Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-362-459/2016

NUTARTIS

2016 m. kovo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Minibank“ ieškinį atsakovei G. – V. R. dėl skolos ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas ir aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Nutartyje išaiškinta, jog civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, motyvuojant tuo, jog byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas ieškovei suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, o UAB „Ekonomistas“ nepatenka į ratą asmenų, kurie gali būti atstovais pagal pavedimą teisme.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka: nors ieškovė teisinių paslaugų sutartį sudarė su UAB „Ekonomistas“, tačiau faktiškai UAB „Ekonomistas“ pavedimu pagal sutartį dėl teisinės pagalbos (b. l. 20) ieškinį parengė advokatas G. Ž., todėl darytina išvada, kad teisines paslaugas teikė advokatas pagal tarp jo ir UAB „Ekonomistas“ sudarytą sutartį. Tai reiškia, kad konkrečios prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra išlaidos, patirtos būtent už advokato suteiktas paslaugas, tačiau šiuo atveju sumokėtos teisinių paslaugų pardavimo tarpininkės paslaugas teikiančiai UAB „Ekonomistas“. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šios išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų. Be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos įrodymais, pateikiant teismui išrašus iš teisinių paslaugų sutarčių, sąskaitos, mokėjimo nurodymo kopijas. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina advokato suteiktos teisinės paslaugos ieškovei faktą, leidžia nustatyti ieškovės patirtas išlaidas bei suteikia pagrindą priteisti prašomas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).

Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1736-513/2015, esant labai panašioms bylos aplinkybėms, konstatavo, jog „kreditorė su advokatu už jo suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė per tarpininkę, t. y., UAB „Ekonomistas“. Toks atsiskaitymo būdas yra teisėtas, galimas ir (ar) leidžiamas“.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei UAB „Minibank“ iš atsakovės papildomai priteisiant 175,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių pakeisti ir papildomai ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Minibank“ iš atsakovės G. – V. R. priteisti 175,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.