Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalį, jam skirta keturiasdešimt dviejų parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. I. skirta dvidešimt aštuonių parų arešto bausmė. Civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. I. priteista 450 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. I. pagal BK 182 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą: jis, 2024 m. spalio 8 d. bendraudamas „Messenger“ programėle, kurioje buvo pasivadinęs „V. V.“, su D. M., kuri nesuprato, jog dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme, melagingai nurodė jai apie parduodamą sodo traktoriuką-žoliapjovę, apie kurios pardavimą ji informavo A. S., po ko jis 2024 m. spalio 9 d., 12.11 val., mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs A. S. ir sutaręs su juo dėl sodo traktoriuko-žoliapjovės įsigijimo už 450 Eur, paprašė padaryti 450 Eur perlaidą, kurią nukentėjusysis padarė 2024 m. spalio 10 d., 12.45 val., (duomenys neskelbtini) pašte, o jis 2024 m. spalio 10 d., 13.18 val., Vilniaus (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo A. S. siųstą perlaidą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiėmė, o su nukentėjusiuoju A. S. visus ryšius nutraukė, žadėtos prekės nepardavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą –pinigus.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. I. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. I. nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, prašo skirti švelnesnę bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

6. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu V. I. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, skirta keturiasdešimt dviejų parų arešto bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir V. I. skirta dvidešimt aštuonių parų arešto bausmė.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą – padarytas vienas tyčinis baigtas baudžiamasis nusižengimas, nusikalstama veika buvo padaryta žala. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pažymėjo tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, vertino ir V. I. asmenybę – anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama dėl nuteistojo skundo pagrįstumo, atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, V. I. anksčiau buvo teistas 18 kartų už nusikaltimus nuosavybei, iš jų 8 kartus – už sukčiavimą (t. 2, b. l. 5–27). Nuteistajam buvo skirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės, tačiau teigiamo poveikio jo elgesio nepadarė, asmuo vėl nusikalsdavo.

8. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. I., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. Pritarti skunde dėstomiems argumentams dėl per griežtos bausmės teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – areštą, ir jos dydį nustatė artimą maksimaliam terminui (keturiasdešimt dvi paros), taip pat įrodymų tyrimą atlikus sutrumpinta tvarka, pagrįstai paskirtą bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu. Daryti išvados, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pagrindo nėra. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta. Skunde pabrėžiamas nuteistojo užsiėmimas labdaringa veikla bei jo gyvenimas pas tetą, kuri turi neįgalumą ir sunkiai vaikšto, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies ir dydžio teisingumo nepaneigia.

10. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. I. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.