- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1557-254/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00495-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- V. L.
procesinio dokumento kategorijos: 25.3; 29.4; 30.2; 30.10; 30.12; 121.14; 121.18.
2013 m. spalio 3 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-805/2013 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei A. M. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė Prienų rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė iškeldinti atsakovę su visa jai priklausančia manta iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto indeksu IA/lm, esančio Prienų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.
Byloje kilo ginčas dėl Civilinio kodekso (toliau CK) CK 6..642 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, teigiant, jog tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, o ieškovė, esant panaudos teisiniams santykiams, tinkamai neįspėjo atsakovės apie šios sutarties nutraukimą. Byloje buvo taikytos CK 4.93, 4.95 ir 4.98 straipsnių nuostatos, ieškovės nuosavybę vertinant kaip absoliučią teisę ir prioritetą suteikiant savininko teisių apsaugai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino ieškovę su visais jai priklausančiais daiktais iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais bei priteisė ieškovei iš atsakovės 2 500 Lt advokato pagalbai apmokėti šiais motyvais:
1. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas ir pagrindas yra kildinamas iš valdymo pažeidimo teisinių santykių, t. y. ieškovė prašė iškeldinti atsakovę, kuri, įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu, žinodama, jog ieškovės patalpomis naudojasi neteisėtai, geruoju išsikraustyti su visais daiktais nesutiko. Teismas ginčo santykiams taikė CK 4.98 straipsnį, nurodydamas, jog apeliantė, naudodamasi ieškovės nuosavybe, nepagrįstai varžanti šią teisę, be to, nurodė, jog apeliantė nepareiškė priešieškinio ir nereikalavo pripažinti buvus tarp šalių sudarytą panaudos sutartį, ji to neįrodinėjo.
2. Teismas nustatė, kad ieškovė ne kartą ragino geruoju išsikelti atsakovę iš gyvenamojo namo, tačiau ši geruoju to nepadarė. Kad atsakovė nebuvo įspėta ir nežinojo, jog yra keldinama, paneigė ji pati teismo posėdyje duotais prieštaringais paaiškinimais dėl ginčo esmės, painiodama datas, teigdama, kad ne ji to nedaranti, o ieškovė neleidžianti jai pasiimti ir išsinešti savo daiktų, tuo tarpu, liudytojų parodymai, jog ieškovė buvo įspėta, buvo nuoseklūs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:
1. Apeliantė ginčo name gyvena nuo 1972 m., kaip savo sutuoktinio ir buvusio turto savininko P. S. M. šeimos narė, todėl laiko, jog šiame name ji apsigyveno panaudos pagrindais, leidus tuometiniam turto savininkui, tarp kurių buvo susiklostę neterminuotos panaudos sutarties civiliniai teisiniai santykiai, kurie liko galioti ir jos sutuoktiniui sudarius dovanojimo sutartį su ieškove. Teismas nepagrįstai, faktinių aplinkybių pagrindu, pats neįvertino ginčo teisinių santykių ir nekvalifikavo jų kaip panaudos.
2. Ieškovei įgijus nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, ji perėmė ir galiojančią neterminuotą panaudos sutartį ir tik laikydamasi CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimų galėjo šią sutartį nutraukti, prieš tai raštu apeliantei aiškiai išreiškusi savo valią, kad sutartis yra nutraukiama ir ji suėjus 3 mėnesių terminui privalo išsikraustyti. Teismas netinkamai taikė CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ieškovė iki ieškinio padavimo niekada neragino apeliantės išsikelti. Subjektyvių liudytojų, ieškovės dukters ir tetos, kurių santykiai su atsakove yra blogi, paaiškinimai, kuriais remiantis teismas laikė, jog atsakovė buvo tinkamai įspėta apie panaudos sutarties nutraukimą, nelaikytini pakankami, todėl teismas esant galiojančiai panaudos sutarčiai, ieškinį turėjo atmesti.
3. Teismas pažeidė teismingumo taisykles, nes apeliantei išsikėlus į Kauną, teismas bylą turėjo perduoti pagal teismingumą (CPK 29 straipsnis).
4. Byla pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, advokato sugaišto laiko sąnaudos nebuvo didelės, todėl teismas be pagrindo priteisė nepagrįstai dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nesilaikė LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio mėn. 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau Rekomendacijos) numatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Apeliantė ieškovei priklausančiose patalpose gyveno ir naudojosi jomis be jokio teisinio pagrindo - ieškovė nebuvo išreiškusi valios, jog apeliantė gali neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu su priklausiniais, t. y. šalių nesiejo jokie neatlygintinai panaudos teisiniai santykiai, taip pat tarp šalių nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis ir jokie nuomos teisiniai santykiai šalių nesiejo.
2. Ieškovės vertinimu teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teisingai sprendė apeliantės argumentų apie įspėjimą nelaikyti pagrįstais, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantei apie bylą buvo žinoma vos ne prieš metus laiko, prieš tai ji nekartą buvo raginta gražiuoju išsikelti, šias aplinkybes patvirtino liudytojai, kurių parodymai buvo nuoseklūs, logiški, neprieštaravo vieni kitiems, kai tuo tarpu pačios apeliantės paaiškinimai buvo prieštaringi, nenuoseklūs, ji painiojo datas, ir tokiais savo pačios prieštaringais parodymais paneigė aplinkybes, jog ji neva nebuvo įspėta ir nežinojo, jog yra keldinama.
3. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė gyveno ieškovei nuosavybes teise priklausančiose patalpose, todėl ieškovė, remdamasi CPK 29 straipsniu, pagrįstai ieškinį dėl iškeldinimo pateikė Prienų rajono apylinkės teismui. Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys dėl iškeldinimo Prienų rajono apylinkės teisme buvo priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl Prienų rajono apylinkės teismas pagrįstai pabaigė bylą nagrinėti iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas ieškovei iš apeliantės 2 500 Lt, atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius ir pažymėjo, jog ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 500 Lt) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už advokato suteiktą pagalbą (paslaugas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl tinkamo šalies informavimo apie vienašališką sutarties nutraukimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 566/579 5,8900 ha žemės sklypo ir 0,8000 ha miško, esančio Prienų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. VĮ Registrų centro duomenimis (b. l. 6-8), ieškovė turi nuosavybės teisę į pastatą - gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu IA/lm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 55,09 kv. m bendro ploto su ūkio pastatais ir kiemo statiniais, esančius Prienų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Šis turtas įgytas 2010 m. sausio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 12 d. sprendimu (b. l. 9-17) civilinėje byloje Nr. 2-72-644/2011 apeliantės ieškinį ieškovei dėl šios dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jai siekiant ½ dalies turto, atmetė. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi (b. l. 18-27) sprendimą paliko nepakeistą. Šios aplinkybės patvirtina, jog gyvenamasis namas su priklausiniais, iš kurio ieškovė siekia priverstinai iškeldinti apeliantę, nuosavybes teise priklauso ieškovei.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iškeldinti iš jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų atsakovę, nesuteikiant jei kitos gyvenamosios patalpos. Byloje nustatyta, jog apeliantė ieškovei priklausančiose patalpose apsigyveno po 1972 m. sausio 15 d. santuokos su ieškovės tėvu ir liko gyventi po jo mirties (kaip spręstina iš 2013 m. kovo 28 d. ir 2013 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 133), apeliantės sutuoktinis ir ieškovės tėvas mirė apie 2009 m. pabaigą – 2010 m. pradžią, t. y. kaip nurodo ieškovė, „jau trys metai kaip tėtis miręs“), kuriam paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu priklausė šis turtas. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė yra buvusio namo savininko sutuoktinė, kuri su šeima gyveno po jo tėvų mirties jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose savininko šeimos nario teisėmis dar iki jas perleidžiant ieškovei (dukrai). Todėl tarp jos ir namo savininko atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus namo savininkui, apeliantei išliko teisė toliau naudotis gyvenamosiomis patalpomis panaudos sutarties pagrindu, nes savininko pasikeitimas savaime nedaro jos neteisėta naudotoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. civilinės bylos Nr. 3K-3-379/2006). Norėdami nutraukti su atsakove sudarytą neterminuotą panaudos sutartį, ieškovė turėjo ją įspėti apie tai prieš 3 mėnesius, tačiau toks įspėjimas raštu byloje nebuvo pateiktas.
Šiuo atveju yra aktualus apeliaciniame skunde keliamas reikalavimo nutraukti tokius santykius (panaudos) tinkamas įgyvendinimas (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Tai, jog pirmosios instancijos teismas ginčo dalyką ir pagrindą kildino vien tik iš valdymo pažeidimo teisinių santykių ir prioritetą skyrė savininko teisių apsaugai, o nekvalifikavo šalių santykių kaip panaudos, nedaro sprendimo neteisėtu, nes iš esmės byloje buvo vertinamas įspėjimo išsikelti pateikimas.
Kaip nustatyta CK 6.642 straipsnio 1 dalyje, neterminuota panaudos sutartis nutraukiama suėjus trims mėnesiams po įspėjimo. Įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino tikslas – informuoti šalį apie ketinimą nutraukti sutartį ir taip išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti sutarties šaliai esant netinkamai informuotai apie sutartį ketinančios nutraukti šalies poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pranešimo turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.218 straipsnis). Laikytina, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie nutraukimą gali būti pranešama įvairia forma. Svarbu, kad šalis, su kuria yra nutraukiama sutartis, žinotų apie ketinimą ją nutraukti.
Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė, nuosavybės teise valdydama gyvenamąjį namą su priklausiniais, siekė iškeldinti gyvenančią apeliantę iš ginčo namo, nes jų santykiai yra konfliktiški, ginčo namo ji neprižiūri ir nesirūpina. Dar 2011 metais (t. y. praėjus metams po sutuoktinio mirties), nagrinėjant tarp šalių ginčą dėl turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, apeliantė pripažino, jog jau dabar ieškovė jai uždraudė naudotis tam tikrais kambariais, juos užrakindama, ji neturi į šį turtą jokių teisių, todėl ieškovė bet kuriuo metu gali ją iškeldinti ir ji liktų be gyvenamosios vietos. Ieškovė apie metus trukusius savo žodinius reikalavimus atsakovei išsikelti (ieškinys pareikštas 2012 m. gegužės 14 d.), įrodinėjo liudytojų (ieškovės dukros ir apeliantės anūkės, apeliantės brolienės ir ieškovės tetos, apeliantės sūnėno ir ieškovės pusbrolio) parodymais (b. l. 135–138). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teisingai sprendė apeliantės argumentų apie įspėjimo nebuvimą nelaikyti pagrįstais, nes, kaip spręstina iš liudytojų parodymų, kurie neprieštaravo vieni kitiems ir nėra paremti subjektyviškumo požymiu, nes artimi ne tik ieškovei, bet ir atsakovei, todėl negali būti vertinami kritiškai, teigiant, jog jų turinys iš esmės priklausė nuo to, kurios šalies jie buvo kviesti liudyti, apeliantė ne kartą ir beveik prieš metus laiko buvo raginta gražiuoju išsikelti. Tuo tarpu pati apeliantė nei liudytojų, nei kitais įrodymais šių parodymų nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės tik patvirtina, jog apeliantė galėjo išvengti papildomų nuostolių, todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 6.642 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarkos pažeidimo, tuo labiau, jog apeliantė ir bylos nagrinėjimo metu, iki 2012 m. lapkričio mėnesio, gyveno ginčo bute. Šiuo metu ieškovei priklausančiame name jau nebegyvena, tačiau yra palikusi savo asmeninius daiktus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, bylą išsprendė iš esmės teisingai, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliantės argumentai dėl bylos teismingumo yra nepagrįsti. Tiek ieškinyje ieškovė, tiek atsiliepime į ieškinį atsakovė savo gyvenamosios vietos adresą nurodė Prienų rajono apylinkės teismo aptarnaujamojoje teritorijoje, todėl ieškinys buvo pareikštas pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Pagal CPK 34 straipnsio 1 dalį, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Be to, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais nepripažįstami atvejai, kuomet byla išnagrinėta pažeidus procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ieškovei iš apeliantės priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (CPK 98 str.). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad už ieškinio parengimą ieškovė turėjo 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 500 Lt už atstovavimą teisme (b. l. 126–143). Rekomendacijų 8.2 punkte už ieškinį įtvirtina maksimali 3 000 Lt (1 000 Lt x 3) suma, o už vieną atstovavimo valandą teisme 150 Lt (1 000 Lt x 0.15, 8.18 p.). Kadangi parengiamasis ir teismo posėdis byloje, sumuojant jų laiką, truko tris valandas (Rekomendacijų 9 p.), tai maksimali ieškovės išlaidų suma dėl jos atstovavimo teisme sudarytų 450 Lt. Atsakovės atstovė taip pat pateikė duomenis apie analogiško dydžio - 500 Lt, atsakovės atstovavimo teisme išlaidas, kuomet atstovavimas buvo susijęs su atvykimo į teismą kaštais (b. l. 98). Apeliantė prašė sumažinti šias išlaidas vien todėl, kad teismas jų priteisimo nemotyvavo, o civilinė byla nebuvo sudėtinga. Kolegija pažymi, kad su pastarąja išvada sutikti negalima, o pirmosios instancijos teismas savo sprendimą bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje motyvavo ir nurodė, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė turėjo 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti, tačiau įvertinus, jog tai viršija maksimalią Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą maksimalią sumą (t. y. 1 500 Lt.), ieškovei iš bylą pralaimėjusios apeliantės priteisiama 1500 Lt suma.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. L. iš atsakovės (apeliantės) A. M. 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.