Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ pareikštu nušalinimu visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. A2-391-280/2019, pagal pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-253-277/2016 ir civilinėje byloje Nr. 2-1816-798/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismų informacinės sistemos LITEKO bylų skirstymo modulis civilinę bylą Nr. A2-391-280/2019 pagal pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo paskyrė nagrinėti teisėjai L. S..

UAB „Strategy and management group“ pareiškė nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui ir prašymo nagrinėjimą prašo perduoti kitam apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad UAB „Strategy and management group“ ir ją atstovaujančiam D. S. Panevėžio apygardos teisme sudaromos nepalankios sąlygos įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjui ir jo atstovaujamai įmonei skiriamos nepagrįstos baudos. Be to, BUAB „Šilo statyba“ ir bankroto administratorius ne kartą viešai gyrėsi asmeniniais ryšiais su Panevėžio apygardos teismo teisėjais, o įvertinus tai, kad apeliacine tvarka bylas teisėjai nagrinėja kolegialiai, laikytina, kad šiame teisme nėra užtikrintas nešališkas civilinės bylos pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas.

Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui netenkinami.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef priš Maltą (GC), peticijos Nr. 17056/06). Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

Šiuo atveju argumentų, kuriais būtų grindžiamas bylą nagrinėti paskirtos teisėjos šališkumas nenurodoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė įvertinusi pagrindus, kuriais remiantis reiškiamas nušalinimas visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams, konstatuoja, kad jie yra paremti iš esmės vien tik pareiškėjos nesutikimu su teismo priimtais jai nepalankiais procesiniais sprendimais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, grindžiamo procesinių veiksmų atlikimu bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Nušalinimo pareiškimas taip pat grindžiamas pareiškėjos teiginiais dėl galimų BUAB „Šilo statyba“ ir bankroto administratoriaus asmeninių ryšių su Panevėžio apygardos teismo teisėjais. Pareiškėjai civilinėje byloje Nr. 2KT-56-943/2019 buvo išaiškinta, kad asmuo reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą. Šiuo atveju atsakovės nurodytos aplinkybės, jos manymu pagrindžiančios galimą Panevėžio apygardos teismo teisėjų ir BUAB „Šilo statyba“ ir bankroto administratoriaus ryšį, yra jos subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos, nesudarančios pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi nenurodyti jokie realūs faktai, kurie galėtų sukelti abejonių dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Nenurodžius argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nenurodytam nė vienam iš CPK 65 - 66, 71 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. A2-391-280/2019 gali būti išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

Netenkinus apygardos teismo teisėjams reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ prašymo nušalinti Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. A2-391-280/2019 nagrinėjimo.