Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-09 · Administracinė byla Nr. AS-858-828-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2390-171/2011Nutartis · 2011-09-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-09
Bylos Nr.
AS-858-828-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00629-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
K. U.
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858-828/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00629-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. U. (K. U.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl raginimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. U. (K. U.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-6), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus apskr. VMI) 2011 m. kovo 7 d. raginimą Nr. 14-08-3592 (toliau – ir Raginimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas Raginimas yra mokesčių administratoriaus administracinis sprendimas, kuris jam sukėlė pareigą per 20 dienų nuo Raginimo gavimo dienos sumokėti mokesčius. Raginimas atsakovui sukelia konkrečią teisę, t. y., per nustatytą 20 dienų laikotarpį pareiškėjui neįvykdžius įpareigojimo sumokėti priskaičiuotų mokesčių, atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 105 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turės teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su Raginimu, kadangi jame yra priskaičiuota daugiau mokesčių nei nurodyta 2009 m. liepos 7 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-298 bei 2011 m. vasario 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime. Paaiškino, kad skundžiamame Raginime reikalaujama sumokėti 775 034,73 litų mokesčių, baudų ir delspinigių, o 2009 m. liepos 7 d. sprendime yra apskaičiuota iš viso 682 162,66 litų mokesčių, baudų ir delspinigių. Pabrėžė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad mokesčių administratoriaus priimtiems administraciniams sprendimams taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai: jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiuo atveju Raginime nėra nurodyta, kokiu faktiniu pagrindu, kokiomis teisės normomis vadovaujantis pareiškėjui be 2009 m. liepos 7 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-298 priskaičiuotų mokesčių yra papildomai priskaičiuota 98 294,73 litų mokesčių. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius turi ne tik teisę priimti atitinkamą sprendimą, bet ir pareigą priimti mokesčių mokėtojui realiai suvokiamą sprendimą.

Pareiškėjo manymu, atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Raginimą, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) yra neišnagrinėjusi jo 2011 m. vasario 9 d. prašymo dėl priverstinio išieškojimo stabdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė pareigą elgtis teisingai ir protingai, kadangi nesulaukė centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, nes palankiai įvertinus 2011 m. vasario 9 d. prašymą netektų prasmės Raginimas įpareigoti pareiškėją sumokėti priskaičiuotus mokesčius. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius, elgdamasis teisingai ir protingai bei vadovaudamasis MAĮ 110 straipsnio 3 dalimi, privalėtų sustabdyti priverstinio išieškojimo procedūras pagal VMI 2009 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 68-299 ir 2011 m. vasario 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 120-121) prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atsakovas pabrėžė, jog Raginimas nėra sprendimas, kuris sukelia teisines pasekmes. Raginimu tik pranešama apie mokestinę nepriemoką ir pareigą ją sumokėti per nustatytą terminą. Raginimo įteikimo sąlygos aiškiai apibrėžtos – įsiteisėjęs sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo ir laiku neįvykdyta mokestinė prievolė. Paaiškino, jog MAĮ įtvirtinta nuostata, kad mokesčių administratorius už nesumokėtą patikrinimo metu nustatytą mokestį skaičiuoja delspinigius. Kilus mokestiniam ginčui, skundo padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, tačiau atmetus skundą delspinigiai skaičiuojami už visą laikotarpį. Šiuo atveju pareiškėjui nevykdant mokestinės prievolės po sprendimo įteikimo buvo skaičiuojami delspinigiai, kurių suma yra 58 352,24 litų GPM delspinigių ir 39 942,49 litų PVM delspinigių, tačiau ši suma didėja. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis informavo atsakovą apie pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir prašė sustabdyti išieškojimo veiksmus. Nurodė, kad atsakovas 2011 m. kovo 16 d. gavo VMI 2011 m. kovo 15 d. raštą Nr. (24.4-3 l-5)-R-2480, kad išieškojimo veiksmai turėtų būti sustabdyti, kol bus išspręstas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, taigi šiuo metu jokie išieškojimo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nėra atliekami.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (t. II, b. l. 25-29) administracinę bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog MAĮ 81 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis (MAĮ 89 str. 1 d. 1 p.). MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas (MAĮ 105 str. 2 d.). Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 nurodė, kad tarp teritorinio mokesčių administratoriaus priimto sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, raginimo geruoju įvykdyti mokestinę prievolę ir sprendimo priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra sąsaja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-934/2010 pažymėjo, kad prieš pradedant priverstinį nepriemokos išieškojimą įstatymų nustatytais atvejais mokesčių mokėtojui įteikiamas raginimas mokestinę prievolę įvykdyti geruoju. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sukelia konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui, nes remiantis šiuo sprendimu atitinkamoms institucijoms atsiranda teisė ir pareiga konkrečią sumą priverstinai išieškoti iš pareiškėjo turto.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Raginimas yra vertintinas kaip informacinis dokumentas, kuriuo pranešama apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jos dydį, struktūrą ir pareigą sumokėti minėtas sumas, o tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas neįvykdo Raginime nurodytų veiksmų, mokesčių administratorius priima sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuris ir yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu mokesčių mokėtojui teisines pasekmes. Mokesčių mokėtojo pareiga susimokėti papildomai priskaičiuotą mokestinę nepriemoką atsiranda ne nuo Raginimo gavimo dienos, o įsiteisėjus mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos ar teismo sprendimui. Nurodė, jog, nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą.

III.

Pareiškėjas K. U. atskiruoju skundu (t. II, b. l. 33-35) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti administracinę bylą. Atskirajame skunde nurodoma, jog Raginimas laikytinas mokesčių administratoriaus priimtu administraciniu sprendimu, kuriuo išreikšta mokesčių administratoriaus valia (VAĮ 2 str. 11 p.). Šiuo administraciniu sprendimu pareiškėjui buvo sukeltos konkrečios pareigos, t. y. per 20 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti tam tikrus mokesčius. Raginime yra priskaičiuota daugiau mokesčių nei nurodyta 2009 m. liepos 7 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-298 bei 2011 m. vasario 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime. Raginimu reikalaujama sumokėti 775 034,73 litų mokesčių, o tuo tarpu 2009 m. liepos 7 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-298 yra apskaičiuota pareiškėjui sumokėti 682 162,66 litų mokesčių. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis skųsdamas Raginimą turi aiškų suinteresuotumą bylos baigtimi – panaikinti Raginimą, kuriame nėra apibrėžta, kokiu pagrindu, kokiu būdu pareiškėjui priskaičiuoti papildomi mokesčiai (nepriteisti teismo sprendimu). Pareiškėjo nuomone, Raginimas negalėjo būti priimtas, kadangi VMI nurodymu atsakovas privalėjo pirmiausiai apsvarstyti mokestinės nepriemokos priverstino išieškojimo procedūros pagal VMI 2009 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 68-299 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-298 sustabdymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. kovo 7 d. raginimas Nr. 14-08-3592 yra vertintinas kaip informacinis dokumentas, kuriuo pranešama apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jos dydį, struktūrą ir pareigą sumokėti minėtas sumas, todėl negali būti skundžiamas administracinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiais pagrindais nutraukė administracinę bylą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010).

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2010 m. lapkričio 23 d. redakcija) (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog, aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar Raginimas daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir jis gali būti skundžiamas teismine tvarka.

Pažymėtina, jog MAĮ 89 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis (MAĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Šios teisės normos 3 dalis nustato, kad mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, pažymi, jog šiuo atveju mokesčio mokėtojo pareiga įvykdyti mokestinę prievolę atsiranda ne raginimo pagrindu ir ne nuo raginimo gavimo dienos, o jis yra įteikiamas, įsiteisėjus mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos ar teismo sprendimui (MAĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo ginčijamame Raginime yra nurodomi neįvykdytų arba nepilnai įvykdytų mokestinių prievolių mokėjimo terminų sąrašas ir/ar dokumentai, kuriais remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka patikrinimo metu, ir primenama apie pareigą sumokėti nurodytas sumas (t. I, b. l. 112). Raginimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį), pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Pabrėžtina, teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Todėl aptariamas Raginimas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismui galėtų būti skundžiamas atsižvelgiant į Raginimą jo nevykdymo atveju priimtas sprendimas (MAĮ 105 str. 1 d. 1 p., 2 d.), dėl kurio atsirastų realūs teisiniai padariniai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Raginime nurodyta suma nesudaro pagrindo teigti, jog skundas dėl Raginimo teisėtumo turėtų būti nagrinėjamas teisme, nes, kaip jau minėta, teismui galėtų būti skundžiamas sprendimas, priimtas kaip Raginimo neįvykdymo pasekmė, kartu pateikiant argumentus dėl Raginime nurodytų sumų netikslumų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Raginimas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir todėl nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo K. U. (K. U.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Roma Sabina Alimienė Irmantas Jarukaitis