Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2023-11-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-6973-399/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-07
Bylos Nr.
e2YT-6973-399/2023
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01357-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
N. A., Valstybės įmonės “Turto bankas”, J. S., R. S., Valstybės įmonei Turto bankas
Advokatai
Laimutis Ramanauskas
Civilinė byla nr. e2YT-6973-399/2023Proceso Nr. 2-28-3-01357-2023-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.2.6.5.; 3.4.5.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2023 m. lapkričio 7 d.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Sandrai Stulgienei,dalyvaujant pareiškėjai A. R., jos atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,suinteresuotam asmeniui N. A.,nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės “Turto bankas”, J. S., R. S.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, J. S., R. S., N. A. dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. R. (toliau pareiškėja) pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę rteikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos M. S. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama motinos turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jos mirties jos palikimo niekas iš įpėdinių nepriėmė. Tėvai (tėvas J. S.) turėjo šešis vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), J. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), N. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini). A. S. mirė (duomenys neskelbtini), E. S. mirė (duomenys neskelbtini), o tėtis J. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Po motinos mirties sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi A. R., J. S., abi toliau naudojosi motinos nuosavybės teise priklausančiais pastatais bei jame esančiais daiktais: t. y. baldais, buitine technika, namų apyvokos daiktais bei kita. Tačiau tik ji, tai yra pareiškėja, viena pastatus prižiūri, moka mokesčius: už sunaudotą elektros energija bei kita. Be to, ji remontavo gyvenamąjį namą, t. y. išdažė namo grindis, ištapetavo kambarių sienas, atstatė verandą, gyvenamąjį namo apkalė medinėmis lentelėmis ir kita. Kadangi po motinos mirties niekas iš įpėdinių, dėl palikimo priėmimo į notarus nesikreipė, todėl neišsprendus jos palikimo priėmimo klausimo, pareiškėjai notarė neišduoda paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais pareiškime ir vadovautis byloje esančiais įrodymais. Paaiškino, kad sesuo J. S. motinos name gyveno atskirais laikotarpiais, tačiau tikrai nesielgė kaip jų savininkė, nes nesirūpino jų būkle ir priežiūra, nemokėjo mokesčių. Jokio ginčo tarp jos ir kitų įpėdinių nebuvo kilusio. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad procesiniai dokumentai (pareiškimas) įteiktas pačiai J. S. ir ji apie bylą tikrai žino ir neprieštarauja, kad turtą mamos paveldėtų pareiškėja.

A, R. taip pat paaiškino jog mamos mirties dieną pastatai nebuvo registruoti jos vardu, todėl po motinos mirties, ji (pareiškėja) tvarkė reialingus dokumentus, mokėjo mokesčius už jų gavimą iš archyvų bei kitus reikalingus mokesčius, kad pastatai būtų įregistruoti motinos vardus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau VĮ ) Turto bankas (toliau suinteresuotas asmuo ) atsiliepime nurodė, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687- 690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Suinteresuotas asmuo prašė teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 443 str. 1 d. ir 5 d.).

Suinteresuotas asmuo N. A. atsiliepimo byloje nepateikusi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. A. sutiko su pareiškimu ir paaiškino jog pareiškėja po motinos mirties gyveno motinos namuose ir viską tvarkėsi, o J. S. tai gyvendavo, tai ne motinos namuose ir pastatų priežiūra bei mokesčiais nesirūpino, sutinka jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas faktas.

Suinteresuoti asmenys J. S. ir R. S. atsiliepimų byloje nepateikę.

Šie suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina, mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimo paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo, tai patvirtina pateikti notarų liudijimai. Palikėja turėjo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, tai yra gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, kurie motinos vardu įregistruoti jau po jos mirties. Byloje esantys įrodymai patvirtina jog dokumentais dėl turto įregistravimo motinos vardu rūpinosi pareiškėja, nes ji užsakė pažymą archyve, mokėjo reikalingus mokesčius, tame tarpe ir VĮ Registrų centras, remontavo ir prižiūrėjo pastatus, tai be pačios pareiškėjos paaiškinimų patvirtina suinteresuoto asmens N. A. paaiškinimai ir liudytojų E. U. bei Z. A. parodymai. Pateikti įrodymai patvirtinantys jog mokesčiai už komunalines paslaugas mokami ir po palikėjos mirties.

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja po motinos mirties aktyviais veiksmais rūpinosi jos palikimu, tai yra valdo ir naudojasi po jos mirties likusiu turtu, o būtent gyvena motinai priklausančiame gyvenamajame name, naudojasi ūkiniais pastatais, šį turtą valdo ir moka reikalingus mokesčius, gerino pastatų būklę, juos remontavo, sutvarkė reikalingus dokumentus jog turtas būtų įregistruotas motinos vardu, mokėjo su tuo susijusius mokesčius bei įmokas, moka mokesčius už komunalines paslaugas.

Nors byloje yra duomenys, kad po motinos mirties jai priklausančiame name gyveno ir kita dukra, tai yra J. S., tačiau duomenų jog ji motinai priklausantį turtą valdė aktyviais veiksmais, elgėsi su juo kaip su savo turtu, tai yra gerino jo būklę bei prižiūrėjo, mokėjo reikalingus mokesčius, byloje nėra ir teismas vertina jog palikimą priėmė aktyviais faktiniais veiksmais pareiškėja.

Byloje ginčo, kad palikimą pradėdama turtą valdyti priėmė pareiškėja po motinos mirties nėra.

Suinteresuoti asmenys fakto nustatymui neprieštarauja, savarankiškų reikalavimų nereiškė.

Teismas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 443 str. 1 d.).

Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėja negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai, tai yra ji galės realizuoti paveldėjimo teisę į motinos turtą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.) .

Teismas dar pasisako, kad ypatingosios teisenos tvarka CPK 442 str. 2 d. 8 p. pagrindu gali nustatyti faktą priėmė asmuo ar asmenys palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti jeigu byloje esantys įrodymai tai patvirtina arba atmeta pareiškimą jeigu jis yra nepagrįstas ir/ar neįrodytas (CPK 443 str. 1 d., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.). Taip pat dėl to, kad CK 5.51 str. 1 d. reglamentuoja jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., asmens kodas nežinomas, gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama turtą ir turtines teises faktiškai valdyti, pareiškėja (dukra) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, J. S. ir R. S. per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė