- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-05
- Bylos Nr.
- 3K-3-379/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Algimantas Spiečius (pran.), Sigitas Gurevičius
- Ieškovas
- J. L., R. L.
- Atsakovas
- A. L., R. L., Kauno miesto
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L. ir R. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. L. ir R. L. ieškinį atsakovams A. L., R. L. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų ir pagal atsakovo A. L. priešieškinį ieškovams J. L., R. L., atsakovei Kauno miesto 10–ojo notarų biuro notarei O. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: I. L., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai 2004 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Jie nurodė, kad 2004 m. kovo 16 d. nupirko iš I. L. 21/100 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), pažymėtų 1–8 (9,27 kv. m ploto), 1–9 (14,26 kv. m ploto), 1–10 (17,28 kv. m ploto), 1–11 (3,45 kv. m ploto), 1–13 (5,07 kv. m ploto), 1–7 (5,74 kv. m ploto) ir 1–12 (2,48 kv. m ploto); pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notariškai. Iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo šiomis patalpomis naudojosi atsakovas A. L. su šeima. Ieškovų teigimu, atsakovai ginčo patalpas yra užėmę savavališkai, niekada nebuvo sudarę ginčo patalpų nuomos sutarties, atsakovų gyvenimas ginčo patalpose pažeidžia ieškovų nuosavybės teises, todėl jie 2004 m. balandžio 15 d. per Kauno miesto 10–ojo notarų biuro notarę O. M. persiuntė atsakovams pareiškimą apie tai, kad šie įpareigotini per du mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos atlaisvinti užimamas patalpas ir jas atiduoti ieškovams. Atsakovai ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų gera valia neatlaisvino. Ieškovai, remdamiesi CK 6.612 straipsniu, prašė teismo iškeldinti atsakovus A. L. ir R. L. su nepilnamete dukterimi U. L. iš jų savavališkai užimtų ieškovams nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
Atsakovas A. L. pareiškė priešieškinį ir nurodė, kad atsakovas yra ginčo patalpų pardavėjos I. L. sūnus ir ginčo patalpose gyvena nuo vaikystės, po santuokos ginčo patalpose gyvena ir atsakovo šeima; jie nuolat moka mokesčius už patarnavimus, gavę I. L. sutikimą atliko ginčo patalpų kapitalinį remontą, įrengė virtuvę. Atsakovo teigimu, ieškovai, prieš įsigydami ginčo patalpas, labai gerai žinojo išvardytas aplinkybes, tačiau pasinaudojo I. L. sutrikusia sveikata, jos nesugebėjimu adekvačiai vertinti situaciją ir valdyti savo veiksmus. Be to, notarė, tvirtindama ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, pažeidė Notariato įstatymo 30 straipsnį, nes sutarties šalims neišsiaiškino sudaromo sandorio prasmės ir pasekmių. Juolab kad ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 3, 5 ir 8 punktuose yra įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad sutarties sudarymo dieną parduodamose patalpose negyveno asmenys, turėję teisę naudotis tomis patalpomis, taip pat apie tai, kad kiti asmenys neturėjo į parduodamas patalpas jokių teisių ir pretenzijų. Atsakovo manymu, 2004 m. kovo 16 d. gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėta, pažeidžia atsakovo ir jo šeimos narių teises ir interesus, prieštarauja įstatymui bei gerai moralei. Atsakovas, remdamasis CK 1.78, 1.80 ir 1.81 straipsniais, patikslintu priešieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia 2004 m. kovo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria I. L. pardavė ieškovams 12/100 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius santykius, nurodė, kad atsakovai ginčo patalpose apsigyveno ne savavališkai, nes tarp atsakovo ir jo motinos buvo susiklostę faktiniai neterminuotos patalpų panaudos santykiai. Teismas nustatė, kad ieškovai gerai žinojo, jog atsakovai ginčo patalpose gyveno leidus I. L., todėl pagal CK 6.643 straipsnį ieškovai, įsigiję ginčo patalpas iš panaudos davėjo, perėmė šio teises ir pareigas pagal faktinius neterminuotos panaudos santykius. Dėl to teismas atmetė ieškovo reikalavimus. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, nurodė, kad atsakovas, nors ir nebuvo ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties šalis, tačiau turėjo teisę ginčyti šią sutartį, nes ji turėjo įtakos atsakovo ir jo šeimos narių teisėms ir interesams. Teismas nepripažino svarbia aplinkybės, kad ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta apie tai, kad sutarties sudarymo dieną parduodamose patalpose negyveno asmenys, turėję teisę naudotis tomis patalpomis, taip pat kad kiti asmenys neturėjo jokių teisių ir pretenzijų į parduodamas patalpas. Teismas motyvavo, kad ieškovai, įsigydami ginčo patalpas, žinojo, jog jose gyveno atsakovas su šeima, todėl aplinkybė, kad sutartyje to nebuvo paminėta, nedaro ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties niekinės. Teismas pažymėjo, kad I. L., būdama ginčo patalpų savininkė, turėjo teisę pagal CK 4.37 straipsnį savo nuožiūra turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, parduoti jai priklausančią dalį ieškovams. Dėl to teismas konstatavo, kad ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartis neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. L. ir R. L., atsakovo A. L. apeliacinius skundus, 2006 m. sausio 19 d. nutartimi juos atmetė ir paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2004 m. kovo 16 d. sudaryta 21/100 dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo–pardavimo sutartis nepažeidė imperatyviųjų teisės normų, neprieštaravo viešajam interesui ir gerai moralei, atitiko CK 6.398 straipsnio reikalavimus dėl nekilnojamojo daikto perdavimo. Kolegija nepripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl notarės veiksmų neteisėtumo; motyvavo, kad sutarties šalys suprato ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties turinį, tai patvirtino pasirašydamos sutartį. Kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartimi (civilinė byla J. S., A. S. v. J. P., Nr. 3K-3-959/2003, kategorijos: 25.2; 25.7; 27.2.2), konstatavo, kad atsakovai, ginčo bute apsigyvenę kaip buto savininko šeimos nariai, turėjo teisę naudotis ginčo patalpomis neterminuotos panaudos sutarties pagrindu, t. y. pasikeitus ginčo patalpų savininkui atsakovai ir toliau išliko teisėtais ginčo patalpų naudotojais. Be to, kolegija pažymėjo, kad ieškovai savo reikalavimą pareiškė ne dėl nuosavybės teisės gynimo, o CK 6.612 straipsnio pagrindu (dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų), tačiau atsakovas A. L. su šeima ginčo patalpose gyvena teisėtai, neterminuotos panaudos sutarties pagrindu, todėl pripažino nepagrįstais ieškovų reikalavimus.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinys, taip pat Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų apeliacinis skundas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į faktinį ieškinio dalyką ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovai savo reikalavimą pareiškė ne dėl nuosavybės teisės gynimo, o CK 6.612 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto, todėl teismas yra saistomas faktiniu ieškinio pagrindu, o normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą, turi parinkti ir pritaikyti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R., K. R., M. R., Nr. 3K-3-124/2005; kategorija 106.1). Kasatorių teigimu, jų reikalavimas iškeldinti atsakovus savo turiniu apima ir reikalavimą nutraukti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą pagal ieškovų nurodytas faktines aplinkybes, o ne remtis ieškinyje nurodytomis materialinės teisės normomis.
2. Dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ginčo santykiams taikė CK 6.643 straipsnį, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.629 straipsnį neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481 straipsnių, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.501 straipsnio nuostatos. Pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos (taip pat ir panaudos) sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Kasatorių teigimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai neįvertino, kad atsakovas su šeima ginčo patalpose gyveno ne žodinės panaudos sutarties pagrindu, o kaip I. L. šeimos narys, todėl darytina išvada, kad atsakovas A. L. su šeima ginčo patalpose gyvena teisėtai.
Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovas A. L. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai rėmėsi ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias panaudos teisinius santykius.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovai 2004 m. kovo 16 d. nupirko iš I. L. 21/100 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Šiomis patalpomis, leidus patalpų savininkei I. L., iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir po jos naudojosi atsakovas A. L. su šeima, todėl teismai tarp šalių susiklosčiusius faktinius teisinius santykius kvalifikavo kaip panaudos teisinius santykius, o ieškovai, įsigiję ginčo patalpas iš panaudos davėjo, pagal CK 6.643 straipsnį perėmė šio teises ir pareigas, t. y. pasikeitus ginčo patalpų savininkui atsakovai ir toliau išliko teisėtais ginčo patalpų naudotojais. Teismai nurodė, kad 2004 m. kovo 16 d. ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartis neprieštaravo įstatymui, viešajai tvarkai ar gerai moralei, nes ieškovai, įsigydami ginčo patalpas, žinojo, jog jose gyvena atsakovas su šeima, todėl aplinkybės, kad sutartyje to nebuvo nurodyta, nepripažino esmine, darančia ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartį niekine. Be to, I. L., būdama ginčo patalpų savininkė, turėjo teisę pagal CK 4.37 straipsnį savo nuožiūra turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, parduoti jai priklausančią turto dalį ieškovams.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė panaudos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo nustatymo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos dėl nurodytų teisės normų taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas A. L. yra buvusios namo savininkės I. L. sūnus. A. L. šeima gyveno jo motinai nuosavybės teise priklausančiose patalpose savininko šeimos nario teisėmis. 1994 m. kovo 16 d. I. L. pardavus 21/100 dalį gyvenamojo namo, o atsakovams likus toliau gyventi anksčiau motinai priklausiusiose patalpose ir toliau jomis naudojantis, pagal faktines aplinkybes tarp namo dalies savininko ir patalpų naudotojo atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos davėja (atsakovo A. L. motina) namo, kuriame gyveno atsakovų šeima, dalį pardavė ieškovams, todėl tokiu atveju naujiems namo dalies savininkams perėjo visos teisės ir pareigos pagal anksčiau A. L. ir jo motinos sudarytą panaudos sutartį, nes savininko pasikeitimas nedaro jų neteisėtais buto naudotojais. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad naujieji namo savininkai, pirkdami iš I. L. namo dalį, žinojo, jog jų perkamose patalpose gyvena pardavėjos sūnus su šeima, kurie jomis naudojasi teisėtai, t. y. ieškovai pirko namo dalį su suvaržymu – atsakovų teise neterminuotai naudotis butu. Pasikeitus namo dalies savininkui, atsakovams išliko teisė toliau naudotis gyvenamosiomis patalpomis panaudos sutarties pagrindu (CK 6.643 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai teisingai nurodė, kad atsakovai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis ne savavališkai jas užėmę, o susiklosčiusių faktinių neterminuotos panaudos sutarties pagrindu, todėl negalima nutraukti šios sutarties ir iškeldinti atsakovų iš gyvenamosios patalpos ieškovų nurodytu pagrindu. Ieškovai, norėdami nutraukti su atsakovais sudarytą neterminuotą panaudos sutartį, turėjo visus juos įspėti prieš tris mėnesius, kaip to reikalaujama CK 6.642 straipsnio 1 dalyje, tačiau tokio įspėjimo nebuvo pateikta, o byloje esantis pareiškimas skirtas tik atsakovui A. L., kuriuo jam buvo pranešta, kad ieškovai pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra namo dalies savininkai, šios patalpos, kuriose gyvena atsakovai, yra reikalingos jų šeimai, todėl prašė jas atlaisvinti per du mėnesius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pareiškimas, skirtas tik vienam A. L., neatitinka įspėjimo dėl neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo turinio reikalavimų; be to, apie tokios sutarties nutraukimą turėjo būti įspėti visi pilnamečiai asmenys prieš tris mėnesius. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad buvo tokių įspėjimų, todėl nebuvo pagrindo nutraukti neterminuotą panaudos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos pagal ieškovų nurodytus argumentus ir jų ieškinio pareiškime išdėstytas aplinkybes. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai taikė CK 6.612, 6.629–6.643 straipsnius, jų nepažeidė, todėl pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo. Naikinti bylą nagrinėjusių teismų sprendimus kasaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė procesinės teisės normas, nes pagal ieškovų nurodytas aplinkybes turėjo tinkamai įvertinti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ir motyvuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vadovaudamiesi dispozityvumo principu, atsižvelgdami į byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nurodė, kad tarp jų susiklostė faktiniai neterminuotos panaudos sutarties teisiniai santykiai, todėl negalima iškeldinti atsakovų, nenutraukus su jais šios sutarties įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad neterminuota panaudos sutartis su atsakovais yra nutraukta įstatymų nustatyta tvarka ir atsakovai naudojasi jiems priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis neteisėtai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, nenustačiusi absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių dokumentų teisėtumui, todėl jie taip pat nesudaro pagrindo naikinti teismų sprendimus kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.