- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 2-28-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00495-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovui - advokatui G. K., atsakovei A. M., jos atstovei - advokatei V. N. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei A. M. dėl iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę A. M. su visa jai priklausančia manta iš gyvenamojo namo su priklausiniais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu IA/lm, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Priteisti iš atsakovės A. M. ieškovės V. L. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovei V. L. nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas su priklausiniais, plane pažymėtas IA/lm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį turtą 2010-01-19 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartimi ieškovės tėvas P. S. M. padovanojo savo dukrai V. L.. 2010-01-19 vienašaliu sandoriu atsakovė A. sutiko, kad jos sutuoktinis, t.y. ieškovės tėvas, P. S. M. padovanotų savo dukrai V. L. jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį žemės sklypą ir jame esantį pastatą - gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius , (duomenys neskelbtini). Šiuo sandoriu atsakovė pareiškė, jog minėtas turtas santuokos metu nebuvo iš esmės pagerintas nei bendromis lėšomis, nei jos asmeninėmis lėšomis ar darbu. 2011-03-15 patikslintu ieškiniu atsakovė A. M., be kitų reikalavimų, siekė dalinai (dalyje dėl ½ dalies turto) pripažinti negaliojančia 2010-01-19 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartį, kuria ieškovei V. L. jos tėvas P. S. M. padovanojo minėtą turtą ir atitinkamai pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į ½ dalį dovanoto turto t.y. tame tarpe ir gyvenamąjį namą su priklausiniais. Tačiau Prienų rajono apylinkės teismas 2011-10-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-72-644/2011 atsakovės A. M. ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2012-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-272-485/2012 A. M. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos Prienų rajono apylinkės teismo 2011-10-12 sprendimą nepakeistą. Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai dokumentai - sprendimas ir nutartis yra įsiteisėję, nei 2010-01-19 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartis, nei 2010-01-19 sudarytas vienašalis A. M. sandoris nepanaikinti. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog minėtas gyvenamasis namas su priklausiniais asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. L.. A. M. gyvena ieškovei V. L. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name su priklausiniais, ji be teisėto pagrindo naudojasi jai nepriklausančiu turtu. Ieškovė V. L. ne kartą atsakovės A. M. prašė gražiuoju išsikelti iš jai nepriklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir netrukdyti ieškovei naudotis jai teisėtai priklausančiu turtu. Pažymėjo, jog tarp šalių nėra sudaryta jokia nuomos sutartis, faktiškai tarp šalių taip pat nėra susiklostę nuomos santykiai, šalių nesieja ir neatlygintiniai panaudos santykiai, t.y. ieškovė nėra išreiškusi valios, jog atsakovė gali neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu su priklausiniais. Be to atsakovė, savavališkai gyvendama jai nepriklausančiame gyvenamajame name, jo neprižiūri ir juo nesirūpina. Kadangi šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ieškovė negali netrukdomai naudotis jai priklausančiu turtu, nes atsakovė piktybiškai atsisako išsikelti iš gyvenamojo namo ir į raginimus gražiuoju išsikelti nereaguoja, todėl ieškovei V. L. nieko kito nebeliko kaip tik su ieškiniu kreiptis į teismą, kad atsakovė A. M. būtų iškeldinta priverstine tvarka. Atsakovė teigia, kad turi teisę naudotis minėta nuosavybe, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės ir teismų sprendimai neginčijamai patvirtina, jog gyvenamasis namas su priklausiniais bei kitas turtas nuosavybės teise priklauso būtent ieškovei V. L., o atsakovė A. M. į šį turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, jokių teisių neturi. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė be teisinio pagrindo užima kitam asmeniui priklausančią gyvenamąją patalpą - gyvenamąjį namą su priklausiniais, trukdo naudotis gyvenamąja patalpa jos savininkei, ieškovei, tuo pažeisdama savininko nuosavybės teisę valdyti, naudotis nuosavybės teise ir disponuoti priklausančiu daiktu. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, mano, kad atsakovės A. M. iškeldinimas yra proporcinga priemonė siekiant apginti ieškovės V. L., kaip gyvenamojo namo su priklausiniais savininkės, teises ir teisėtus interesus netrukdomai ir nevaržomai naudotis jai priklausančiu turtu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Mano, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą dėl iškeldinimo prieš tai deramai neįspėjusi ir nenustačiusi termino susiklosčiusiems panaudos teisiniams santykiams nutraukti. Atsakovei pastoviai gyvenant gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp šalių susiklostė panaudos sutarties civiliniai teisiniai santykiai. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškovė jokio įspėjimo dėl išsikraustymo iš gyvenamojo namo nedavė, panaudos sutarties su atsakove įstatymo nustatyta tvarka nenutraukė, todėl ieškovei nesilaikant CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų ir tvarkos, ieškovės ieškinys laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl prašo jį atmesti. Atsakovė yra senatvės pensininkė, todėl reikalingas laikas ir piniginės lėšos būstui susirasti. Gavusi ieškovės ieškinį per 14 dienų terminą neturi galimybės išsikelti iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įstatymas gina ir panaudos gavėjo teises, todėl ieškovė turi laikytis įstatymo reikalavimų. Kadangi panaudos sutartis nėra nutraukta, ji turi pilną teisę gyventi gyvenamajame name, iš kurio ieškovė nori ją iškeldinti. Be to nurodė, kad atsakovę su ieškove sieja artimi giminystės ryšiai ir, jeigu ji būtų paprašiusi išsikraustyti ir suteikusi terminą išsikraustymui, atsakovė būtų gera valia tą padariusi. Tačiau ieškovė, pažeisdama bet kokius žmogiškumo principus, nieko nesakiusi nubėgo su ieškiniu į teismą, todėl tokie ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji negerbia nei tėvų nei įstatymų, piktnaudžiauja jai įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą, nors tam nėra jokio pagrindo
Šalies argumentai
Ieškovė V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad, mirus tėvui, baigėsi geri tarpusavio santykiai šeimoje. Nurodė, kad ir po Kauno apygardos teismo 2012-02-24 priimto procesinio sprendimo atsakovė naudojosi jos namu, savaitgaliais jame baliavodavo, degdavo šviesos namo viduje, atsakovė ant visų durų buvo uždėjusi spynas. Ieškovė prašė, kad ji išsikeltų su visa manta ir perduotų jos priežiūrai nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovė geruoju neišsikelia, sako, kad namo neliks nei jai, nei ieškovei. 2012 m. prieš visus Šventus atsakovė sakė, kad viską išneš, grasino, jog turtą suniokos. Tada ir ieškovė užkabino kitą spyną ant tų pačių durų, ant kurių buvo užsikabinusi atsakovė, nes atsakovė ketino viską išgriauti. Tuose namuose yra likę atsakovės daiktai: sofos, namų apyvokos daiktai, šaldytuvas, patalynė, rūbai, indai. Prienuose su atsakove ji dažnai susitinka, kai jos vienos tarpusavyje kalbasi atsakovė normaliai šneka, žada išsikelti, tačiau kuomet pasijungia giminės iš atsakovės pusės, ieškovės sesuo, prasideda visai kita šneka. Ji daugiau nei dešimt kartų ragino atsakovę gražiuoju išsikelti. Kadangi atsakovė sutiko ir žadėjo pati išsikelti, raštiškai jos neįspėjinėjo. Atsakovė jai sakė, kad greičiau teismas baigtųsi, tada ji galės išsikelti.
Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaiko pilna apimtimi. Sutiko taikiu būdu spręsti kilusį ginčą, kadangi šalys siejamos artimais giminystės ryšiais, neprieštaravo, kad atsakovė per protingą suderintą terminą išsikeltų su visais savo daiktais iš ginčo patalpų, kurios pirmiau priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais priklauso ieškovei, tačiau, kadangi, ieškovė, žinodama apie teisme iškeltą bylą, nuo 2012 m. birželio mėn., t.y. per pakankamai ilgą laiko tarpą geruoju neatlaisvino ieškovės patalpų, prašo iškeldinti ją su visa manta teismine tvarka. Nurodė, kad jokios panaudos sutarties tarp šalių nebuvo, nei žodinio, nei rašytinio sutikimo naudotis tomis patalpomis atsakovei nebuvo duota, todėl netaikytini pagrįstais atsakovės atstovės nurodyti įspėjimo terminai panaudos santykių pagrindu. Be to, atsakovė puikiai žinojo apie šį ginčą, jai teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti (duomenys neskelbtini), t.y. toje pačioje vietoje, iš kurios jos buvo prašoma išsikelti, ji buvo eilę kartų raginta žodžiu tai padaryti, vis žadėdavo išsikelti, tačiau pažadų neįvykdė. Patys eiti į būstą be teismo sprendimo nenorėjo, kadangi tarp šalių susidariusi konfliktinė situacija, namo viduje atsakovė užkalusi ir vidines duris. Atsakovė grasino išmontuoti kriaukles, rozetes ir pan. Ieškinys pateiktas teismui beveik prieš metus laiko, tad atsakovė turėjo pakankami laiko šiam klausimui išsispręsti. Paaiškino, kad dar prieš nagrinėjant Prienų rajono apylinkės teisme pirmąją bylą, ji buvo įspėta išsikelti su visa manta, po to vėl buvo raginama ir po Kauno apygardos teismo sprendimo. Kauno apygardos teisme civilinė byla išnagrinėta 2012 m. vasario mėn., šiame teisme atmetus A. M. ieškinį, ieškovė su vyru buvo ne kartą nuvykusi ir informavo atsakovę gera valia išsikelti. Kadangi prašymai buvo visiškai ignoruojami, todėl atsirado šis ieškinys. Ne kartą siūlė atsakovei susitikti ginčo name geruoju ir pasiimti kas jai priklauso. Liudytojai patvirtins, kad atsakovė buvo keletą kartų gera valia perspėta išsikelti. Ieškinį grindžia ne panaudos santykiais, o CPK 419 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis valdymo pažeidimą, kadangi ieškovė negali naudotis nuosavu turtu, jo valdyti kaip tinkama.
Atsakovė A. M. ir jos atstovė su ieškiniu nesutinka, kadangi nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo dėl iškeldinimo sprendimo tvarkos. Niekas prieš tai atsakovei nesakė išsikelti. Atsakovė nurodė, kad ieškinį atnešė jai į (duomenys neskelbtini) laiškininkė. Tada ji ir suprato, kad nori ją iškeldinti. Nurodė, kad ji šiuo metu Šilavote faktiškai negyvena, būna pas dukrą Kaune, pas seserį Prienuose. Sutinka, kad tuose namuose (virtuvėje ir kambariuke) yra likę jos asmeniniai daiktai: sekcija, lovos, šaldytuvas, šaldiklis, virtuvės baldai, stalas, televizorius, minkšta dalis, stalas, yra indų, puodų. Atsakovė nesupranta kaip gali pati išsikraustyti, jeigu yra paduota į teismą.
Atstovės manymu, atsakovė raštu nebuvo įspėta išsikelti iš ginčo patalpų kas reikalinga pagal panaudos santykius. Atstovė nurodė, kad atsakovė išsideklaravo iš minėtos vietos 2013-03-06, todėl pagal CPK 29 straipsnio nuostatas. byla turėtų būti neteisminga šiam teismui. Su ieškiniu nesutinka, atsakovė išsikels tik tuomet, kuomet bus išlaikyti įstatymo reikalavimai, t.y. ji bus įspėta dėl išsikėlimo ir nutraukta tarp šalių panaudos sutartis.
Liudytoja R. L., atsakovės vaikaitė, paaiškino, kad ji prieš metus laiko su tėvais buvo nuvykusi į jų sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje močiutė gyveno, prašydami ją išsikelti. Močiutė vis sakydavo savaitgalį paskambinsiu ir išsikraustysiu, 1-2 kartus ji girdėjo kaip tėvai ragino močiutę, o ši žadėjo išsikelti, tačiau pažado neįvykdė.
Liudytoja G. T., atsakovės brolienė, paaiškino, kad ji, brolis J. M., brolienė V. M. ir ieškovė V. su vyru pernai pavasarį (buvo kovo vidurys) atvyko į žemėtvarkos tarnybą, o paskui užsuko į sodybą (duomenys neskelbtini). V. klausė, kada atsakovė išsikraustys, o ši atsakė, kad jūs man ne viršininkai, tam yra teismas ir kaip teismas nutars taip ir bus. Atsakovės kambaryje stovėjo sekcija, spinta, kampą ji buvo pasistačiusi. Paaiškino, kad attsakovė visada kalba su piktumais. Kol buvo gyvas brolis, liudytoja užeidavo į tuos namus, o paskui neidavo, nes atsakovė visada negražiai kalbėdavo. Žino, kad atsakovė šiuo metu Prienuose senelius prižiūri.
Liudytojas E. J., kurio teta yra atsakovė, parodė, kad kai dėdė buvo gyvas tuose namuose praleisdavo vasaras. Jam teta nesakė kodėl ją keldina. Jau pusantrų metų nebuvęs tuose namuose. Apie įspėjimus jis nieko nežino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2011).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 566/579 5,8900 ha žemės sklypo, miško 0,8000 ha, esančio Prienų rajone, (duomenys neskelbtini). Ieškovė VĮ Registrų centras duomenimis turi nuosavybės teisę į pastatą - gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu IA/lm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 55,09 kv.m. bendro ploto; ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 2Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 3I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 4Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 5Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 6Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 7Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 8Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, plane pažymėtą 9Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priklausinį - kitus statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis kiti statiniai, 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)(b.l.6-8). Išvardintas turtas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis V. L. įgytas 2010-01-19 dovanojimo sutarties pagrindu. Prienų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei V. L., su trečiaisiais asmenimis Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notare R. D. ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo, 2011-10-12 sprendimu ieškinį atmetė (b.l.9-17). Kauno apygardos teismas 2012-02-24 nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2011-10-12 sprendimą paliko nepakeistą (b.l.18-27). Kad atsakovė A. M. įsiteisėjus teismų procesiniams dokumentams savavališkai kreipimosi į teismą ir vėlesniu metu gyveno ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), patvirtina ir jos atsiliepimas, rašytas teismui 2012-06-20 (b.l.43-44). Bylos duomenimis matyti, kad 2012-10-31 A. M., sužinojusi apie iškeltą civilinę bylą, pareiškimu kreipėsi į Prienų rajono policijos komisariatą dėl V. L. neteisėtų veiksmų, pareiškime nurodžiusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kas duoda pagrindo išvadai, kad ji gyveno ginčo patalpose (b.l.115). 2012-11-20 nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatyta, kad A. M. pripažįsta ir sutinka, kad jos vyro P. S. M. vienašaliu sandoriu padovanotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji šiuo metu gyvena, priklauso dukrai V. L. (b.l.116). Fotonuotraukose užfiksuotas gyvenamojo namo, priklausančio nuosavybės teise ieškovei V. L., išorinis vaizdas bei jo vidus, fiksuotos rudos spalvos gyvenamojo namo lauko durys, užkabintos dvejomis spynomis, kurių mėlyną pirmiausia užsikabino atsakovė, kad ieškovė nepatektų į būstą, o antrąją pilkos spalvos, bijodama, kad atsakovė, savavališkai gyvendama ginčo patalpose, neįvykdytų sako ketinimų sugadinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, vėliau užkabino ieškovė (b.l.108-109). Ta aplinkybė, jog teismo posėdyje atsakovės atstovė teigė, kad byla turėtų būti perduota nagrinėti teismui pagal atsakovės paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri yra pas kitą dukrą (duomenys neskelbtini) (b.l.123), rodo, kad tokiu būdu siekiama vilkinti bylos eigą, vienok, bylos duomenimis matyti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje faktiškai gyveno ginčo patalpose, ji jomis nustojo naudotis po 2012 m. lapkričio mėn., tačiau apie tai teismo iki šio posėdžio neinformavo. Atsakovės teiginius, jog ši kartais būnanti pas dukrą R. A. gatvėje (duomenys neskelbtini), pas gydytojus dažnai besilankanti Prienuose, būnanti pas savo seserį L. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini), jos deklaruota vieta yra dar kita, jai neleidžiama pasiimti savo daiktų, esant aukščiau aptartų duomenų visetui, teismas laiko nenuosekliais ir klaidinančiais teismą, siekiant painioti bylos aplinkybes. Su ieškovės ir jos atstovo siūlomomis taikos sutarties sąlygomis atsakovė nesutiko, atsakydama į paklausimą ar pati geruoju sutiktų atidėjus bylos nagrinėjimą per protingą terminą atlaisvinti ginčo patalpas, nurodė, jog geruoju neketina to daryti.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas ir pagrindas yra kildinamas iš valdymo pažeidimo teisinių santykių, t.y. ieškovė prašo iškeldinti atsakovę, kuri, įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu, žinodama, jog ieškovės patalpomis naudojasi neteisėtai, geruoju išsikraustyti su visais daiktais nesutinka. Atsakovės gyvenimas, daiktų laikymas ginčo patalpose neturint tam ieškovės sutikimo ir leidimo, negali kelti neigiamų padarinių nekilnojamojo daikto savininkui, kuris dėl neteisėto atsakovės elgesio negali laisvai disponuoti nuosavu turtu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ne kartą ragino geruoju išsikelti atsakovę iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ši geruoju to nepadarė. Tokias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtino ir apklausti liudytojai. Kad atsakovė nebuvo įspėta ir nežinojo, jog yra keldinama, paneigė ji pati teismo posėdyje duotais prieštaringais paaiškinimais dėl ginčo esmės, painiodama datas, teigdama, kad ne ji to nedaranti, o ieškovė neleidžianti jai pasiimti ir išsinešti savo daiktų ir pan. Teismas atsakovės argumentus dėl įspėjimo laikyti pagrįstais pagrindo neturi, nes byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė, žinodama apie iškeltą bylą vos ne prieš metus laiko, būdama eilę kartų prašyta ir įspėta geruoju išsikelti, ką neginčijamai patvirtino ne tik ieškovė savo paaiškinimais, bet ir teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurių parodymai buvo logiški ir nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems ir iš esmės sutapo detalėse, to nepadarė. Atsakovė priešieškiniu nereikalavo pripažinti buvus tarp šalių sudarytą panaudos sutartį, ji to neįrodinėjo. Atsakovė pripažino, kad ginčo patalpose yra likę jos daiktai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėjamoje situacijoje prioritetas teiktinas savininko teisių apsaugai. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje numatyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovė neturi teisės iš savininko paimti nuosavybę prievarta (CK 4.93 straipsnis). Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Teismui patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti 2500 Lt sumoje (b.l.30-34, 110-113), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių ir vertintinos atsižvelgiant į parengtus bylos dokumentus, atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, atvykimo kaštus, konsultacijas ir pan., o taip pat 142 Lt žyminis mokestis (b.l.28, 39) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92-93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Iškeldinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu IA/lm, esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 142 Lt žyminio mokesčio ir 2500 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.