- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-580-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14957-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“, J. G., N. Š., V. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuotųjų asmenų J. G., N. Š. ir V. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos dujos“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjos AB „Lietuvos dujos“ (dabar – AB „ESO“) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino ir nustatė faktą, kad pareiškėja AB „Lietuvos dujos“ pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 60 m ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini) bei 53,51 m. ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai J. G., N. Š. ir V. Š. 2018 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr.2-21662-391/2013. Pareiškėjai nurodė, jog pareiškėjai yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei inžinerinių tinklų – dujotiekio vamzdyno (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. Minėtas dujotiekio vamzdynas buvo įrengtas ir paklotas 1995 metais už pareiškėjų asmenines pinigines lėšas. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus namo savininkas norėdamas prisijungti prie centrinių miesto dujų tinklų turėjo susiderinti prisijungimą bei dujų trasos projektą su AB ,,Vilniaus dujos“ ir savo pinigais apmokėti klojimą ir dujų trasos įrengimą. Pareiškėjai, gavę visus leidimus, susiderinę prisijungimą ir dujų trasos projektą su AB ,,Vilniaus dujos“ ir apmokėję visus darbus, paklojo 76,00 m ilgio dujų trasą (duomenys neskelbtini), nuo leidžiamo prisijungimo taško iki savo namo. 2001 m. lapkričio 22 d. pareiškėjai privatizavo minėtą dujų trasą, nustatant kadastro duomenis. Po prisijungimo prie AB ,,Vilniaus dujos“ centrinių miesto dujų tinklų su AB ,,Vilniaus dujos“ buvo pasirašyta neterminuota gamtinių dujų tiekimo ir dujotiekių techninio aptarnavimo sutartis. Pagal minėtą sutartį jie reguliariai mokėjimo už dujų tiekimą ir dujotiekių techninį aptarnavimą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-21662-391/2013 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14957-2013-1). Nagrinėjant bylą teisme gautas pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimas, kuriame pareiškėja atsisako pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-21662-391/2013 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14957-2013-1), priėmė suinteresuoto asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsisakymą nuo pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo civilinėje byloje ir civilinė bylą Nr. 2-21662-391/2013 nutraukė. Taip pat, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjai J. G. iš suinteresuoto asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ 625 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino pareiškėjai J. G. 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. spalio 4 d.
5. Nustatė, kad pareiškimą padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, ieškovei yra žinomos ieškinio atisakymo pasekmės, todėl atsisakymas priimtinas ir civilinė byla nutrauktina.
6. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, J. G. grąžino 75 Eur žyminį mokestį, bei jos naudai iš suinteresuotojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteisė 625 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) AB „Energijos skirstymo operatorius“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ J. G. naudai priteista 625 Eur bylinėjimosi išlaidų ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. J. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
8. Atskirąjį skundą iš esmės grindė žemiau nurodytais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėja savo pareiškime išsamiai argumentavo savo poziciją šiuo klausimu bei prašė netenkinti suinteresuoto asmens prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nutartimi bylinėjimosi išlaidas priteisė, tačiau visikai nemotyvavo šios nutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, kad nutartyje nėra nei vieno motyvo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikytina kad šioje dalyje nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
8.2. Byla buvo baigta pareiškėjai atsisakius pareiškimo, kas iš esmės negali būti prilyginta bylos pralaimėjimui. Nagrinėjamu atveju yra atnaujintas jau pasibaigusios civilinės bylos nagrinėjimas. Teismas dar 2013 m., įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais bei savo vidiniu įsitikinimu, priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į ginčo objektą. Tai reiškia, jog būtent teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, o ne pareiškėja, savo sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kaip vėliau paaiškėjo, be pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas, siekdamas nustatyti ginčo objekto nuosavybę, dar 2013 m. kreipėsi į RC, sąžiningai tikėdamasis, jog būtent ši institucija gali patvirtinti arba paneigti nekilnojamųjų daiktų registravimo ir nuosavybės faktą. RC savo atsiliepime nurodė, kad iki 2001 m. teisės aktai nereikalavo žemėlapiuose žymėti registruojamų objektų koordinačių ir pan., tačiau pareiškėjai šie reikalavimai, keliami specializuotai institucijai - RC, ir tai, kad RC nekilnojamojo turto koordinačių net netikrina, nebuvo žinomi. Į RC pareiškėja kreipėsi 2013 m, kai visi teisės aktų reikalavimai, susiję su nekilnojamųjų objektų koordinačių žymėjimu žemėlapiuose, jau galiojo. Taigi akivaizdu, jog pareiškėja dėl teisinio reguliavimo spragų arba netinkamo tam tikrų institucijų pareigų vykdymo patyrė nuostolių ir nepatogumų kadangi kreipdamasis į teismą 2013 m. pagrįstai ir sąžiningai tikėjosi, jog valstybės institucijų pateiktuose atsakymuose dėl ginčo objekto nuosavybės nurodyta informacija yra teisinga. Informacijos pakankamumą ir teisingumą savo 2013 m. sprendimu patvirtino ir teismas, kuris nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog ginčo objektas pagal įgyjamąją senatį teisėtai įgytas pareiškėjos. Taigi, pareiškėja pati yra nukentėjusi šioje situacijoje, nes vadovavosi, kaip paaiškėjo vėliau nepagrįsta ir išsamia RC pažyma dėl nuosavybės teisių į ginčo objektą, kurioje net nebuvo pažymėta, kokiu būdu buvo patikrintas nuosavybės teisių turėjimas, kad pareiškėja galėtų suvokti jog yra tikimybė, kad ginčo objektas yra registruotas kieno nors dar vardu, o taip pat vykdė teismo priimtą sprendimą. Tokioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pareiškėjos akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos neturėjo būti tenkintinas, nes pareiškėja elgėsi sąžiningai ir rūpestingai viso proceso metu.
Atsiliepimas
8.3. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios buvo patvirtintos RC atsiliepime, pareiškėja pati, siekdama nevilkinti bylos ir nedidinti bylinėjimosi bei teismo išlaidų, vadovaudamasi bylos koncentruotumo principu, laisva valia atsisakė pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
9. VĮ Registrų centras atsiliepime prašė atskirąjį skundą dalyje, kurioje vertinami teritorinio registratoriaus veiksmai, atmesti kaip nepagrįstą, o kitus skundo argumentus vertinti pagal vidinį teismo įsitikinimą.
10. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
10.1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialui N. Š. 2001 m. gruodžio 12 d. pateiktų dokumentų (2001 m. gruodžio 12 d. prašymo Nr. D-268348, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2001 m. lapkričio 22 d. parengtos inžinerinio statinio kadastro duomenų bylos (parengtos pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo Topogeodezijos 1995 m. kovo 22 d. brėžinį), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. gruodžio 5 d. pažymos Nr. 101-3974, 1995 m. balandžio mėn. Dujotiekio priėmimo eksploatacijon akto kopijos) pagrindu Nekilojamojo turto registre 2001 m. gruodžio 28 d. buvo įregistruotas 76 m. ilgio žemės slėgio dujų tinklų vamzdynas, esantis (duomenys neskelbtini), bei N. Š. nuosavybės teisės į jį. Šio inžinerinio statinio Nekilnojamojo turto registre registravimo metu (2001 m. gruodžio 28 d.) galioję teisės aktai nenumatė galimybės įrašant nekilnojamojo turto objekto – inžinerinio statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymėti šio inžinerinio statinio pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinates, todėl 76 m. ilgio žemo slėgio dujų tinklų vamzdynas, jo registravimo metu nebuvo pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
10.2. AB „Energijos skirstymo operatorius“ neigiamus padarinius sukėlė ne VĮ „Reistrų centro 2013 m. balandžio 16 d. raštas Nr. VILIN(12.5.13)-10411 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo pateikta informacija apie Nekilnojamojo turto registre AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo rašto teikimo metu neįregistruotą nekilnojamąjį daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pačios pareiškėjos bei kitų subjektų (UAB korporacijos „Matininkai“) nepakankamas informacijos apie N. Š., V. Š., J. G. nuosavybės teise valdomą 76 m. ilgio žemo slėgio dujų tinklų vamzdyną, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), surinkimas, saugojimas, susipažinimas su šia informacija bei kiti jų veiksmai.
11. J. G. atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria iš AB „energijos skirstymo operatorius“ J. G. naudai priteista 625 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat, J. G. prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.
12. Atsiliepimą iš esmės grindė žemiau nurodytais argumentais:
12.1. Pareiškėjos J. G. procesinis elgesys buvo tinkamas. Pareiškėjai kreipėsi dėl proceso atnaujinimo gindami savo nuosavybės teises. Pareiškėja negyvena Lietuvoje, todėl buvo priversta naudotis advokato pagalba. Ji turėjo išlaidų pareiškimo surašymui ir jos interesų atstovavimui byloje. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra gerokai mažesnės negu numatyta Rekomendacijose, todėl laikytinos pagristomis, pateisinamomis ir pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai jas priteisė iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“.
12.2. Apeliantė yra juridinis asmuo, kurio kompetencijai priskirtas prisijungimo sąlygų išdavimas, projekto derinimas, atsakomybės ribų akto (su komunikacijų schema) pasirašymas, tinklų aptarnavimas. Apeliantė būdama stipresnė šalis nei fiziniai asmenys, gavęs pareiškėjų 2018 m. liepos 27 d. skundą iki kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, ir dokumentus apie ginčo 60 metrų ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyno, esančio prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), registracijos, turėjo visas galimybes kreiptis į VĮ „Registrų centras“ konkretizuojant savo užklausimą dėl 60 metrų ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyno registracijos pareiškėjų vardu. Jei apelianto specialistai nieko nesupranta planuose (kas mažai tikėtina), galėjo konsultuotis su matininku, atlikusiu jiems 60 metrų ilgio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastrinius matavimus (UAB „Korporacija matininkai“), o įsitikinęs, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21662-391/2013 buvo nustatytas faktas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį dėl objekto (duomenys neskelbtini) (60 metrų ilgio), nuosavybės teisės į kurį įregistruotas nekilnojamojo turto registre, galėjo savarankiškai kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-21662-391/2013 LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. AB „Energijos skirstymo operatorius“ niekaip nereagavo į pareiškėjų 2018 m. liepos 7 d. skundą, neanalizavo jų pateiktų dokumentų, į skundą neatsakė, pareiškėjams pasikreipus į teismą dėl proceso atnaujinimo prieštaravo proceso atnaujinimui. Tokie juridinio asmens veiksmai negali būti vertinami kaip apdairus ir rūpestingas elgesys, o pareiškėjos turėtų išlaidų priteisimas iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ negali būti vertinamas, kaip nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-21662-391/2013 pagrindu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ginčo objektą (60 m ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini) bei 53,51 m. ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini)) pareiškėja AB „Elektros skirstymo operatorius“ įgijo įgyjamosios senaties būdu. Vadovaujantis teismo sprendimu pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo objektą NTR buvo įregistruotos 2014 m. sausio 10 d., nuo to laiko pareiškėja laikė save vienintele teisėta ginčo objekto savininke – rūpinuosi juo, aptarnavo ir eksploatavo kaip tikrasis nekilnojamojo daikto savininkas. 2018 m. spalio 4 d. suinteresuoti asmenys N. Š., V. Š., J. G. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje bei panaikinti priimto sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – ginčo objektą. Suinteresuoti asmenys teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo objektas nuosavybės teise priklauso jiems, jų nuosavybės teisė į ginčo objektą įregistruota Nekilnojamojo turto registre dar 2001 m. gruodžio 28 d. Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nutartimi priėmė pareiškimą, civilinę bylą nutraukė ir priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui 625 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
17. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
21. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atsisakius pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo civilinė byla buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas pareiškėjos procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek pareiškimo pateikimą, tiek atsisakymą nuo pareiškimo, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
23. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Nagrinėjamos bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą siekdama nustatyti, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 60 m. ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini) bei 53,51 m. ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini).
24. Minėti dujotiekio vamzdynai ir jų eksploatacijai būtini inžineriniai įrenginiai nekilnojamojo turto registre nebuvo registruojami, pakako šio turto registro dujas tiekiančioje įmonėje. Nuo šių dujotiekio vamzdynų įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento (pagal 1995 ir 2000 m. Dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktus), dujų tinklus valdo, eksploatuoja, aptarnauja bei prižiūri dabartinis AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris dujų tinklus sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus faktiškai valdo daugiau kaip 10 metų. Pareiškėja pabrėžė, kad pareiškime nurodyti vamzdynai niekada nepriklausė ir nepriklauso kitiems asmenims nuosavybės teise, o siekiant užtikrinti nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą vartotojams bei saugų dujų sistemų eksploatavimą, pareiškėjui yra būtina įgyti nuosavybės teisę į šiame pareiškime nurodytus dujotiekio vamzdynus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 60 m ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir į 53,51 m. ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi procesas byloje buvo atnaujintas, nes nustatyta, kad pareiškėjai J. G., N. Š. ir V. Š. turi teisę į 76,00 m. ilgio dujotiekio vamzdyno (duomenys neskelbtini), į kurio 60 m. ilgio vamzdyno dalį nuosavybės teisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu pripažintos taip pat ir AB „Lietuvos dujos“ (dabar – AB „Energijos skirstymo operatorius“). Atsižvelgdama į tai, pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisako nuo pareikimo dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Prašyme pareiškėja nurodė, kad visą laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pareiškėja neturėjo įtarimo, jog ginčo objektas nuosavybės teise priklauso dar kam nors. Įsitikinusi, kad ginčo objektas nuosavybės teise priklauso suinteresuotiems asmenims.
26. Sprendžiant dėl pareiškėjos elgesio reiškiant pareiškimą tinkamumo, taip pat turi būti įvertintas ir suinteresuotų asmenų elgesys. Suinteresuoti asmenys į bylos nagrinėjimą iki 2018 m. lapkričio 15 d. įtraukti nebuvo, todėl apie nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu nustatymą sužinojo tik 2018 m. liepos 8 d. suinteresuotų asmenų inžineriniuose tinkluose darbuotojams pradėjus vykdyti AB „Elektros skirstymo operatorius“ nurodytus kasimo darbus. Kaip nustatyta byloje suinteresuotasis asmuo N. Š. 2018 m. liepos 9 d. elektroniniu talonėliu Nr. 410 „Gilė“ ir suinteresuoti asmenys 2018 m. liepos 27 d. kreipėsi į AB „Elektros skirstymo operatorius“ su raštu, kuriuo prašė paaiškinti susidariusią situaciją, tačiau tik kreipusis į UAB ,,Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“, kur buvo informuota, kad dėl dujų trasos (duomenys neskelbtini) yra 2013 metų teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažintos nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį į objektą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu. Suinteresuotiems asmenims kreipusis dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja AB „Elektros skirstymo operatorius“ nesutiko, jog yra pagrindas atnaujinti procesą ir taip nepripažino, jog suinteresuotiems asmenis priklauso teisė į 76,00 m. ilgio dujotiekio vamzdyno (duomenys neskelbtini) nors su prašymu atnaujinti procesą suinteresuoti asmenys buvo pateikę: 1) 1995 m. spalio 24 d. AB „Vilniaus dujos“ ir N. Š. sudarytą Gamtinių dujų tiekimo sutartį, pagal AB „Vilniaus dujos“ tiekti vartotojui gamtines dujas, remontuoti dujotiekius, prietaisus, apmokėjus už darbą, N. Š. įsipareigojo mokėti už tiekiama dujas; 2) 1991 m. gruodžio mėn. AB „Lietuvos dujos“ ir N. Š. sudarytą gamtinių dujų tiekimo ir dujotiekių aptarnavimo sutartį; 3) 1995 m. balandžio mėn. dujotiekio (duomenys neskelbtini) priėmimo eksploatacijon aktą, Vandentiekio, kanalizacijos, šiluminių dujotiekių ir kt. inžinerinių tinklų inventorizavimo darbų aktas (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. gruodžio 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog 76 m. dujų tinklų vamzdynas (duomenys neskelbtini) (naudotoja N. Š.) atitinka suderintą projektą, statyba yra užbaigta ir tinkama naudoti; 4) dujų kadastro ir registro bylą. Taip pat, suinteresuoti asmenys pateikė duomenis, jog pagal minėtą dujų tiekimo ir dujotiekio aptarnavimo sutartį, pareiškėja N. Š. mokėjo už dujų tiekimą ir dujotiekių techninį aptarnavimą. Taigi, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jeigu pareiškėja būtų atsakiusi į suinteresuotų asmenų kreipimąsi ir išsiaiškinusi situaciją, suinteresuotiesiems asmens galimai nebūtų tekę teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo ir patirti su tuo susijusių išlaidų. Kitą vertus, byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog pareiškėja dar iki kreipimosi į teismą su pareiškimu turėjo būti žinoma, jog suinteresuotieji asmenys turi teisę į 76,00 m. ilgio dujotiekio vamzdyną (duomenys neskelbtini), nes buvo sudaromos Gamtinių dujų tiekimo sutartys ir mokama už dujų tiekimą ir dujotiekių techninį aptarnavimą.
27. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo skundžiamos nutarties, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau pagrįstai nustatė, jog įvertinus šalių procesinį elgesį, būtent pareiškėjos elgesys kvalifikuotinas kaip netinkamas ir iš jos J. G. naudai yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir nereikšmingi vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
29. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos.
30. Netenkinus atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalies, pateikusios atsiliepimą į atskirąjį skundą naudai. J. G. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Įvertinus tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtinto rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės AB „Elektros skirsimo operatorius“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ suinteresuotojo asmens J. G. naudai 200,00 Eur ( du šimtus Eur 00 ct) išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.