, pasišviesdama žibintuvėliu, išėjo į lauko tualetą. Eidama atgal iš tualeto, kieme, prie stovinčių dviejų mašinų buvo užpulta ir gavo smūgius su pagaliu į galvos viršugalvį ir dešinę ranką, ji gynėsi, buvo užstačiusi savo ranką. Pažino kaltinamąją M. L. iš balso, kuri šaukė „kūrva“, „ar viena gyveni“. Ji kaltinamąją pamatė prie pat savęs ir gavo smūgį į galvą, iš pradžių viskas vyko be žodžių, ji nuo tokio užpuolimo buvo šoko būsenoje. Po smūgių pagaliu sudavimo, ji atėmė iš M. L. pagalį, tada pastaroji pradėjo skėčiotis rankomis, pataikė jai į veidą – lūpą, dešinį skruostą. Po viso to įvykio, ji ėjo namo, o tuo tarpu M. L. iš gėlyno pasiėmė akmenį ir norėjo juo į ją trenkti, tačiau ji buvo paėjusi toliau, todėl kaltinamoji jai akmeniu pataikiusi nebūtų. Pagalį, kuriuo jai buvo suduota, parsinešė į kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu ji šaukėsi pagalbos, kaimynas V. J. tai matė ir girdėjo, tačiau jis jau yra miręs. Reiškia 350 Eur civilinį ieškinį už auskarą, kuris galėjo iškristi, užpuolant M. L., iš viso tegul būna 400 Eur, t. y. už vaistus, kurą, auskarą, taip pat reiškia civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamoji įvykio metu buvo šone, pusės metro atstumu nuo jos, pirmas smūgis buvo į galvą, antrą kartą norėjo trenkti, bet ji atstatė ranką. Anksčiau su M. L. sutardavo. M. L. darbšti, darbinga, daržus su kastuvu nusikasa, žolę pjauna pati. Šiuo metu su M. L. visų kaimynų santykiai yra blogi, M. L. su jais nebendrauja. Po įvykio, maždaug valandos laikotarpyje, ją sugyventinis S. K. išvežė į Joniškio ligoninės priimamąjį skyrių. Apie įvykį ji viską papasakojo sugyventiniui S. K.. Jai buvo nustatyti rankos ir lūpos sumušimai. Priimamajame jai liepė nusipirkti vaistų, nes svaigo galva. Ji rankai pirko tepaliuką, čekius yra pateikusi. Po įvykio jos emocinė būklė buvo bloga, iki šiol ji lankosi pas psichoterapeutę ir vartoja vaistus, negali ramiai miegoti. 2021 m. vasario 28 d., kai atvažiavo policija, buvo apie 6.30 val., jau po truputį buvo pradėję švisti. Apšvietimo jokio nebuvo, tik šviesa atsispindėjo nuo jos buto langų, nes konfliktas vyko toje pusėje, kur yra jos buto langas. Kai ėjo iš tualeto, aplink ji nesižvalgė, kaip dabar supranta, M. L. buvo pasislėpusi už mašinos, kurių kieme stovėjo dvi. L. buto langai yra truputį į šoną nuo tos vietos, kur įvyko įvykis. Kaimyno V. J. langai yra M. L. buto pusėje, jo virtuvės langas išeina į kiemo pusę. V. J. gyveno su sugyventine, su juo santykiai buvo geri. Ji vyko į Joniškio ligonines priimamąjį, po to, lankėsi pas psichikos sveikatos centre pas gydytoją V. Č.. Ranka akivaizdžiai buvo mėlyna, skaudėjo, ją ir dabar skauda, negali miegoti.
Liudytojas Rimvydas Rudys teismo posėdžio metu parodė, kad yra ne vieną kartą iškviestas į (duomenys neskelbtini) kaimą, yra buvęs tame daugiabutyje. Vieną kartą vyko dėl kaimynų konflikto, t. y. dėl išmatų duobės, o kitą kartą, kai moteriškė pagaliu sudavė kitai moteriškei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad liudytojas dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Jis pamena, kad 2021 m. vasario 28 d., apie 6.20 val., jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Edvinu Ašmonavičiumi, iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja prieš 5 minutes, buvo užpulta ir sumušta savo kaimynės kieme. Nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad minėtu adresu yra daugiabutis. Jo kiemas yra išasfaltuotas, kieme stovi automobiliai. Juos pasitiko nukentėjusioji V. K., kuri paaiškino, kad ji gyvena minėtame daugiabutyje. Nukentėjusioji nurodė, kad apie 6.15 val., ji nuėjo į lauko tualetą, esantį šalia ūkinio pastato. Kaip pasakojo V. K., jai išėjus iš tualeto, labai netikėtai ją užsipuolė kieme prie automobilių stovėjusi kaimynė M. L., gyvenanti to paties daugiabučio namo 3 bute. Ji pasakojo, kad tuo metu lauke dar buvo pakankamai tamsu, todėl ji nepastebėjo, ką rankoje turėjo jos minėta kaimynė, kuri, prie jos prisiartinusi jai trenkė keletą kartų į veidą, galvą su kažkokiu tai daiktu. Ar sudavė ir į kitas kūno vietas, dabar jau nepamena. V. K. minėjo, kad po suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą, skaudėjo galvą, šonus. Tuo metu moteris negalėjo tiksliai pasakyti, kiek kartų jai buvo smogta. Ar V. K. atėmė iš M. L. turėtą lazdą, jis neprisimena tokių aplinkybių, bet ji buvo prijungta, atliekant ikiteisminį tyrimą. Patikrinus V. K. alkotesteriu, buvo nustatyta, kad ji yra blaivi. Moteris atrodė labai pasimetusi, išsigandusi po įvykio, kiek pamena, ant jos matomų kūno vietų akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Į įvykio vietą medikai nebuvo atvykę, kiek žino, ji pati kreipėsi į medikus. V. K. jiems neminėjo apie tai, kad po įvykio ji pasigedo auskaro, todėl jo įvykio vietoje nebuvo ieškota ir nieko apie tai jis nežino. Nukentėjusioji, kiek prisimena, minėjo, kad įvykį galėjo girdėti daugiabučio kaimynai, tačiau jie tuo metu nebuvo nustatyti, nes niekas nedarė jiems durų. Su M. L. tuo metu taip pat nebuvo bendrauta, nes ji durų neatidarė, girtumas jai iš karto po įvykio nustatytas nebuvo. V. K. negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių ji buvo sumušta, tačiau yra žinoma, kad M. L. yra konfliktinė asmenybė, dėl jos ne vieną kartą yra vykę pareigūnai į minėtą daugiabutį, bet dėl kokių priežasčių konkrečiai, jis dabar jau negali pasakyti. Jis užpildė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 95-96). Liudytojas R. Rudys patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. kovo 1 d., būdamas darbe, sužinojo, kad 2021 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) susimušė dvi moterys, kas jos tokios nežinojo. 2021 m. vasario 28 d., ryte, buvo namuose, nieko nematė, miegojo kartu su žmona. Atsikėlė 8.20 val., apsirengė ir išvažiavo į Joniškio turgų, buvo sekmadienis. Į tualetą naktį nevaikšto, kibiras nakčiai tiems reikalams yra buto viduje. Turi du automobilius, jie stovi kieme. 7.30 val. išvyksta į darbą, žmona jau būna atsikėlusi. Jokių draugiškų santykių su nukentėjusiąja nepalaiko, anksčiau kartais girta ateidavo nukentėjusioji, švęsdavo šventes, gimtadienius. Sutuoktinė naktį nebuvo išėjusi, abu miegojo. Jo miegamojo langai yra į gatvės pusę. Net nežino, kur vyko konfliktas. Automobiliai stovi prie prieangio, tiesiai nėra nei vieno lango. Virtuvės langas yra į kiemo pusę. Naktį girdėjo garsus pas nukentėjusiąją, ji gyvena virš jų, kažkas šnekėjosi, po 4 val. girdėjo, kad kūrė ugnį. Apie 2 val. nakties girdėjo dviejų žmonių balsus. Sutuoktinės sveikata nekokia, skauda nugarą, jai operuoti abu klubo sąnariai, reikia keisti kelio sąnarius, eilės dar nesulaukia. Viduje apsirengti nereikia, o į lauką einant, jis sutuoktinei apmauna kojines, batus, nes jai skauda nugarą, yra operuoti abu klubo sąnariai. Apsirengti visada padeda, o nusirengti sutuoktinė bando pati. Ant V. K. veido sužalojimų nematė. Durų skambučio nėra, niekas ryte nebeldė į duris, jis negirdėjo. 8.20 val. ryte, jau buvo šviesu. Nežino, gal čia pavydas yra, gal jo mašinos užkliūdavo. Su V. K. sugyventiniu irgi santykiai nekokie. Darže buvo sukrauta krūvelė pagalių, kuriais buvo rišami pomidorai, tų pagalių buvo galima rasti jo sode, darže ant lentų krūvos.
Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. vasario 28 d. jam paskambino sugyventinė V. K., jos kalbėjimas buvo nerišlus, šaukė, kad ji buvo užpulta iš pasalų. Paklausus kas ją užpuolė, V. K. įvardijo M. L.. Kai jis atvažiavo, policija jau buvo išvažiavusi. V. K. buvo sumuštas žandas, matėsi kraujosruvos, buvo labai pasimetusi. Ji paaiškino, kad ryte, einant iš tualeto, iššoko kaimynė M. L. ir jai iš karto smogė. Vyko apsižodžiavimas, sakė, kad M. L. dar jai norėjo smogti iš akmens. Jis taip pat buvo šoke, kai V. K. jam pasakė apie visa tai, tačiau stengėsi ją emociškai nuraminti, sakė susirinkti dokumentus, drabužius. Pirmiausia nuvežė V. K. į ligoninės priimamąjį, o po to, į policiją. Ligoninės priimamajame apžiūra vyko apie 1 val. Galvoje buvo guzas, žando, rankos sumušimas, V. K. buvo visiškai nesusikaupusi, reikėjo jos per keletą kartų paklausti, ar viskas gerai, kur dar važiuoti ir ją vežti. Po apžiūros važiavo pas tyrėją, ji jau buvo gavusi medicininę pažymą ir vežėsi ją pas tyrėją. Jis pastebėjo, kad M. K. ausyje nebėra auskaro. Grįžę į namus ieškojo auskaro kieme, kur viskas įvyko, jo mašinoje, tačiau nerado, mano, kad auskaras galėjo iš ausies iškristi grumtynių metu. V. K. buvo labai sutrikusi, išmušta iš vėžių, jis visa drebėjo, buvo dideliam strese. Naktimis tekdavo koridoriuje laikyti šviesą, nes V. K. bijodavo tamsos, nemiegodavo. M. ir V. L. butas yra po jų butu. Su kaimynu V. J. kalbėjo, kai jie grįžo iš policijos. V. J. sakė, kad ryte girdėjo triukšmą, jis sakė, kad M. ir V. L. durys sugirgždėjo, jis pagalvojęs, kur jie taip anksti išėjo. Televizorius stovi kambaryje, langai nėra į tą pusę, kur stovi automobiliai. V. J. virtuvės langai išeina į kiemą. M. L. turi problemų su vaikščiojimu. Tą naktį nebuvo pas V. K., ji savo bute buvo viena, jis atvyko tik po gauto sugyventinės skambučio.
Liudytoja D. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji pažįstama, kaimynė, su ja nebendrauja, nesisveikina. Nukentėjusiąją V. K. pažįsta, kaimynė, nebendrauja, tik pasisveikina ir tiek. Apie įvykį nieko nežino, nes tuo metu ji miegojo, tik jos vyras V. J. papasakojo. Įvykio dieną, apie 6 val. ryto, atėjęs sugyventinis pasakė, kad V. K. rėkė, šaukė „gelbėkit“, jis matė, kaip M. L. eina į savo kambarį ir tuo įvykis baigėsi. Jų virtuvės langas yra į kiemo pusę. V. K. ėjo iš tualeto ir ją užpuolė. Sugyventinis sakė, kad M. L. su pagaliu sudavė V. K.. Jis sakė, kad matė, kaip jos mušėsi. Per ranką sudavė, taip sakė sugyventinis V. J., sakė, kad mušėsi. V. K., kai grįžo iš poliklinikos ir policijos, rodė dešinę ranką, buvo mėlynė ir auskaras buvo išplėštas. V. K. sakė, kad atėmė pagalį, daugiau M. L. čiupo akmenį ir jį išmušė iš M. L.. V. J. nelinkęs prisigalvoti, prieš mirtį buvo policijoje, teisybę pasakojo. Kaip sugyventinis jai pasakė, taip ir ji pasakoja. Iki išvykimo į Joniškį, su V. K. nebuvo susitikę. V. K. paskambino iš Joniškio ir paprašė, kad kieme paieškotų auskaro, ji sakė, kad pametė auskarą. V. K. pasakė kur apžiūrėti ir ji apžiūrėjo darželio kampą, teritorija nedidelė. Sugyventinis su ja tuo metu auskaro neieškojo. Mašina V. ir M. L. buvo išvažiavusi, galėjo auskarą ir įspausti į žemę. Sugyventinis sakė, kad M. L. tykojo ir sumušė V. K.. Jos miegamojo langas yra į gatvės pusę, virtuvės langas išeina į kiemo pusę. Televizorius stovi miegamajame, langas į gatvės pusę. 6 val. ryte buvo įvykis, taip sakė sugyventinis. Jis kai atsikeldavo, visada įsijungdavo televizorių. Tą rytą buvo tamsu. Daržas gal už kokių 5 metrų yra, ar pagalių ten buvo, nežino. V. K. sakė, kad M. L. jos patykojo ir sumušė. Jos sugyventinis V. J., kai atsikeldavo, pakurdavo krosnį, įsijungdavo televizorių. Pro virtuvės langą kiemas matosi. Sugyventinis televizorių pasileisdavo negarsiai. Miegamojo langai yra iš gatvės pusės. Ji miegodavo kitame kambaryje, langai išeina į gatvės pusę. Vyras pridarydavo duris, kad ji galėtų miegoti.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis su sugyventine D. N. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Kaimynystėje, priešais juos, gyvena M. L., ji gyvena bute Nr. 3. Toje pačioje namo laiptinėje gyvena ir V. K., ji gyvena antrame namo aukšte virš M. L. buto. Jis su kaimyne M. L. nebendrauja, nes ji yra neprognozuojama. Kai kurios kaimynės, kad apsisaugoti nuo M. L., turi įsigijusios ir nešiojasi dujų balionėlius. 2021 m. vasario 28 d., 4 val. ryto, jis atsikėlė ir išėjo į lauko tualetą atlikti gamtinių reikalų, nes kambaryje nėra tualeto. Grįžęs į butą, nuėjo į virtuvę, pradarė virtuvės langą, kad išsivėdintų kambariai, virtuvės langas į kiemo pusę, užsikaitė kavos, bei nuėjo į gretimą kambarį ir įsijungė televizorių, jo draugė dar miegojo. Bežiūrint televizorių, tai galėjo būti nuo 6.00 iki 6.30 val. ryto, nes 6.30 val. per Lietuvos televiziją prasideda žinios, dar tuo metu jos nebuvo prasidėjusios, kai jis išgirdo kiemo pusėje triukšmą. Girdėjo, kad moteris šaukia „Gelbėkit“. Triukšmas galėjo trukti apie 5 min. laiko. Nuėjęs į virtuvę, šviesos nedegė, kad būtų galima geriau matyti, kas vyksta kieme, per langą pažiūrėjo į tą pusę, kur girdėjosi triukšmas, bei pamatė per kiemą einantį moters šešėlį, suprato iš balso, kad tai jo kaimynė M. L., nes ji eidama šnekėjo su savimi, sakydama „sutvarkys“. M. L. nuėjo į savo butą, nes girdėjo kaip ji uždarydama trenkė durimis. Pro virtuvės langą jam pilnai nesimato namo kiemas, tik jo dalis. Kiemas neapšviestas. Iš pradžių pamatęs M. L. pagalvojo, kad ji kieme su savo vyru konfliktuoja, nes jos vyras yra jos užguitas ir šeimoje pamintas po padu, žodžio neturi. M. L. grįžus į savo butą, jam paskambino kaimynė V. K. ir paklausė, kodėl jis jos negelbėjo. Jis pasakė, kad nematė, kas kieme vyko tik girdėjo triukšmą ir matė į savo butą grįžtančią M. L.. Vėliau užėjusi pas jį į svečius V. K. papasakojo, kad ją su pagaliu užpuolė kaimynė M. L. ir ją sumušė, po to, V. K. išvyko su pareigūnais, bei po kurio laiko paskambinusi jam, paprašė, kad jis nueitų į namo kiemą ir apžiūrėtų jį, nes V. K. pasakė, kad kai buvo sumušta M. L. ir jai iš ausies dingo geltono metalo auskaras, gal yra kur nukritęs kieme. Jis apžiūrėjęs namo kiemą, jokio auskaro nerado. Matė kad per kiemą ėjo ir M. L.. Už ką V. K. buvo sumušta M. L., jis nežino (1 t., b. l. 89-90).
Iš 2021 m. vasario 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 28 d., 6.20 val., buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją kieme, prieš 5 min., užpuolė kaimynė, kuri trenkė su pagaliu. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko V. K., kuri paaiškino, kad ryte, apie 6.15 val., jai einant iš lauko tualeto, ją užpuolė kaimynė M. L., kuri gyvena 3 bute ir su lazda ją sumušė. L. L. po įvykio pasišalino namo, buto durų nedarė (1 t., b. l. 12).
Iš 2021 m. vasario 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuotas nukentėjusiosios V. K. pareiškimas dėl jos sumušimo ir fizinio skausmo sukėlimo, t. y., jog 2021 m. vasario 28 d., apie 6.10 val., daugiabučio namo kieme ją užpuolė kaimynė M. L. ir pagaliu trenkė į dešinę ranką ir veidą, tuo sukeldama fizinį skausmą. Protokole užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios V. K. parodymai, kad 2021 m. vasario 28 d., apie 6.00 val., atsikėlė, užsikaitė kavos ir įsijungė radiją. Atsigėrusi kavos, apie 6.15 val., ėjo į lauke esantį tualetą. Pareinant iš tualeto, iš už kieme stovinčių automobilių iššoko kaimynė M. L. ir rankoje laikytu mediniu pagaliu, keikdama ją necenzūriniais žodžiais („kurva, ar viena gyveni“, toliau neatsimena), trenkė vieną kartą į dešinę ranką, į veidą bei galvos sritį. Pagalį ji atėmė, kaimynė griebė akmenį, tačiau jai užsimojus ji pasitraukė. Nuėjo į vidų ir iškvietė policiją. Po smūgio ištino ranka bei atsirado apatinės lūpos vidinėje pusėje guzas ir patinimas. Taip pat, protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusiąją V. K. buvo panaudotas fizinis smurtas ir jai suskeltas fizinis skausmas, apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu paimta medinė lazda (1 t., b. l. 19-22, 29-30).
Motyvuojamoji dalis
Iš 2021 m. kovo 4 d. akistatos tarp nukentėjusiosios V. K. ir kaltinamosios M. L. matyti, kad nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2021 m. vasario 28 d., apie 6.10 val., ji išėjo į lauko tualetą, pasišviesdama prožektoriumi, nes buvo tamsu. Daugiabutyje, kuriame ji gyvena, visur iš lauko pusės buvo tamsu, šviesos niekur nedegė. Einant iš tualeto į namus, kieme pamatė priešais save žmogaus siluetą, jis stovėjo apie pusės metro atstumu nuo jos ir arčiau pajuto smūgį į ranką, ji nesitikėjo smūgio, pakėlusi galvą pamatė, kad tai jos kaimynė M. L.. Ji jai, sudavusi smūgį, pasakė „kurva viena gyveni“. Ji pradėjo šaukti „gelbėkit“. Po jos pasakytų žodžių, ji jai dar kartą tuo pačiu mediniu pagaliu sudavė į galvą, tada ji griebė už pagalio ir jį atėmė. Atimant iš kaimynės pagalį, ji stipriai laikė rankomis medinį pagalį, kad kaimynė neatimtų, o pastaroji mosikavo rankomis. Kaimynė M. L., negalėdama atimti iš jos pagalio, jai vieną kartą kumščiu smogė į dešinės veido pusės skruostą ir į apatinę lūpą, po suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. Ji, turėdama rankoje medinį pagalį, atsitraukė nuo kaimynės, tada pastaroji iš gėlyno pasiėmė akmenį, tačiau pamačiusi, kad ji jau nuėjo, akmenį numetė atgal, sakydama, kad iškvies policiją. Kad ausyje jai nėra auksinio auskaro, pastebėjo jos sugyventinis, kai išėjo iš policijos. Auskarą galėjo išplėšti M. L., pats tikrai negalėjo iškristi. Tokiu nukentėjusiosios V. K. parodymų kaltinamoji M. L. nepatvirtino ir paaiškino, kad ji tą rytą buvo savo bute, nukentėjusioji pati po 6 val. ryto įjungė radiją, kuris gerai girdisi jos bute, esančiame pirmame aukšte, nes V. K. gyvena virš jos buto. Ji tą rytą nebuvo išėjusi į lauką ir jokiu mediniu pagaliu netrenkė V. K., nesudavė jokių smūgių kumščiu. Jai apsirengti rytais padeda vyras, nes operuoti abu klubo sąnariai, tikrai ji nebuvo lauke ir su kaimyne nekonfliktavo. Kas nukentėjusiąją galėjo sumušti, ji nežino. Nukentėjusioji V. K. patvirtino, kad ją sumušė M. L., ji ją atpažino iš balso, be to, ji ją ir matė, pasišviesdama prožektoriumi (1 t., b. l. 55-56).
Iš 2021 m. vasario 28 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiąją V. K., ant jos dešiniojo skruosto fiksuojamas paraudimas, patinimas ir paraudimas apatinės lūpos vidinėje pusėje bei patinimas ir mėlynė dešinės alkūnės srityje (1 t., b. l. 59-65).
Iš 2021 m. kovo 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 237/2021(04), matyti, kad remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, V. K. objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ Joniškio ligoninėje 2021 m. vasario 28 d. V. K. nustatytas galvos plaukuotosios dalies sumušimas, lūpos sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas, sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais, o žodis sumušimas neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį (kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda ir pan.). Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 73).
Iš 2021 m. vasario 28 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad V. K. 2021 m. vasario 28 d., 9 val., lankėsi VšĮ Joniškio ligoninėje, ją apžiūrinčiam gydytojui nurodė, kad rytą namuose, kieme, apie 6.15 val., kaimynė užsipuolė su pagaliu, pradėjo mušti į galvą, į dešinę alkūnę. Gydytojas, įvertinęs V. K. būklę, nurodė – galvos plaukuotos dalies sumušimas ir guzas, lūpos sumušimas, žaizdų nėra, dešinės alkūnės sumušimas. Taikomas gydymas analgetikais, sumuštų vietų šaldymas, tausojantis režimas, laikyti pakeltą galūnę (1 t., b. l. 74).
Iš 2021 m. kovo 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas įvykio vietoje paimtas medinis pagalys (1 t., b. l. 101-104).
Iš 2021 m. kovo 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas apie V. K. pranešimą dėl jos sužalojimo. Iš garso įrašo matyti, kad 2021 m. vasario 28 d., 6.16 val., nukentėjusioji pranešė apie tai, kad ją einančią iš laukinio tualeto daugiabučio namo kieme, užpuolė kaimynė ir sumušė pagaliu, skauda ranką, nes sutrenkė, bus mėlynė (1 t., b. l. 114-116).
Kaltinamoji M. L. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai V. K. nepripažino, nurodydama, kad ji 2021 m. vasario 28 d., apie 6.10 val., buvo savo namuose, su savo sutuoktiniu gulėjo lovoje, miegojo, į lauką nebuvo išėjusi, prieš nukentėjusiąją V. K. jokių veiksmų neatliko, apskritai, ji be sutuoktinio pagalbos negali nei atsikelti iš lovos, nei pati apsirengti. Teismas tokius kaltinamosios M. L. parodymus vertina, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kuria ji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad kaltinamosios pateiktos įvykio versijos nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys. Kaltinamosios M. L. sutuoktinis V. L. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir kaltinamoji, kad 2021 m. vasario 28 d., ryte, miegojo, jo sutuoktinė ryte niekur nebuvo išėjusi, su sutuoktine atsikėlė apie 8 val. ir išvyko į Joniškio turgų, apie dvi (duomenys neskelbtini) kaime susimušusias moteris sužinojo tik 2021 m. kovo 1 d., būdamas darbe. Teismas nesiremia liudytojo V. L. parodymais, nes, kaip jau buvo minėta, V. L. yra kaltinamosios sutuoktinis, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi ir teikia savo sutuoktinei palankius parodymus.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamosios kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina:
- nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. vasario 28 d., apie 06.10 val., jai grįžtant iš lauko tualeto, netikėtai jai kelią pastojo žmogaus siluetas, kuris mediniu pagaliu sudavė smūgius į galvos sritį ir dešinę ranką, iš užpuolusio asmens balso pažino, kad tai jos kaimynė kaltinamoji M. L., vėliau pamatė ir kaltinamosios veidą. Nukentėjusiajai atėmus medinį pagalį iš kaltinamosios, pastaroji sudavė smūgius ranka į veido sritį – lūpą ir dešinį skruostą. Dėl kaltinamosios nukentėjusiajai suduotų smūgių nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Tokius nuoseklius parodymus nukentėjusioji patvirtino skambindama bendruoju pagalbos telefonu, norėdama pranešti apie jos atžvilgiu įvykdytą veiką, policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, apklausos metu, akistatos su kaltinamąja metu, taip pat, teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji V. K. su kaltinamąja M. L. 18 metų gyvena kaimynystėje, todėl neabejojama, kad kaltinamąją galėjo pažinti iš balso, juolab, kad nukentėjusioji vėliau kaltinamosios veidą ir pamatė;
- liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu, kad 2021 m. vasario 28 d., tarp 6 val. ir 06.30 val., per virtuvėje atidarytą langą jis išgirdo moters šauksmą „gelbėkit“, triukšmas lauke vyko apie 5 min., jis nuėjo pro virtuvės langą pažiūrėti, kas vyksta namo kieme ir pamatė per kiemą einantį moters šešėlį, iš balso pažino kaimynę M. L., be to, išgirdo, kaip M. L. užtrenkė savo buto duris, o jo ir M. L. butai yra tame pačiame aukšte, vienas priešais kitą. Nors liudytojas V. J. ir nematė, kaip kaltinamoji sudavė smūgius nukentėjusiajai, tačiau, jis, būtent tuo metu, kaip nurodyta kaltinime, išgirdo moters pagalbos šauksmą ir po 5 minutes trukusio triukšmo lauke, pamatė į namus per kiemą grįžtančią kaltinamąją, kurią pažino iš balso, o tai, kad grįžtanti moteris buvo kaltinamoji, patvirtino ir užtrenkiamos M. L. buto durys;
- ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji V. K. 2021 m. vasario 28 d., 9 val., lankėsi VšĮ Joniškio ligoninėje, gydytojas, įvertinęs V. K. būklę, nurodė – galvos plaukuotos dalies sumušimas ir guzas, lūpos sumušimas, žaizdų nėra, dešinės alkūnės sumušimas. Gydytojo nustatyti kūno sužalojimai atitinka nukentėjusiosios V. K. parodymus, kad kaltinamoji medine lazda jai sudavė į dešinę ranką ir galvos sritį, o rankomis sudavė į dešinį skruostą ir lūpą;
- asmens apžiūros metu, apžiūrint nukentėjusiosios V. K. matomas kūno vietas, ant veido buvo pastebėtas paraudimas dešiniajame skruoste, patinimas ir paraudimas apatinės lūpos vidinėje pusėje bei patinimas ir mėlynė dešinės alkūnės srityje, kas taip pat atitinka nukentėjusiosios V. K. parodymus, kad kaltinamoji medine lazda jau sudavė į dešinę ranką ir galvos sritį, o rankomis sudavė į dešinį skruostą ir lūpą.
- liudytojo policijos pareigūno R. Rudžio parodymai, kad įvykio vietoje kaltinamoji buvo labai pasimetusi ir išsigandusi. Liudytojas parodė, kad beldėsi į kaltinamosios buto duris, tačiau durų niekas neatsidarė.
Kaltinamoji ir jos sutuoktinis parodė, kad jie jokio beldimo į duris negirdėjo, nors tai, kas naktį vyko nukentėjusiosios bute, esančiame virš jų buto, jie parodo, jog girdėjo viską, t. y. kiekvieną krebždesį – nurodo, jog apie 2 val. nakties girdėjo dviejų žmonių balsus, apie 4 val. girdėjo garsą, kaip kuriamas „pečius“, apie 6 val. nakties girdėjo įjungiamą radijo imtuvą ir pan. Kaltinamoji ir jos sutuoktinis, galimai, sąmoningai neatidarė buto durų policijos pareigūnams, siekdami suderinti kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, versijas ar pan.
Taigi, visuma byloje esančių įrodymų neabejotinai patvirtina kaltinamosios M. L. kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios M. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji smurtavo prieš nukentėjusiąją V. K., taip sukeldama pastarajai fizinį skausmą.
Kaltinamosios M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajai M. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamosios asmenybę – neteista (1 t., b. l. 181), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 183-184), nedirba (1 t., b. l. 186), neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 187), Joniškio rajono savivaldybės administracijos Skaistgirio seniūnijos charakterizuojama, kaip santykiuose su aplinkiniais neįžvelgianti savo kaltės, linkusi kaltinti kitus, iš kaimynų ne kartą gauta nusiskundimų dėl jos elgesio (1 t., b. l. 193; 2 t., b. l. 97), (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės charakterizuojama teigiamai, kaip reguliariai mokanti nario mokestį, nedalyvaujanti organizacinėje veikloje, tačiau ateinanti ir besidominanti bendruomenės renginiais, konfliktų nebuvo, raštiškų pranešimų apie amoralų M. L. elgesį bendruomenėje negauta (2 t., b. l. 70), pagal kaltinamosios teismui pateiktus medicininius dokumentus – turinti sveikatos priežiūros problemų: pakeisti klubo sąnariai, reikalingas kelio sąnario endoprotezavimas (2 t., b. l. 71-79), todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa M. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 38,12 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios V. K. gydymą (2 t., b. l. 44-47). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad kaltinamoji M. L. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu, ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir jai buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 38,12 Eur, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš M. L. priteistina 38,12 Eur suma už V. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslino bylos nagrinėjimo teisme metu, kuriuo prašė iš M. L. priteisti 433,54 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 48-50).
Nukentėjusioji V. K. civiliniame ieškinyje nurodo, kad M. L. tyčiniais nusikalstamais veiksmais jai padaryta 433,54 Eur turtinė žala, kurią sudaro: 350 Eur už dingusį vieną auksinį auskarą, kurio ji pasigedo po konflikto su M. L., 47,67 Eur medikamentams, 34,39 Eur transporto išlaidos, kurias patyrė dėl kelionių iš savo gyvenamosios vietos į tyrimo instituciją bei gydymo įstaigą, ir 1,48 Eur pašto išlaidų, kurias patyrė siųsdama dokumentus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nukentėjusioji pateikė mokėjimo kvitus, čekius patvirtinančius turėtas išlaidas už įsigytus medikamentus (18,25 Eur + 25,93 Eur + 3,49=47,67 Eur), už įsigytą kurą (34,39 Eur) ir už pašto išlaidas (1,48 Eur), be kaltų M. L. veiksmų šių išlaidų nukentėjusioji V. K. nebūtų patyrusi, todėl jos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl 83,54 Eur yra tenkintinas.
Nukentėjusioji V. K. savo civiliniame ieškinyje nurodo, kad po užpuolimo, praėjus kuriam laikui, ji pastebėjo, kad iš jos ausies dingo vienas auksinis auskaras. Nukentėjusioji įsitikinusi, kad auskaras galėjo iškristi tik užpuolimo metu, nes M. L. sudavė jai pagaliu kelis kartus, tame tarpe ir į galvos sritį. Ginantis ir stengiantis išvengti smūgių bei atimti pagalį, auskaras galėjo būti kliudytas, atsisegti ir iškristi iš ausies. Tokiu būdu, pasak nukentėjusiosios, jai padaryta 350 Eur turtinė žala, nes tiek kainavo auskarai, todėl prašo šią sumą priteisti iš kaltinamosios M. L..
Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusioji V. K. abejose ausyse turėjo įsivėrusi po auskarą, taip pat, jog nebuvo paneigta ta aplinkybė, kad nukentėjusioji V. K. auskarą galėjo prarasti dar iki konflikto su M. L., ar po konflikto su M. L. metu iki jo pasigedimo, todėl nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys šioje dalyje yra atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, dėl auskaro dingimo 2021 m. kovo 17 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 147-150).
Nukentėjusioji V. K. civiliniame ieškinyje nurodo, kad M. L. savo tyčiniais veiksmais reikšmingai pažeidė jos dvasinės gerovės būklę, sukėlė dvasinius išgyvenimus, todėl atsirado pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Smūgių sudavimu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji patyrė tyčinį pažeminimą, kelias nemigo dienas bei eilę nepatogumų. Nukentėjusioji savo patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad V. K. patyrė ir juto fizinį skausmą, buvo išsigandusi, sukrėsta. Nors nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu teigė, kad po įvykio ji buvo priversta pagalbos kreiptis į psichiatrą, pas kurį lankosi iki šiol, tačiau ji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios atliktų veiksmų intensyvumą (M. L. prietemoje, sulaukusi iš tualeto grįžtančios nukentėjusiosios, pastarąją užpuolė, rankose turėtu mediniu pagaliu suduodama kelis smūgius į galvos sritį, vėliau sudavė smūgius ranka į nukentėjusiosios veido sritį), nukentėjusiajai V. K. padarytus sužalojimus (nukentėjusiajai buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies sumušimas, lūpos sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas), jų lokalizaciją (veido sritis, ranka), į tai, kad dėl patirto sužalojimo nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusioji jautė gana trumpą laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 145-1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-25/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios V. K. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 200 Eur. Kaltinamoji M. L. yra nedirbanti, pensininkė, nukentėjusioji V. K. yra dirbanti. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, siekdamas nukentėjusiosios ir kaltininkės interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiosios ieškiniu reikalaujama 2000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 200 Eur.
Nukentėjusiajai V. K. byloje atstovavo advokatas Valdas Falkauskas (1 t., b. l. 44). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 punktu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji už advokato pagalbą sumokėjo 800 Eur ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (1 t., b. l. 49). Nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę atstovaujantis advokatas dalyvavo atstovaudamas V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, parengė civilinį ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstas, išlaidos už atstovavimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nėra nepagrįstai didelės, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos ir prašymas tenkintinas, priteisiant 800 Eur iš kaltinamosios M. L., nukentėjusiajai V. K..
Kaltinamajai M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 14-16), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais (1 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o medinis pagalys, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 106, 107), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. L. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo,
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir iš M. L. priteisti 38,12 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 12 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“, AB.
Nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. L. 83,54 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 54 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. K. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš M. L. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o medinį pagalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.