Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas, II-4-288/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-01-15
Bylos Nr.: II-4-288/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-02048-2020-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Liuba Kymantienė (pirm.)
Pažeidėjas: D. V.
Pareiškėjas: D. V.
Institucija: Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius

Kategorijos

16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)

Administracinė byla Nr. II-4-288/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02048-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.9.10; 21.10.4; 21.11.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 15 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V.,

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. (toliau – Institucijos) 2020 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-21268-2020 (ROIK:20121023400) panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. spalio 13 d. nutarimu D. V. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 12 d., 09.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), sustojo ir savo transporto priemonę paliko stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitam automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo kiemo ar teritorijos, trukdė kitų automobilių eismui 0120000433113, pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimus, už tai buvo nubaustas 30 eurų bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. V., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, jog nesutinka su nurodytu nutarimu, nes 2020 m. rugpjūčio 12 d., 9.00 val., atvežė savo 82 m. neįgalią, beveik nevaikštančią šeimos narę-mamą į iš anksto suplanuotą gydytojo konsultaciją (duomenys neskelbtini). Jos metu surašyto medicininių dokumentų išrašo pagrindu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu jai buvo pratęstas neįgalumo terminas ir nustatytas didesnio laipsnio priežiūros lygis. Kadangi kitos parkavimo vietos buvo užimtos, prie (duomenys neskelbtini) turėjo privažiuoti kuo arčiau, kadangi yra numatytas nedidelis akligatvis neįgalius asmenis atvežantiems 3-4 automobiliams su atitinkamu KET ženklu Nr.846, kuris nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Atvykęs prie (duomenys neskelbtini) apie 8.55 val. pastebėjo, kad minėtoje neįgaliųjų vietoje stovi sportinis motociklas. Pastatė savo automobilį šalia motociklo, t.y., vienintelėje įmanomoje vietoje nei prispausdamas savo automobilio kairiuoju šonu, nei nepalikdamas tarpo pravažiuoti kitoms transporto priemonėms iš dešinės. Išlipęs įkėlė šeimos narę į neįgaliojo vežimėlį ir nuvežė į poliklinikos pastatą, suplanuotai gydytojo konsultacijai. Automobilyje už priekinio stiklo paliko skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, kadangi KET 4 priedo 9 p. nustato, kad Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis 100 mm, apvado plotis 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį dokumentą. Laukti grįžtančio prie savo motociklo asmens nebuvo nei prasmės, nei laiko, kadangi jo automobilis nei jam, nei kam nors kitam netrukdė. Maždaug po valandos grįžus iš gydytojo konsultacijos pastebėjo, kad automobilio dešinysis veidrodėlis yra užlenktas, o motociklo jau nebuvo. Mano, kad motociklo vairuotojo padaryta nuotrauka, kurią tą dieną pastebėjo ir socialiniame tinkle ,,Facebook“, buvo priežastis Institucijai susidaryti klaidingą nuomonę apie ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimo požymius, tačiau šio pažeidimo nebuvo. Visi eismo dalyviai, įskaitant pėsčiuosius, motociklus, bet kokius automobilius ar kitas transporto priemones galėjo laisvai pravažiuoti pro minėtame akligatvyje jo paliktą automobilį. Dėl to įsitikinęs, kad tokio pažeidimo nepadarė, jokių teisės aktų nepažeidė. Jokių nusiskundimų dėl realaus kliudymo judėti minėtu akligatviu Institucija negavo ir gauti negalėjo. Šalia jo palikto stovėti automobilio buvo pakankama erdvė judėti bet kokiam transportui ar asmeniui, to nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai, kai Institucija net ir neįrodinėja. Institucija neįrodė kaltės ir nesurinko jokių duomenų, nepateikė jokių įrodymų apie jo kaltę. Nėra jokių nusiskundimų, matavimų ar kitų neabejotinų duomenų, kad kuriam nors eismo dalyviui būtų kliudęs praeiti ar pravažiuoti, kadangi buvo tvarkingai paliktas stovėti automobilis. Atsižvelgiant į tai prašoma panaikinti 2020 m. spalio 13 d. nutarimą byloje Nr.20-ANR_N-21268-2020 pagal administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį ir bylos teiseną nutraukti.

Atsiliepimas

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka ir prašo priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistu, kadangi 2020 m. spalio 13 d. Kauno apskrities VPK KPV pareigūnas priėmė nutarimą pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skyrė jam piniginę baudą už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Atsiliepime nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, joje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo padarytą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Įvertinus surinktus įrodymus, mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš asmens baustumo už 5 metus pažymos bei archyvinių įrašų policijos duomenų bazėje, pareiškėjas daug kartų baustas už KET reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas. Kaip nurodyta ANK 34 straipsnyje baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pažymi, kad asmens padarytas nusižengimas yra akivaizdus ir teiginiai, dėstomi skunde yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės, prisidengiant šeimos nario neįgalumu ir, siekiant parodyti savo išskirtinumą, ignoruojant įstatymo reikalavimus. Kaip matyti, baudos skyrimo taisyklės nėra pažeistos, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašoma netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti skundžiamą Kauno apskrities VPK KPV pareigūno priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistu. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. V. prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, jog po įvykio grįžęs į darbo vietą ,,Facebook“‚ rado L. V. žinutę, susirašinėjimą vienoje socialinėje grupėje ir jo automobilio nuotrauką, kurią atpažino ir joje buvo parašyta, kad ,,asmuo numetė mašiną bele kaip, proto negalią tikriausiai turi, prasičiukint reikia gal“. Komentaruose rašo, kad tokiems reikia veidrodėlį nuspirti, o L. V. atsako, kad padaryta, neva nuspirta. Gavus policijos pranešimą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo nuvyko į įvykio vietą, kurioje matyti, kad stovi ,,Neįgaliojo“ ženklas su nuorodomis ir į šonus, kad negalima automobilių statyti, tačiau prie (duomenys neskelbtini) matosi esantis akligatvis ir jame kairėje pusėje statomi automobiliai ,,Neįgaliųjų“, o dešine puse pravažiuojama. Kai jis atvyko su mama į paskirtą konsultaciją dėl nedarbingumo lygio nustatymo, automobilį pastatė aikštelėje ir mamą nuvedė į polikliniką. Tačiau medžiagoje, kurią pateikė anoniminis pranešėjas jo paties darytose foto nuotraukose matosi, kad nuo poliklinikos arčiausia vieta buvo aikštelėje užimta ir prie tvoros stovėjo motociklas ir už motociklo stovėjo dar viena mašina, todėl priparkuoti galėjo automobilį tik prie motociklo, kuris priklauso L. V. ir jis pats nurodė, kad su motociklu sugebėjo pratilpti ir išvažiuoti, todėl mano, kad policija suprato, kad pranešėjas nukentėjusysis, tačiau anonimas teigia, kad sugebėjo išvažiuoti. Policija nebuvo įvykio vietoje po anoniminio pranešimo. Pranešėjas L. V. padarė dvi foto nuotraukas, kuriose matosi, kad yra didelis kelio tarpas ir motociklui pravažiuoti netrukdo ir jokie kiti asmenys dėl pravažiavimo į policiją su pranešimais nesikreipė. Taip pat matyti, kad už jo automobilio stovėjo kitas automobilis, kuris galėjo pravažiuoti pro jo automobilį ir niekas nesiskundė. Policija nerinko įrodymų kiek metrų buvo likę pravažiuoti kitiems automobiliams. Neaišku kas šioje byloje nukentėjo, nes neaiškus net kaltinimas dėl nukentėjusiojo statuso, kad trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams, nėra nustatyta kokiems automobiliams trukdė pravažiuoti, todėl prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Liudytojas L. V. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjo parkavimo būdas buvo netinkamas. Taip pat apžiūrėjus automobilį matė, kad automobilyje buvo tik lipdukas dėl teisės į neįgaliojo vietą, nebuvo tinkamos kortelės. Įvykio dieną jis buvo su motociklu. Į netvarkingą parkavimą jis jautriai reaguoja, nes jo motina yra invalido vežimėlyje. Įvykio vietoje kalbėjo su asmeniu, kuris stovėjo už pareiškėjo automobilio. Padarė nuotraukas iš kurių matosi, kad stovėjo už pareiškėjo automobilio tokia pat mašina, kuri negalėjo pravažiuoti, nebent per kelkraštį, o jis su motociklu pravažiavo. Pravažiuodamas su ranka užlenkė pareiškėjo automobilio veidrodėlį. Policijai pranešė apie pažeidimą po bendravimo žinutėmis su D. V. per socialinius tinklus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, jog D. V. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 30,00 eurų bauda dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 12 d., 09.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir savo transporto priemonę paliko stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitam automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo kiemo ar teritorijos, trukdė kitų automobilių eismui 0120000433113, pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Minimame straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios, todėl jie gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia.

Teismas pažymi, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-41-699/2018).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą būtina nustatyti, ar jo veikoje yra minėto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia prieiti prie išvados, kad jis tyčia sustojo ir savo transporto priemonę paliko stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitam automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo kiemo ar teritorijos, trukdė kitų automobilių eismui.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus policijos uždaviniai yra administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, eismo automobilių keliais priežiūra. To paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose numatyta, jog policija pagal kompetenciją įgyvendina administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 2 ir 3 punktus pareigūnai privalo sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą byloje, pasirinko pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, papildomų įrodymų dėl D. V. kaltės neteikė, atsiliepime formaliai nurodė, kad įvertinus surinktus įrodymus, mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi iš asmens baustumo už 5 metus pažymos bei archyvinių įrašų policijos duomenų bazėje, pareiškėjas daug kartų baustas už KET reikalavimų nesilaikymą, kas Institucijos manymu rodo, kad pareiškėjas nėra drausmingas vairuotojas bei atsiliepime pažymi, kad asmens padarytas nusižengimas yra akivaizdus ir pareiškėjo teiginiai, dėstomi skunde yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės, prisidengiant šeimos nario neįgalumu ir, siekiant parodyti savo išskirtinumą, ignoruojant įstatymo reikalavimus (b. l. 9-10).

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad sprendimas pripažinti asmenį kaltu yra grįstas išimtinai vieninteliu byloje esančiu anoniminiu pranešimu su priede esančiomis foto nuotraukomis, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini), 09.38 val. išėjęs iš poliklinikos aptiko siauroje gatvelėje, skirtoje prisiparkuoti šalia tvoros, nepalikdamas visiškai jokios vietos net pravažiuoti automobiliui. Kitų D. V. kaltę patvirtinančių įrodymų administracinio nusižengimo byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad anoniminis pranešėjas ne tik nurodo apie galimai neteisėtai paliktą automobilį, nesilaikant kelio ženklų, tačiau pranešime patvirtina, kad iš salono vidaus pusės buvo padėtas neįgalumo pažymėjimas ir lipdukas automobilio galinėje dalyje, kuris sukėlė pranešėjui įtarimų dėl jo tinkamumo (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 12-13) bei pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad anoniminio pranešėjo transporto priemonei stovinčiai šalia pareiškėjo automobilio, netrukdo išvažiuoti (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 14-15).

Iš Kauno apskrities VPK pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo D. V. ir R. V. (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 9-10) bei surašyti administracinio nusižengimo protokolai (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 3-5, 6-8), tačiau 2020 m. rugpjūčio 14 d. gavus R. V. pranešimą, kad automobiliu naudojosi sutuoktinis D. V., nepaisant to, Institucija išsamaus ir visapusiško tyrimo neatliko.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnė surašydama administracinio nusižengimo protokolus, kilus bet kokioms abejonėms dėl administracinio nusižengimo padarymo, gavus anoniminį pranešimą nevyko į įvykio vietą ir neapžiūrėjo įvykio vietos, nesurašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame būtų fiksuotas pažeidimas pagal anoniminį pranešimą. Kauno apskrities VPK pareigūnė gavusi R. V. pranešimą, kad automobiliu 2020 m. rugpjūčio 12 d. naudojosi jos sutuoktinis, pareiškėjas D. V., privalėjo tinkamai, siekiant išsklaidyti bet kokias dėl administracinio nusižengimo padarymo kylančias abejones ir imtis veiksmų, kad būtų atliktas visapusiškas ir išsamus tyrimas, t. y., surašyti tarnybinį pranešimą, vadovaujantis ANK 598-599 straipsnių nuostatomis, išreikalauti Neįgalumo pažymėjimą bei apžiūrėti D. V. automobilį ar yra kortelė su skiriamuoju ženklu ,,Neįgalusis“, tinkamai apžiūrėti ir užfiksuoti asmens daiktų apžiūros bei administracinių nusižengimų protokoluose, atlikti kitus būtinus veiksmus. Nustačius, kad galimai D. V. neturėjo teisės palikti automobilio ties KET ženklu Nr. 846, kuris nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą ,,Neįgaluisis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, patikrinti pateiktą anoniminį pranešimą, o nesiremti prielaidomis. Be to, anoniminio pranešėjo pranešime pareigūno užfiksuota, kad stovėjimo aikštelėje pareiškėjas prisiparkavo <...viduryje gatvelės, nepalikdamas visiškai jokios vietos net pravažiuoti jokiam automobiliui...> (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 3-5, 6-8), tačiau iš anoniminio pranešėjo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad pranešėjas turėjo galimybę išvažiuoti ir pareiškėjo automobilis nebuvo paliktas stovėti viduryje aikštelės bei netvarkingai priparkuotas (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 14-15), tai patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs pranešėjas L. V., kad iš aikštelės stovint pareiškėjo automobiliui jis galėjo išvažiuoti ir išvažiavo. Taip pat anoniminis pranešėjas nurodė, kad <...ant panelės, iš salono vidaus pusės buvo padėtas neįgalumo pažymėjimas...> (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 12), todėl pareigūnai turėjo šį anoniminį pranešimą objektyviai ir visapusiškai ištirti atvykę į įvykio vietą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė Specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-1860 išduotą 2020 m. rugpjūčio 25 d., kuris patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjo motinai G. D. V. buvo paskirta psichiatro konsultacija (b. l. 22). Taip pat pareiškėjas pateikė motinos G. D. V. kortelės kopiją AK Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančią jos savininkui teisę į specialias vietines automobilių stovėjimo paslaugas valstybėse narėse (b. l. 16, 17) bei pateiktas Neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad G. D. V. išduotas nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. Pareiškėjas skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo nutarimas priimtas neteisėtai bei pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodo, jog kaltinimas jam nesuprantamas, kadangi anoniminis pranešėjas, kaip žinoma L. V. iš stovėjimo aikštelės su savo transporto priemone-motociklu galėjo išvažiuoti ir teismo posėdžio metu L. V. patvirtino, kad iš aikštelės jis išvažiavo. Pažymėtina, kad įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ANK 609 straipsnis). Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolai bei nutarimas priimtas vadovaujantis anoniminiu pranešimu, kuriame informacijos pateikimas nėra patikrintas. Susipažinus su skundžiamu nutarimu taip ir lieka neaišku dėl kokių konkrečių administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visumos D. V. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį pažeidus KET 150.10 punkto reikalavimus.

Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti. Negalima pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes.

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. V. 2020 m. rugpjūčio 12 d., 09.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir savo transporto priemonę paliko stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitam automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo kiemo ar teritorijos, trukdė kitų automobilių eismui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimus.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nustatytina, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas.

Taip pat, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir šiuo atveju nėra pakankamai duomenų bei įrodymų padaryti išvadai, jog buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir D. V. skundas tenkintinas, nes veiksmuose nėra nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

D. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-21268-2020 (ROIK:20121023400) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK:20121023400 dokumentus nutarimui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė