Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui R. Č. (R. Č.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, B. Š., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad santuokoje išryškėjo šalių skirtingos pažiūros ir įsitikinimai įvairiais šeiminio gyvenimo klausimais. Šalys jau ilgą laiką (apie penkerius metus) gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nesirūpina vienas kitu ir nepalaiko jokio ryšio. Ieškovės teigimu, šeima faktiškai yra iširusi, dėl tarpusavio santykių pasikeitimo negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu. Faktine šalių santuokos iširimo priežastimi ieškovė nurodo skirtingą abiejų sutuoktinių požiūrį į šeimą, gyvenimo būdą bei šeimos narių teises, be to, šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai bei nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Dėl šių priežasčių šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė prašo vaikų A. Č. ir A. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ieškovė rūpinasi vaikais ir sudaro sąlygas augti ir vystytis, vaikai yra emociškai prisirišę prie mamos, gyvenimas su motina atitinka vaikų interesus ir poreikius. Ieškovė nurodo, kad jai vienai bus per sunku materialiai pasirūpinti vaikais, kadangi jos vienos pajamų neužtenka būtiniems vaikų poreikiams. Ieškovė prašo iš atsakovo vaikų išlaikymui iki pilnametystės priteisti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 275 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgdama į tai, kad neribojamos kiekvienos iš šalių pasimatymo su vaiku teisės, bendravimo su vaikais sąlygų ieškovė nenustato, tačiau nurodo, kad visi su tuo susiję klausimai bus derinami tarp šalių gera valia, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Ieškinyje pažymima, kad šalys neturi jokio bendro dalintino turto, kadangi (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią nustatytas visiškas turto (prievolių) atskirumas. Iki šalių santuokos sudarymo ieškovė sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai šios sutarties pagrindu kylantys įsipareigojimai nepatenka į sutuoktinių dalintino turto balansą ir ieškovė po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai atsakinga prieš kreditorių Luminor Bank AS. Jokių kitų finansinių įsipareigojimų ieškovė neturi. Atsakovo skolas po santuokos nutraukimo ieškovė prašo pripažinti atsakovo asmeninėmis.

3. Atsakovas R. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intrum Lietuva“, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir B. Š. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsižvelgdama į nepilnamečių nuomonę bei tai, jog tėvo ir dukterų santykiai yra faktiškai nutrūkę, tėvams pradėjus gyventi skyriumi vaikai liko gyventi su motina, Tarnyba sutinka, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių vaikų interesus, motina jais rūpinasi tinkamai. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas nenustatyti konkrečios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos, jai įsipareigojant netrukdyti tėvui bendrauti su vaikais, neprieštarauja nepilnamečių interesams. Atsižvelgdama į tai, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina, vertindama, kad vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, Tarnyba nurodė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukroms iki pilnametystės, o ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis po 275 Eur / mėn. galėtų būti pakankamas kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.

8. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

9. Atsakovas ir tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

10. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė A. Č. ir atsakovas R. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus: A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

11. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), šalys jau ilgą laiką (apie penkerius–šešerius metus) gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nesirūpina vienas kitu ir nepalaiko jokio ryšio, ieškovė prašo nenustatyti jiems termino susitaikyti, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis).

12. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

13. Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė, prieštaravimų bei atsikirtimų nepateikė, pagal byloje nustatytas aplinkybes, yra išvykęs gyventi į užsienį, santykių su ieškove nepalaiko, paskutinį kartą matėsi su vaikais prieš trejus metus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).

14. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „Č.“, atsakovui paliekama pavardė „Č.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

15. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, šalys turi du nepilnamečius vaikus: A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu gyvena su ieškove.

16. Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų A. Č. ir A. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Tarnyba ir atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimų nepareiškė.

17. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į tai, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, Tarnyba pateikė teigiamą išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, šalių nepilnamečių vaikų A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – ieškove A. Č. (CK 3.174 straipsnis).

19. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir bendravimo juos auklėjant tvarką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovei neprieštaraujant dėl atsakovo bendravimo su vaikais, atsakovui taip pat nepareiškus reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, konkreti atsakovo bendravimo su dukromis tvarka, nesant būtinumo, nenustatoma. Tarp šalių kilus ginčui dėl atsakovo bendravimo su dukromis, priimtas teismo sprendimas neužkerta šalims kelio klausimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo spręsti bendra tvarka.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

20. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

22. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 275 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 316,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

24. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis (275 Eur kiekvienam vaikui) neviršija teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio dydžio, atsakovas nepateikė dėl šio reikalavimo jokių prieštaravimų, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas neturi galimybių teikti prašomo išlaikymo, įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas kasdieniams nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. Č. ir A. Č., mokamas po 275 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

26. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

27. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

28. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui (-ams) dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

29. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

30. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dalijant santuokoje įgytą turtą, be kita ko, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis).

31. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų sutartį, pagal kurią nustatytas visiškas turto (prievolių) atskirumas. Byloje nenustatyta, kad šalys turėtų bendrą tarp šalių dalintiną turtą.

Dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo

32. Ieškinyje nurodomi neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai kreditorei Luminor Bank AS, įvertinus prievolių pobūdį bei nesant kreditoriaus prieštaravimo, po santuokos nutraukimo paliekami asmeniniais ieškovės įsipareigojimais.

33. Vadovaudamasis Antstolių informacinės sistemos registro išrašu ir kitais bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, B. Š., Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir UAB „Intrum Lietuva“, kurie, įvertinus prievolių pobūdį bei nesant kreditorių prieštaravimo, po santuokos nutraukimo paliekami asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Teismas patenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė šioje civilinėje byloje iš viso patyrė 807 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 807 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

36. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 149 Eur žyminio mokesčio (((((275 Eur + 275 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) = 149 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Byloje patirta 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Č. (R. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Č. palikti pavardę „Č.“, atsakovui R. Č. (R. Č.) palikti pavardę „Č.“.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. Č. (R. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. balandžio 26 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. Č. ir A. Č. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, juridinio asmens kodas 304870069, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Atsakovo R. Č. (R. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles šiems kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis:

- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini);

- Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

- B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

- Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

- uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. Č. (R. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 807 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. Č. (R. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo R. Č. (R. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus, 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.