- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-975-357/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00944-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž., K. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. Ž., K. Ž., antstolis A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko G. Ž. turto dalį, esančią bendroje nuosavybėje su sutuoktine K. Ž.. 2018 m. spalio 10 d. teisme gautas pareiškėjo V. J. prašymas, kuriuo jis prašė nustatyti skolininko G. Ž. ir jos sutuoktinės K. Ž. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančiame nekilnojamame turte, kad būtų galima išieškoti įsiskolinimą, taip pat nustatyti, kad skolininkui G. Ž. bendroje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine K. Ž. priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto ir 1/2 K. Ž. gaunamo darbo užmokesčio. Skolininkui G. Ž. ir jos sutuoktinei K. Ž. pasiūlyti vienas kitam išmokėti kompensaciją pinigais, jei jie nesusitaria dėl atidalijimo / jų turto dalies nustatymo būdo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo V. J. prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkui G. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio turto: pastato, kurio UN (duomenys neskelbtini), inžinerinio statinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), 0,1754 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato UN (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 3,5500 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,0000 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,5700 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7,0000 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatatė, kad skolininko sutuoktinei K. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio turto: pastato, kurio UN (duomenys neskelbtini), inžinerinio statinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), 0,1754 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato UN (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 3,5500 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,0000 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,5700 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7,0000 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje prašymą atmetė.
3. Teismas nurodė, kad išieškotojas prašė visą turtą, priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalyti pusiau, skolininkui asmeninės nuosavybes teise priskiriant ½ minėtų žemės sklypų bei pastatų dalių. Dalinant turtą lygiomis dalimis suinteresuotų asmenų prieštaravimų negauta. Teismo posėdžio metu skolininkas G. Ž. ir jo sutuoktinė K. Ž. su pareiškėjo prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sutiko. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo V. J. prašymas tenkintinas, nustatant, kad skolininkui asmeninės nuosavybes teise priskiriant ½ minėtų žemės sklypų bei pastatų dalių. Nustačius, kad G. Ž. priklauso ½ dalis turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame aukščiau išvardintame turte, atmestinas pareiškėjo prašymas pasiūlyti G. Ž. ir jo sutuoktinei K. Ž. vienas kitam išmokėti kompensaciją pinigais, jei jie nesusitaria dėl turto dalies nustatymo būdų, kadangi jis nebetenka prasmės.
4. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog skolininko sutuoktinė K. Ž. tiek pareiškėjo kreipimosi į teismą metu, tiek šiuo metu nedirba ir negauna darbo užmokesčio. Byloje duomenų apie K. Ž. gaunamas kitokio pobūdžio išmokas nėra. Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo, turi įvertinti bendro turto pobūdį ir įsitikinti, kad bendras turtas (šiuo atveju – pajamos) egzistuoja. CPK 267 straipsnis draudžia priimti sąlyginius sprendimus. Tokiu atveju, jei būtų sprendžiama dėl dalies nesamame turte nustatymo, būtų priimtas sąlyginis teismo sprendimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo V. J. prašymas nustatyti, kad skolininkui G. Ž. bendroje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine K. Ž. priklauso 1/2 dalis K. Ž. gaunamo darbo užmokesčio atmestinas, nustačius aplinkybę, kad K. Ž. darbo užmokesčio negauna.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skolininko G. Ž. ir jo sutuoktinės K. Ž. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančiame nekilnojamame turte nustatyti, taip, kad būtų galima išieškoti (CPK 667 str. 4 d., CK 4.80 str., 3.117 str.). Padalinus kiekvieną skolininko G. Ž. ir jos sutuoktinės jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto vienetą pusiau ir asmeninės nuosavybės teise nustačius po ½ jo dalį, o ne paskirsčius šio atskirus turto vienetus kiekvienam iš jų pagal turto rinkos vertę iš skolininko G. Ž. negalima išieškoti.
5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti dalijamo turto vertę pagal rinkos kainas ( CK 3.119 str.).
5.3. Pareiškėjas, išieškotojas V. J. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų neprašė kiekvieną skolininko G. Ž. ir jo sutuoktinės K. Ž. turto vienetą dalinti pusiau ir nustatyti po ½ kiekvieno turto vieneto nuosavybės.
5.4. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė kartu nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia dalimi tvarką (CPK 667 str. 3 d.). Teismas iš 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjo prašymo žinojo, kad sistemiškai aiškindamas šią nuostatą kartu su CK 4.80 str. 3 dalimi LAT nurodė, kad šiomis normomis yra ginami išieškotojo interesai – skolininko dalis atidalijama taip, kad iš jos gali būti išieškota, t. y. patenkinti kreditoriaus reikalavimai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. Ž. nurodė, sutiktų, kad siekiant išieškoti asmeninę G. Ž. skolą išieškojimas būtų nukreiptas į miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Antstoliui suinteresuotas asmuo K. Ž. yra pateikusi sutikimą dėl jai priklausančios dalies miškų ūkio paskirties sklypų pardavimo.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. Ž. nurodė, kad yra kreipęsis į antstolį A. B., prašydamas skirti turto vertės ekspertizę 3,55 ha ploto miško ūkio paskirties žemės skypui, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini),,1,00 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypui, kurio UN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),1,57 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) Miškų ūkio paskirties žemės sklypų atidalijimas pareikalautų papildomų investicijų, t.y. projektų, siekiant atskirti žemės sklypus, taip pat būsimam pirkėjui gali kilti naudojimosi bendru sklypu problemų. Šiuo metu sutuoktinė K. Ž. yra parašiusi antstoliui sutikimą kad žemės sklypai būtų parduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs skolininko šį sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui prieštaravimų, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
10. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
11. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016 yra pažymėjęs, kad be skolininko dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, nustatymo, įstatymas įtvirtina ir kitą kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdą – vieno iš sutuoktinių ar kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir išieškojimo jo dalies (CPK 4.90 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad, siekdamas išieškoti, kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Tačiau toks kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdas įgyvendinamas, pareiškiant ieškinį teisme.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjo pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, o ne ieškinį dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atidalijimo (padalijimo), todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo paskirstyti atskirus turto vienetus skolininkui ir jo sutuoktinei pagal turto rinkos vertę, atmestini kaip nepagrįsti.
14. Pažymėtina, kad pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančią CPK 667 straipsnio 3 dalies redakciją, teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, tik tuo atveju, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis (Lietuvos Respublikos 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr.XII-2751 įsigaliojimo 2017 m. liepos 1 d. (TAR, 2016-26956) redakcija). Nagrinėjamu atveju byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjo prašyme nebuvo suformuluotas reikalavimas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, tokio reikalavimo nepateikė ir skolininkas.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.