Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini)Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 2400 Eur (48 MGL) bauda, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metus. Bauda 2023 m. sausio 17 d. išieškota, 2023 m. vasario 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis, 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 09:53 val., Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,20 promilių neblaivumas (daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis A. K. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai padarė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Iš 2024 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. dirbant ekipaže „L2004“ kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos r PK RS tyrėju P. K., patruliuodami (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. pastebėjo „Toyota Prius“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdžius transporto priemonę patikrinimui, nustatyta, kad ją vairavo A. K.. Paklausus ar yra apsvaigęs, A. K. sakė vartojęs alkoholio vakar, patikrinus bekontakčiu alkotesteriu (Alcotest 5000 ARLL-0014) kuris parodė, jog iškvėptame ore yra alkoholio, patikrinus alkotesteriu (Alcotest 7510 ARPK-0193 patikra 2069286) pirmu pūtimu 09.44 val. 2.21 prom. girtumas, antru pūtimu 10.00 val. 2.20 prom. girtumas. A. K. įteiktas šaukimas atvykti į Klaipėdos AVPK Klaipėdos r PK apklausai (b. l. 1-3).

Iš 2024 m. rugpjūčio 10 d. ROIK:124000496384 nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 09 val. 51 min. Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini)buvo sustabdytas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVPK Klaipėdos raj. PK RS tyrėjas L. A. priėmė sprendimą iš (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., priverstinai nuvežti automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkas A. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus, pirmu patikrinimu nustatytas 2,13 promilės neblaivumo laipsnis, antru – 2,20 (b. l. 4).

Iš 2024 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini). Matomas baltos spalvos automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, jo galinėje dalyje ant keleivių kojų kilimėlių matomos automobilio priežiūros reikmenys. Ant atlenktų kairės pusės sėdynių sudėti maisto produktai, dešinėje pusėje matoma ratlankio apdaila (b. l. 9-11, 12-16).

Iš 2024 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti trys vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų. Juose užfiksuota, kaip pareigūnai sustabdo automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini) ir paprašo automobilio vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei bekontakčiu alkotesteriu pasitikrinti girtumą. Kadangi automobilį vairavusiam vyriškiui, žinomam ikiteisminiam tyrimui kaip A. K., bekontaktis alkotesteris užfiksavo, jog jis yra vartojęs alkoholio, todėl pareigūnai paprašo pastarojo pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Pirmu pūtimu A. K. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, o antru pūtimu - 2,20 promilių neblaivumas. Toliau peržiūrėjus vaizdo įrašus, naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nerasta (b. l. 17-19).

Iš 2024 m. rugpjūčio 10 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0193 Nr. 1069286 pirmu tikrinimu 09:44 val. A. K. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumo laipsnis, o antru tikrinimu 10:00 val. buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 20).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), priklauso A. K. ( b. l. 22).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinį automobilio rinkos kainą Lietuvoje nustatyta, kad automobilio „Toyota Prius“, 2009 m. gamybos, kaina su PVM - 5630 Eur ( b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu V. K. prašė atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jai kaip laiduotojai, pateikė duomenis apie save. Nurodė, kad palaiko glaudžius šeimyninius santykius, kartu nuo 2001 m. Nors ir išsituokę, tačiau gyvena kartu. Ji yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis A. K. gailisi dėl savo poelgio, kritiškai vertina savo veiksmus. Mano galinti daryti teigiamą įtaką A. K.. Daug kalbėjo su juo apie nagrinėjamą įvykį, A. K. suprato padaręs klaidą.

BK 40 straipsnyje nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018, 2K-224-1073/2023). Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį, ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019, 2K-212-594/2024).

Kaltinamasis A. K. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau, teismo nuomone, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas A. K. charakterizuojančias aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti tikimybę, ar priešingas teisei elgesys ateityje kartosis, t. y. ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. K. anksčiau teistas už analogišką veiką ir teistumas yra neišnykęs, o laidavimas gali būti taikomas tik pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. K. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė – areštas (BK 49 straipsnis), tačiau bausmės vykdymas atidėtinas manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant galimybę pasitaisyti.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltinamajam A. K. skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (b. l. 41-51).

Nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „Toyota Prius“, valst.ybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis). AB „Regitra“ duomenimis, automobilis priklauso kaltinamajam, todėl A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė kad automobilio „Toyota Prius“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Iš A. K. priteistina valstybės naudai 258,87 Eur proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ((b. l. 114-117) BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 45 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei nustatyti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį ir bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, pirmus 2 mėnesius skiriant intensyvią priežiūrą A. K. gyvenamosios vietos adresu, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. įpareigojant būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Prius“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Mamerto Pauliko 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. turtui, automobiliui „Toyota Prius“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskavimo įvykdymo, po to panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Iš A. K. priteisti 258,87 Eur proceso išlaidų valstybės naudai, sumokant į VMI sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.