Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 50 parų arešto bausme,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2024 m. spalio 22 d. „Lietuvos paštas“ pateikė duomenis apie perlaidą atsiėmusį asmenį - V. I. (t. 1, b. l. 113-116).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka atlikti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. I. kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jis bendraudamas „Messenger“ programėle su D. M., kuri nesuprato, jog dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme, melagingai nurodė jai apie parduodamą sodo traktoriuką-žoliapjovę, apie kurios pardavimą ji informavo A. S., po ko, paskambinęs A. S. ir sutaręs su juo dėl sodo traktoriuko-žoliapjovės įsigijimo už 450 Eur, paprašė padaryti 450 Eur perlaidą, kurią nukentėjusysis padarė Kupiškio pašte, o jis Vilniaus (duomenys neskelbtini) pašte nukentėjusiojo A. S. siųstą perlaidą atsiėmė ir su nukentėjusiuoju A. S. visus ryšius nutraukė, žadėtos prekės nepardavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą - pinigus. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 25-28), A. S. protokolas-pareiškimas (t. 1, b. l. 7-13), nukentėjusiojo A. S. parodymai (t. 1, b. l. 55-57), Lietuvos pašto perlaidos kvitas bei telefono ekrano nuotraukos su susirašinėjimo žinutėmis (t. 1, b. l. 58-59, 60-67), „Lietuvos paštas“ pateikti duomenys apie perlaidą atsiėmusį asmenį (t. 1, b. l. 113-116), liudytojos D. M. parodymai (t. 1, b. l. 80-83, 84-107), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 117-119).

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Teismo vertinimu, V. I. įvykdyta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, nes jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl V. I. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai įgytas nedidelės vertės svetimas turtas, nusikalstama veika buvo padaryta žala, bei V. I. asmenybę – teistas, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra arešto bausmė. Taigi, už padarytą BK 182 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą V. I. skirtina 42 parų arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis V. I. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 28 parų arešto bausmė.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamajam anksčiau jau buvo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, bet jos nepakeitė kaltinamojo elgesio, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

A. S. pareiškė 450 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir A. S. iš kaltinamojo V. I. priteisiama 450 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad V. I. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam V. I. BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad jis yra kalėjime, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, turės atlyginti priteisiamą civilinį ieškinį) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – visus kompaktinius diskus – palikti saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 303, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. I. skirti galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

V. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. I. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš V. I. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – visus kompaktinius diskus – palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.