Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1590-562/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2S-1590-562/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09748-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1590-562/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09748-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. G. (toliau – atsakovas) 1 081,95 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

3. Patikslintu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas prašė pakeisti byloje priimtą sprendimą, sumažinant atlygintiną žalą iki 170 Eur. Nurodydamas priežastis, dėl kurių laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį atsakovas pažymėjo, kad teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau nei jis, nei jo šeimos nariai minėtu adresu negyvena. Dėl priimto sprendimo už akių atsakovas nurodė, kad eismo įvykio metu buvo padaryta minimali žala, be jokių įlenkimų ir kitų apgadinimų, tik įbrėžta dešinės pusės sparno dalis, tą vietą reikia dažyti. Vidutinė dažymo kaina tinklalapyje www.karpo.lt nurodyta 170 Eur. Atsakovas manė, jog viso buferio net nereikėjo dažyti. Taip pat pažymėjo, jog www.svarosmeistrai.lt kėbulo įbrėžimo tvarkymas kainuoja 68,91 Eur. Atsižvelgęs į tai manė, kad ieškovo paskaičiuota suma už žalą yra neadekvati ir neproporcingai didelė. Teigė, jog nagrinėjamu atveju realiai padaryta žala gali būti 170 Eur, todėl prašė į tai atsižvelgti ir sumažinti priteistą žalą iki 170 Eur.

Atsiliepimas

4. Ieškovas atsiliepime į atsakovo patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė jo netenkinti ir bylos nagrinėjimo neatnaujinti, nes, ieškovo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant bent vienam iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnyje nurodytų pagrindų. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas elgėsi pasyviai ir neinformavo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl turi prisiimti savo elgesio kilusias pasekmes. Tai pat pažymėjo, jog atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog paskaičiuota nuostolių suma yra neproporcingai didelė ir prašė ją mažinti iki 170 Eur. Tokios savo nuomonės atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais, savo pareigą dėl poziciją pagrindžiančių įrodymų pateikimo bandė perkelti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25900-863/2020 atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

6. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2020 m. balandžio 28 d., procesiniai dokumentai atsakovui buvo laikomi įteiktais 2020 m. gegužės 28 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, teismas vertino, jog yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti taikant įteikimo teisinę fikciją, apie byloje priimtą procesinį sprendimą – sprendimą už akių, atsakovas sužinojo operatyviai ir nepraleidus įstatymo numatyto 20 dienų termino pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas neatskleidė kokiu būdu jam tapo žinoma apie priimtą sprendimą už akių ir kas gyvena jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat nenurodė jokių priežasčių dėl ko nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į bylą, tačiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje buvo pagrindas taikyti CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą, o atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

8. Taip pat pažymėjo, jog asmeniui siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Nurodė, jog tokio asmens pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas nepateikė, o atsakovo nurodytas abejones teismas laikė nepaneigiančiomis ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trimekta“ atlikto automobilio remonto, kurio metu buvo remontuojamos trys automobilio detalės: buferis, dešinys sparnas ir dešinės durys, kainą (atsakovas nepasisakė dėl remonto bendrovės taikytų įkainių ar atliktų darbų būtinumo, nepateikė savo remonto darbų apskaičiavimo ir kt.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsakovas atskiruoju nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas identiškais patikslinto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentais.

10. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovas remiasi analogiškais pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 24 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsakovas, viruodamas jo pagal lizingo sutartį naudojamą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, vykdydamas su ieškovu sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 11 bei veikdamas ieškovo vardu, įvertino nukentėjusiam asmeniui padarytą turtinę žalą dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo minėto eismo įvykio metu ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 081,95 Eur draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką ir kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudamas išmokėtos 1 081,95 Eur sumos grąžinimo.

14. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą už akių ir tenkinus ieškinį, atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nurodė, kad atsakovas nepagrindė, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nurodė, kad atsakovas neatskleidė, kokiu būdu jam tapo žinoma apie priimtą sprendimą už akių.

15. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu už akių, atskiruoju skundu prašo sumažinti iš jo priteistą sumą iki 170 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokį reikalavimą laiko nepagrįstu.

16. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą. Teismas, vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 4 dalyje reglamentuotais pagrindais, kuriuos nustatęs gali naikinti sprendimą už akių, įvertina šalies pareiškime nurodytas aplinkybes ir įrodymus ir sprendžia, kuriuo pagrindu, jei toks nustatomas, gali būti naikinamas sprendimas už akių. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas.

19. Atsakovas, nurodydamas, kad priteistas 1 081,95 Eur žalos atlyginimas yra per didelis, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė tik deklaratyvius teiginius, jog ši suma yra neproporcinga, ir todėl turėtų būti mažinama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo nurodyti internetinių tinklalapių adresai neįrodo konkrečios paskaičiuotos sumos realumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėtos fotonuotraukos leidžia įsitikinti tik vizualia padarytų apgadinimų apimtimi, o ne realiu žalos dydžiu. Tam, kad teismas galėtų įsitikinti realiu žalos dydžiu pinigine išraiška, turėtų būti pateikti tai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai (pavyzdžiui, ekspertizės aktas ir kt.). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas pareiškime nurodęs, kad teismo dokumentai buvo siųsti adresu, kuriuo jis negyvena, todėl atsiliepimo negalėjo pateikti, tačiau nepaaiškino kaip jam tapo žinoma apie priimtą teismo sprendimą už akių.

20. Pažymėtina, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atskirojo skundo argumentai, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, yra identiški pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentams, pridėtos tos pačios jokių aplinkybių nepatvirtinančios ir argumentų nepagrindžiančios fotonuotraukos, iš esmės nekvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, atspausdintas tas pats pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir rašikliu pervadintas atskiruoju skundu.

Dėl procesinės bylos baigties.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

24. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rosita Patackienė