Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-09-28 · Byla Nr. Ik-2390-171/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-09-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-28
Bylos Nr.
Ik-2390-171/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00629-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Gintaras Dzedulionis, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
K. U.
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Dainius Baronas
Kategorijos
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2390-171/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00629-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 9.10; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Baronui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. U. (K. U.) skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl raginimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–6) ir prašo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskr. VMI) 2011-03-07 raginimą Nr. 14-08-3592.

Skunde paaiškino, kad skundžiamas 2011-03-07 raginimas Nr. 14-08-3592 yra mokesčių administratoriaus administracinis sprendimas, kuris jam sukėlė pareigą per 20 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti mokesčius. Minimas administracinis sprendimas (raginimas) atsakovui sukelia konkrečią teisę, t. y. per nustatytą 20 dienų laikotarpį neįvykdžius įpareigojimo sumokėti priskaičiuotų mokesčių atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. 1 p., turės teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su 2011-03-07 raginimu Nr. 14-08-3592, kadangi jame yra priskaičiuota daugiau mokesčių, nei nurodyta 2009-07-07 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-298 bei 2011-02-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime. Paaiškino, kad skundžiamame raginime reikalaujama sumokėti 775 034,73 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių, o 2009-07-07 sprendime yra apskaičiuota iš viso 682 162,66 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių.

Teigia, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog mokesčių administratoriaus priimtiems administraciniams sprendimams taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyti individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai: jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiuo atveju skundžiamame 2011-03-07 raginime Nr. 14-08-3592 nėra nurodyta, kokiu faktiniu pagrindu, kokiomis teisės normomis vadovaujantis pareiškėjui be 2009-07-07 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-298 priskaičiuotų mokesčių yra papildomai raginime priskaičiuota 98 294,73 Lt mokesčių. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius turi ne tik teisę priimti atitinkamą sprendimą, bet ir pareigą priimti mokesčių mokėtojui realiai suvokiamą sprendimą.

Pareiškėjo manymu, atsakovė priėmė nepagrįstą ir neteisėtą raginimą, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra neišnagrinėjusi jo 2011-02-09 prašymo dėl priverstinio išieškojimo stabdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė pareigą elgtis teisingai ir protingai, kadangi nesulaukė centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, nes palankiai įvertinus 2011-02-09 prašymą, netektų prasmės raginimas įpareigoti pareiškėją sumokėti priskaičiuotus mokesčius.

Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius, elgdamasis teisingai ir protingai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 str. 3 d., privalėtų sustabdyti priverstinio išieškojimo procedūras pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-10-05 sprendimą Nr. 68-299 ir 2011-02-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, akcentavo tai, kad šiuo atveju ginčijamas raginimas sukėlė procesines teises Valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi neįvykdžius raginime nustatytų reikalavimų, inspekcija turėtų teisę pradėti kitus priverstinio išieškojimo veiksmus (II t., b. l. 20–22).

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 44–45) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo tvirtinimu, kad raginimas yra administracinis sprendimas, kuris sukelia jam konkrečias pareigas.

Atsakovė, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, paaiškino, kad teismas privalo nustatyti, ar skundžiamas aktas sukelia teisines pasekmes, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsakovės manymu, raginimas nėra sprendimas, kuris sukelia teisines pasekmes. Juo tik pranešama apie mokestinę nepriemoką ir pareigą ją sumokėti per nustatytą terminą. Tik nevykdant įstatymuose nustatytos prievolės, mokesčių administratorius taiko teisines pasekmes sukeliančias išieškojimo priemones. Raginimo įteikimo sąlygos aiškiai apibrėžtos – įsiteisėjęs sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo ir laiku neįvykdyta mokestinė prievolė.

Paaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad mokesčių administratorius už nesumokėtą patikrinimo metu nustatytą mokestį skaičiuoja delspinigius. Kilus mokestiniam ginčui, skundo padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, tačiau atmetus skundą delspinigiai skaičiuojami už visą laikotarpį. Šiuo atveju pareiškėjui nevykdant mokestinės prievolės po sprendimo įteikimo buvo skaičiuojami delspinigiai, kurių suma yra 58 352,24 Lt GPM delspinigių ir 39 942,49 Lt PVM delspinigių, tačiau ši suma didėja.

Atkreipė dėmesį į tai, kad raginimo įteikimo sąlygos aiškiai apibrėžtos Mokesčių administravimo įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. – įsiteisėjęs sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo ir laiku neįvykdyta mokestinė prievolė. Šias aplinkybes savo skunde pripažįsta ir pareiškėjas. Be to, jis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis informavo inspekciją apie pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir prašė sustabdyti išieškojimo veiksmus.

Nurodo, kad 2011-03-16 gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011-03-15 raštą Nr. (24.4-3 l-5)-R-2480, kad išieškojimo veiksmai turėtų būti sustabdyti, kol bus išspręstas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, taigi šiuo metu jokie išieškojimo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nėra atliekami.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad Vilniaus apskr. VMI, išnagrinėjusi 2009-04-30 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-54, 2009-07-07 sprendimu Nr. (21.26)-256-298 nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 242 528 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 136 404 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 166 012 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 90 942 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 1 943,81 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai, 971,91 Lt šių įmokų baudos, 1 671,29 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai, 835,65 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai baudos. Taip pat sprendimu paskirta 24 253 Lt gyventojų pajamų mokesčio bauda ir 16 601 Lt pridėtinės vertės mokesčio bauda. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2009-10-05 sprendimu Nr. 68-299 patvirtino Vilniaus apskr. VMI 2009-07-07 sprendimą (I t., b. l. 10–17).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas K. U. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2009-10-05 sprendimą Nr. 68-299. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-02-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-483-189/2010 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-04 nutartimi (I t., b. l. 91–105) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-02-11 sprendimą paliko nepakeistą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskr. VMI 2009-07-07 sprendimas Nr. (21.26)-256-298 bei VMI prie LR FM 2009-10-05 sprendimas Nr. 68-299, kuriais pareiškėjui priskaičiuotos mokėtinos mokesčių, delspinigių bei baudų sumos, įsiteisėjo 2011-02-04, kai buvo priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (LR ABTĮ 96 str. 2 d.).

Vilniaus apskr. VMI 2011-03-07 priėmė raginimą Nr. 14-08-3592 (I t., b. l. 112) per 20 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 775 03,73 Lt mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas su šiuo raginimu nesutinka ir prašo jį panaikinti.

Ginčo dalykas – 2011-03-07 Vilniaus apskr. VMI raginimo Nr. 14-08-3592 teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar ginčijamas 2011-03-07 Vilniaus apskr. VMI raginimas Nr. 14-08-3592 pareiškėjui nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Mokesčių administravimo įstatymo 81 str. 1 d. nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis (Mokesčių administravimo įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.).

Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. 1 p. nustato, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 2 d.).

Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. nustato būdus, kuriais gali būti išieškoma mokestinė nepriemoka. Vienas iš jų – priverstinis išieškojimas iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto (106 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime adm. byloje Nr. A556‑336/2011 nurodė, kad tarp teritorinio mokesčių administratoriaus priimto sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, raginimo geruoju įvykdyti mokestinę prievolę ir sprendimo priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra sąsaja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (pvz., 2009-04-06 nutartis adm. byloje Nr. A 438-426/2009; 2011-03-21 nutartis adm. byloje Nr. A575‑651/2011; 2011-05-19 nutartis adm. byloje Nr. A442‑1411/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-09-20 nutartyje adm. byloje Nr. A575-934/2010 pažymėjo, kad prieš pradedant priverstinį nepriemokos išieškojimą įstatymų nustatytais atvejais mokesčių mokėtojui įteikiamas raginimas mokestinę prievolę įvykdyti geruoju. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sukelia konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui, nes remiantis šiuo sprendimu atitinkamoms institucijoms atsiranda teisė ir pareiga konkrečią sumą priverstinai išieškoti iš pareiškėjo turto. Atitinkamai pareiškėjui atsiranda pareiga, kuri iki šio sprendimo priėmimo neegzistavo, minėtą skolą sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą arba neteisėtais veiksmais netrukdyti skolos išieškojimo iš savo turto.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad įstatymų leidėjas įtvirtino specialią nepriemokos išieškojimo procedūrą, pagal kurią, įsiteisėjus sprendimui dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose ir laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, įteikiamas raginimas geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas per 20 dienų nuo raginimo įteikimo. Mokesčių mokėtojui neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, mokesčių administratorius priima sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad raginimas yra vertintinas kaip informacinis dokumentas, kuriuo pranešama apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jos dydį, struktūrą ir pareigą sumokėti minėtas sumas, o tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas neįvykdo raginime nurodytų veiksmų, mokesčių administratorius priima sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuris ir yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu mokesčių mokėtojui teisines pasekmes.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas Mokesčių administravimo nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad raginimas, kurio forma FR0486 patvirtinta VMI prie LR FM viršininko 2004-04-30 įsakymu Nr. VA-81, yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis mokesčių mokėtojui teisinių pasekmių. Mokesčių mokėtojo pareiga susimokėti papildomai priskaičiuotą mokestinę nepriemoką atsiranda ne nuo raginimo gavimo dienos, o įsiteisėjus mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos ar teismo sprendimui.

Tik priėmus galutinį sprendimą (atsiradus realiems teisiniams padariniams) pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kai būtų įvertinami ir tokie sprendimai (veiksmai) bei jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2011, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas nenagrinėtinas teisme, byla dėl reikalavimo panaikinti 2011-03-07 Vilniaus apskr. VMI raginimą Nr. 14-08-3592 nutrauktina, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl suinteresuotų asmenų teisės skųsti procedūrinio pobūdžio dokumentus: 2011-06-03 nutartis adm. byloje Nr. AS143-315/2011, 2011-05-20 nutartis adm. byloje Nr. AS143-286/2011, 2010-06-22 nutartis adm. byloje Nr. A442-1111/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str., 105–106, 149 str. 2 d.,

nutaria:

Bylą pagal pareiškėjo K. U. (K. U.) skundą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėGintaras DzedulionisHalina Zaikauskaitė