- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- e2YT-5886-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01014-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. M. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) E. B., mirusi (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. B., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, faktiškai pradėjusi valdyti turtą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos E. B. mirties pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Nurodo, kad:
1.1. E. B. ir S. B. (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). E. B. ir S. B. santuokoje susilaukė trijų vaikų: A. B., J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini)., ir pareiškėjos. Pareiškėjos tėvai, būdami santuokoje, pasistatė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kur iki mirties ir gyveno. (duomenys neskelbtini)., mirus S. B., įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nei pareiškėja, nei dar buvusi gyva pareiškėjos mama ar kiti pirmos eilės įpėdiniai, nesikreipė. Mirusiojo palikimu rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjos mama.
1.2. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama E. B.. Po pareiškėjos mamos mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini)., pareiškėja dėl palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė. Tuo tarpu vienintelis likęs gyvas galimas pirmos eilės įpėdinis, pareiškėjos brolis A. B., notarine tvarka patvirtino, kad palikimo nepriėmė. Mirusiosios palikimu (kurį sudaro: gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi ir rūpinasi pareiškėja.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo A. B. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
9. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
Dėl S. B. palikimo
11. Teismas iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Semeliškių seniūnijos pažymos dėl turėtų statinių nustatė, kad 1998-2020 m. namų ūkio knygose, namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ūkio galva įrašyta E. B.. Ūkiui priklauso 69,83 kv. m. gyvenamasis namas, tačiau minėtasis turtas įgytas santuokos metu, todėl E. B. ir jos mirusiam sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
12. Teismas taip pat nustatė, kad po S. B. mirties, nei palikėjo sutuoktinė, dar būdama gyva, nei pareiškėja ar kiti pirmos eilės įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos mama po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.
13. Pareiškėja nurodė, kad mirus A. B., pareiškėjos mama, t. y. E. B., liko gyventi aukščiau minėtame gyvenamajame name, kuriame iki mirties buvo deklravusi ir gyvenamąją vietą. Ji naudojosi tiek savo, tiek mirusiojo turtu, jį prižiūrėjo ir tvarkė (užsakinėjo malkas, rūpinosi daržu, prižiūrėjo – balino medžius, mokėjo mokesčius) iki pat savo mirties.
14. Aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis, Santuokos liudijimas, Nekilnojamoojo daikto kadastro duomenų byla, Elektrėnų savivaldybės administracijos Semeliškių seniūnijos pažyma apie turėtus statinius Nr. 29/02-2.
Dėl E. B. palikimo
15. Teismas nustatė, kad po E. B. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini)., pareiškėja dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Vienintelis galimas pirmos eilės įpėdinis, priimti mirusios mamos palikimą, jo atsisakė.
16. Teismas iš Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 2.11–42-3969 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje taip pat nustatė, jog nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. įgijo po sutuoktinio mirties, t. y. (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teisių atkūrimo būdu, tad laikytina, kad mirusiajai šis turtas priklausė asmenine nuosavybės teise.
17. Pareiškėjos teigimu, po jos tėvų mirties likusį turtą, nurodytą šios nutarties 1.2. punkte, prižiūri ir rūpinasi (išvežė nereikalingus daiktus, organizavo gyvenamojo namo langų užsandarinimą, kad žemės sklypas būtų prižiūrėtas, pasirašė žemės sklypų panaudos sutartį, organizuoja žolės pjovimą, vaismedžių genėjimą, sudarė buitinių atliekų išvežimo sutartį ir kt.) pareiškėja, be to, pareiškėja minėtame gyvenamajame name taip pat yra deklaravusi gyvenamąją vietą.
18. Pareiškėjos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esanti raytinė medžiaga – Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 2.11¬42-3969 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje ir žemės sklypų planai, konteinerių priėmimo – perdavimo priėmimo aktas, buitinių atliekų išvežimo sutartis, žemės ūkio paskirties panaudos sutartis ir kt.
19. Įertinus byloje esančias faktines aplinkybes, o būtent nutarties 13-15 bei 16-19 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo aukščiau aprašytų pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų ar jais nesivadovauti. Dar kartą pažymėtina, jog kitų galimimų įpėdinių, norėjusių priimti mirusiosios turtą, nėra, o suinteresuoti asmenys dėl juridinio fakto nustatymo neprieštarauja. Tad, esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė mamos E. B. palikimą, o konkrečiai – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini),– pradėjusi juos faktiškai valdyti.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjos paaiškinimai (žr. šios nutarties 13 ir 17 punktus) yra nuoseklūs ir logiški, pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais, o aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimui neprieštarauja, tuo tarpu A. B. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti.
4.1. Atsižvelgdamas į teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) E. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, po sutuoktinio S. B., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti; 2) pareiškėja po savo motinos E. B., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
4.2. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinių faktų nustatymas yra pagrindas pareiškėjai M. B. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.