Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-29 · Civilinė byla Nr. e2-17436-465/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
e2-17436-465/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12185-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“
Atsakovas
L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17436-465/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12185-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 2.6.10.5.2.18; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ ieškinį atsakovui L. S. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finresta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. S. 2 200 Eur administravimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsniu ir 286 straipsniu).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „Skydas Lt“ VĮ „Registrų centras“ įregistruota 2017-07-19; nuo 2017-07-21 iki bankroto bylos iškėlimo (2018-12-12) įmonės vadovu buvo atsakovas L. S.. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-02-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-785-585/2019, iškėlė UAB „Skydas LT“ bankroto bylą, taikant supaprastintą bankroto procesą; bankroto administratore paskyrė UAB „Finresta“; visam bankroto procesui nustatė 2 200 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (tame tarpe 1 200 Eur administratoriaus atlyginimą ir 1 000 Eur kitoms administravimo išlaidoms); patvirtino BUAB „Skydas LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2018-12-27. Iš minėtos bylos duomenų matyti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Skydas LT“ iškėlimo Vilniaus apygardos teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-785-585/2019, BUAB „Skydas LT“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 13230,82 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2019-07-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-785-585/2019 patikslinti BUAB „Skydas LT“ kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 21782,48 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2020-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-435-967/2020 pripažino bankrutavusios UAB „Skydas LT“ veiklą pasibaigusia ir išregistruotina iš Juridinių asmenų registro dėl pabaigos.

Anot ieškovės, lėšų bankroto procedūroje nebuvo gauta; turto bankroto bylos iškėlimo dienai nenustatyta. Byloje duomenų, jog teismo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos už bankroto procedūros administravimą 2 200 Eur sumoje būtų apmokėtos, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Kadangi tiek nurodytos bankroto bylos iškėlimo metu, tiek bankroto procesui administravimo išlaidų nustatymo metu, tiek faktiškai patirtų administravimo išlaidų metu galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (iki 2019-12-31), todėl nagrinėjamu atveju yra remiamasi būtent šio įstatymo nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Teismas pažymi, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai); jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė tuo, kad jis, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laiku nesikreipus į teismą (pagal byloje esančius duomenis, įmonė nemokia 2017-12-18; dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi minėtos įmonės kreditorė, o ne jos vadovas – atsakovas) ir tokiu būdu didinant kreditorinius įsiskolinimus, sumažėjo įmonės finansiniai ištekliai (CK 6.249 straipsnis), iš kurių galėtų būti patenkinami įmonės kreditorių reikalavimai bei padengiamos bankroto administravimo išlaidos ir bankroto administratoriaus atlyginimas.

Šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos – nuostolių, atsiradusių neapmokėjus bankroto administratoriaus atlyginimo bei administravimo išlaidų, egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovo atlikti veiksmai nesuderinami su CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymo ir ĮBĮ nustatytomis juridinio asmens valdymo organo bei juridinio asmens dalyvio pareigomis. Atsakovo kaltė šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį, įrodymų, paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepateikė, t. y. kaltės prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės ieškinys tenkintinas – priteisiant iš atsakovo ieškovei 2 200 Eur administravimo išlaidų (įskaitant ir atlyginimo) (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis, CK 6.246-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (2 200 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finresta“, j. a. k. 302547601, 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) administravimo išlaidų, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė