Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir sodininkų bendrijai „Rasa“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. Pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji ir deklaruota vieta yra (duomenys neskelbtini), ir pagal deklaruotą gyvenamąją vietą sumokamos vietinės rinkliavos įmokos, t. y. pastovioji dedamoji nekilnojamojo turto objektui ir kintamoji dedamoji už atliekų išvežimą deklaruotų žmonių skaičiui.

2.2. Sodininkų bendrija „Rasa“ įsikūrusi sodų apsuptyje ir Lėvens upės vingyje, todėl pagal higienos normas nerasta vietos, kur galima būtų pastatyti kolektyvinį konteinerį. Komisijos sprendime neteisingai nustatytos faktines aplinkybes, netinkamai taikytos materialinės teisės normos – sodininkų bendrijos „Rasa“ teritorijoje esančiame pareiškėjos sodo sklype, atsakovas jokiais būdais ir jokia forma neteikia komunalinių atlieku paėmimo ir tvarkymo paslaugos, be to, atsakovas neįrodė priešingų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja ginčija Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. pareiškėja, kreipdamasi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija), pasirinko savo ginčo nagrinėjimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolia – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

7. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Tokiu būdu, perkėlus ginčui į teismą dėl Komisijos sprendimo, teismo pareiga visoje apimtyje nagrinėti ir vertinti, pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai ir priimto nagrinėti, reikalavimo panaikinti skundžiamą Raštą, pagrįstumą.

9. Rašte pareiškėjai, be kita ko, nurodoma, kad vietinė rinkliava apskaičiuota už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o siekiant būti atleistam nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, turi būti pateiktas prašymas, kartu pateikiant papildomą informacija apie nekilnojamojo turto naudojimą (elektros energijos tiekėjo pažyma, seniūnijos pažyma, sodų (garažų) bendrijos pirmininko pažyma, daugiabučių namų bendrijos pirmininko pažyma, darbovietės pažyma, išvykimo į užsienį dokumentai, kiti dokumentai parengti valstybine kalba). Nesant tokio prašymo, nėra pagrindo atleisti nuo vietinės rinkliavos įmokų mokėjimo, o Administracija netiri pagrindo sumokėti Administratoriui pareiškėjos įsiskolinimo.

10. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja už sodų paskirties objektą (žemės sklypą su pastatu) Administratoriui sutinka mokėti vietinės rinkliavos pastovią dalį, ginčas keliamas dėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies.

11. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kuriuo yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (2014 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XII-832 redakcija). Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-875 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o 2 dalyje – „Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

12. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Panevėžio rajono savivaldybės taryba patvirtino Rinkliavos nuostatus (2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. T-33 redakcija) (toliau tekste – Rinkliavos nuostatai), kurių 5 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios) nustatoma visiems savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamo turto objektų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

13. LVAT praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021).

14. LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal LVAT praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

15. LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

16. Rinkliavos nuostatų 21 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina savivaldybės taryba: 1) pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis (Rinkliavos nuostatų 21.1 papunktis); 2) kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (Rinkliavos nuostatų 21.2 papunktis).

17. Metinis vietinės rinkliavos pastovios dalies dydis nustatomas Rinkliavos nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams) (Rinkliavos nuostatų 25 punktas). Kai naudojamasi individualiais konteineriais metinis vietinės rinkliavos kintamos dalies dydis nustatomas Rinkliavos nuostatų 1 priede nurodytą konteinerio ištuštinimo kainą padauginus iš naudojamų konteinerių skaičiaus ir numatomo jų ištuštinimo dažnio. Atitinkamos talpos (tūrio) konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas bei nekilnojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičių, nekilnojamojo turto objekto plotą arba nekilnojamojo turto objektų skaičių (Rinkliavos nuostatų 26 punktas). Kai naudojamasi kolektyviniais konteineriais metinis vietinės rinkliavos kintamos dalies dydis nustatomas Rinkliavos nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš gyventojų skaičiaus (gyvenamosios paskirties objektams) arba nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams) (Rinkliavos nuostatų 27 punktas).

18. Rinkliavos nuostatų 55 punkte nurodyta, kad nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo argumentuotu prašymu atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys deklaravę, kad nemažiau kaip 3 einamųjų metų mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Rinkliavos nuostatų 56 punkte nurodyta, kad asmenys, siekiantys, kad jiems savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, Administratoriui turi pateikti: 1) prašymą atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios, kurio forma pateikiama Rinkliavos nuostatų 2 priede; 2) prašymo formoje prašomą papildomą informaciją apie nekilnojamojo turto naudojimą (elektros energijos tiekėjo pažyma, seniūnijos pažyma, sodų / garažų bendrijos pirmininko pažyma, daugiabučių namų bendrijos pirmininko pažyma, darbovietės pažyma, išvykimo į užsienį dokumentai, kiti dokumentai parengti valstybine kalba).

19. Rinkliavos nuostatuose yra numatytos sąlygos kuomet asmuo yra atleidžiamas nuo kintamosios dedamosios mokėjimo, todėl pareiškėja, siekdama, kad jai nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, turėjo su prašymu kreiptis į Administratorių. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja teigdama, kad Administratorius nepagrįstai skaičiuoja vietinės rinkliavos kintamąją dalį, pateikia savo samprotavimus (apie tai, kad sodininkų bendrijoje nėra atliekų konteinerio, susidariusias atliekas (plastikinį indelį, popierių) išmetą į konteinerį pagal deklaruotą gyvenamąją vietą), tačiau nenurodo, kad Administratoriui būtų teikusi prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, kaip nurodyta Rinkliavos nuostatų 55–56 punktuose. Atsižvelgiant į tai, Administratorius neturėjo pagrindo pareiškėjai už sodų paskirties objektą neskaičiuoti vietinės rinkliavos kintamosios dalies, nes pareiškėja nedeklaravo, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir neteikė nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu įrodančių dokumentų Administratoriui.

20. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo savaime daryti išvados, kad sodininkų bendrijoje pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamojo turto objekte nesusidaro komunalinės atliekos. Priešingai, Rinkliavos nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti objekto nenaudojimo faktas. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad atliekos sodų bendrojoje esančiame nekilnojamojo turto objekte nesusidarė, be to, Administratoriui nepateikus prašymo kartu su turto nenaudojimą pagrindžiančiais dokumentais ir (ar) kitais įrodymais, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėja neturi prievolė mokėti vietinės rinkliavos kintamosios dalies.

21. Teismo vertinimu, Rašte tinkamai nustatyta faktinių aplinkybių apimtis bei nurodytas teisinis pagrindas, todėl Raštas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Administratoriaus ir Komisijos atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti Raštą ir Komisijos sprendimą. Nustačius, kad Raštas ir Komisijos sprendimas teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus, yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Raštą ir Komisijos sprendimą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Pareiškėjos skundą atmetus, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23. Atsakovas iš pareiškėjos prašo priteisti 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato pagalbą surašant procesinį dokumentą). Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas atsakovui teikė advokatų profesinės bendrijos Gvildys ir partneriai „G2 LAW“ advokatas G. G..

24. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-201/2013).

25. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-415/2021).

26. Vertinant tai, kad atsiliepimas į pareiškėjos skundą dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra išskirtinis, be to, yra suformuota jurisprudencija, todėl tokio atsiliepimo surašymui kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, kadangi tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

27. Įvertinus tai, kad byloje ginčo klausimu nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, atsakovas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.