Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. A2-2582-191/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
A2-2582-191/2015
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00493-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Inokaitis
Pareiškėjas
B. V.
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-2582-191/2015(Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00493-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 102.5.; 124.1.; 124.2.2.; 124.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos B. V. individualios įmonės, atstovaujamos B. P., prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir proceso atnaujinimo Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-997-97//2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teisme 2012-04-04 sprendimu, priimtu už akių, patenkintas ieškovės I. G. ieškinys atsakovei B. V. individualiai įmonei. Iš atsakovės B. V. individualios įmonės, įmonės kodas 301684586, (duomenys neskelbtini) priteista 2127,00 Lt skolos už vertimo paslaugas, 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-03-08, iki sprendimo visiško įvykdymo ir 70,00 Lt žyminio mokesčio ieškovės I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) individualios veiklos, vykdymo pažyma Nr. (20.3.20)-100-341, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440, naudai (b.l. 36-37).

Teisme 2014-12-12 gautas pareiškėjos (atsakovės) B. V. įmonės, atstovaujamos B. P., prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-997-97/2012 CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, jog civilinė byla išnagrinėta pagal jos seną gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno iki 2011 m. Minėtu adresu gyveno konfliktiškai nusiteikęs pareiškėjos sutuoktinis, kuris apie gautus laiškus pareiškėjai nepranešdavo. Visada buvo įsitikinusi, jog nei pati pareiškėja, nei jos įmonė I. G. nėra skolinga, nes pareiškėja nebuvo pasirašiusi jokių garantinių raštų. Apie civilinę bylą ir priimtą sprendimą pareiškėja sužinojo tik 2012 m. liepos mėnesį. 2012 m. kreipėsi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl įtariamo dokumentų suklastojimo, tačiau tyrimas truko ilgai ir buvo nutrauktas nesant galimybės atlikti rašysenos ekspertizę. 2013-12-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėja pasiėmė tik 2014 m. sausio pradžioje, kadangi šis nutarimas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu nebuvo pateiktas. Šis nutarimas patvirtina naują esminę aplinkybę, kuri iš esmės keičia teisinių santykių kvalifikavimą ir parodo, jog priimtas teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas – Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-12-12 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog I. G., apklausta kaip liudytoja, parodė, jog niekada neturėjo garantinio rašto originalo, jį gavo tik elektroniniu paštu, o nesant garantinio rašto originalo teismas negalėjo priteisti iš atsakovės skolos. Ieškovė I. G. neteisėtai patvirtino civilinėje byloje esančią garantinio rašto kopiją. Tai galima vertinti kaip ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningumą, siekį nepagrįstai praturtėti pareiškėjos sąskaita. Pareiškėja prašymo atnaujinti procesą nustatytu terminu nepateikė, nes turėjo daug problemų, teisminių procesų, vyravo pažeminta nuotaika, pesimizmas, sirgo depresija, dėl ko negalėjo ginti savo pažeistų teisių. Procesui buvo reikalinga pasirengti, reikalingos teisinės žinios. Pareiškėjos santuokos nutraukimo procese toks kreditorius kaip I. G. net nebuvo nustatytas. Pareiškėja prašo atsižvelgti į jos asmenybę, nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (ieškovė) I. G. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, jog prašymas nepagrįstas, jokių naujų aplinkybių, susijusių su reikalavimo dalyku, nepaaiškėjo. Pareiškėjos pateikti duomenys nepateisina jos pasyvumo civiliniame procese. Pareiškėja mėgina tokiu būdu spręsti kitus, su byla nesusijusius dalykus. Pareiškėjos prašymą vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Prašo pareiškėjos prašymą atmesti (b.l. 76-77).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui atnaujinti procesą pateikti atmestinas, atsisakytina atnaujinti procesą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-997-97/2012.

Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikimas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo įstatymo nustatytu terminu siekiama užkirsti kelią formaliam proceso atnaujinimo instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Vadovaujantis CPK 75 str. 1 d., teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, teisė paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 str. 1 d., asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tačiau tokiomis gali būti laikomos tik tos aplinkybės kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos iš procesinių teisių – teisės reikalauti atnaujinti procesą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) Tuo tarpu, jeigu terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).

Įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę byloje dalyvaujančiam asmeniui, jo asmenines savybes, jo veiksmus bei kitas faktines aplinkybes.

2014 m. gruodžio 12 d. teismui pateiktame prašyme, pareiškėja nurodo, kad apie priimtą 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą ji sužinojo 2012 m. liepos mėnesį (b.l. 44), t.y. nuo šios dienos ji turėjo galimybę susipažinti su teismo sprendimu ir bylos medžiaga bei per trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, jei, kaip nurodo pareiškėja, buvo įsitikinusi, kad I. G. nebuvo skolinga.

Pareiškėja nurodo, jog ji, sužinojusi apie teismo sprendimą ir neturėdama leistinų rašytinių įrodymų, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl įtariamo dokumentų klastojimo, tačiau pateiktame Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-12-12 nutarime nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas pagal B. V. pareiškimą pradėtas 2012-05-08, t.y. anksčiau, nei kaip teigia pareiškėja, ji sužinojo apie teismo sprendimą (b.l. 47).

Pareiškėjos nurodyta, tačiau jokiais rašytiniais įrodymais nepatvirtinta aplinkybė, kad 2013-12-12 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu nebuvo išsiųstas, nes pareiškėja buvo pakeitusi gyvenamąją vietą, todėl 2013-12-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėja pasiėmė tik 2014 m. sausio pradžioje (b.l. 44-45), nelaikytina svarbia, nes pareiškėja privalėjo pati informuoti prokuratūrą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, be to pareiškėja turėjo domėtis pagal jos pačios pareiškimą pradėto ikiteisminio tyrimo eiga.

Pareiškėja nenurodė, kada tiksliai ji sužinojo apie 2012-04-04 sprendimą už akių, todėl neaišku, kodėl, manydama, kad jos teisės pažeistos, pareiškėja nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jei tokia galimybė dar buvo (CPK 287 str.).

Teismas įvertina ne tik tai, kiek yra praleistas terminas, bet ir termino praleidimą lėmusias aplinkybes. Pareiškėja nurodo, jog turėjo daug problemų, teisminių procesų, vyravo pažeminta nuotaika, pesimizmas, sirgo depresija, dėl ko negalėjo ginti savo pažeistų teisių.

Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjai nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas (b.l. 55), pareiškėjai laikotarpiu nuo 2012-11-21 iki 2013-11-20 nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (b.l. 62), laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2014-11-18 – 60 proc. netektas darbingumas (b.l. 63), laikotarpiu nuo 2014-11-19 iki 2028-02-11 – 65 proc. netektas darbingumas (b.l. 68). Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO matyti, jog 2014-05-21 teisme gautas pareiškėjos ieškinys dėl santuokos nutraukimo (civilinė byla Nr. 2-42-918/2015). 2012-10-15 ir 2014-02-28 nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus patvirtina, jog pareiškėjos santykiai su sutuoktiniu įtempti ir konfliktiški (b.l. 58, 59).

Tačiau prašymas atnaujinti procesą ir praleistą terminą pateiktas tik 2014 m. gruodžio 12 d., t.y. praėjus beveik trejiems metams po Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-04 sprendimo paskelbimo ir vieneriems metams po Vilniaus apygardos teismo 2013-12-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo, t.y. akivaizdžiai praleidus prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą. Pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis teismas nelaiko svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pareiškėjai atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėjos sveikatos sutrikimai buvo tokie sunkūs ir nepertraukiamo pobūdžio, kad pareiškėja nebūtų turėjusi realios galimybės ginti savo galimai pažeistas teises. Toks pareiškėjos delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą procesui atnaujinti, o pareiškėjos veiksmai, įvertinus bylos aplinkybes, negali būti vertinami kaip savalaikiai bei atitinkantys atidumo ir rūpestingumo kriterijus. Pareiškėja neveikė pakankamai operatyviai, apdairiai ir rūpestingai. Teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl pačios pareiškėjos subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, netenkintinas.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007)

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas tais atvejais, kai paaiškėja naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Įrodymai, patvirtinantys tokias aplinkybes, turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui.

Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu – ieškovė I. G. neturėjo garantinio rašto originalo, jį gavo tik elektroniniu paštu, o nesant garantinio rašto originalo teismas negalėjo priteisti iš atsakovės skolos.

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Pareiškėja nurodo, jog ikiteisminis tyrimas truko ilgai ir buvo nutrauktas nesant galimybės atlikti rašysenos ekspertizę. Tačiau iš pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-12-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog jis nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl nusikalstamų veiksmų (b.l. 47-54). Nutarime yra nurodyta aplinkybė, jog „Rašysenos tyrimo dėl galimai suklastoto B. V. parašo garantiniame rašte atlikti nėra galimybės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu gauta tik šio dokumento kopija...“ (b.l. 54), tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne dėl šios aplinkybės. I. G., apklausta liudytoja, parodė, jog su B. V. dėl vertimų yra bendravusi telefonu, B. V. IĮ atlikinėjo vertimus, B. V. įmonės garantinį raštą dėl 1709,55 Lt gavo elektroniniu paštu, originalo įmonė neatsiuntė, atliko vertimą, o kadangi negavo už savo darbą apmokėjimo, pateikė teismui civilinį ieškinį (b.l. 53).

Byloje pateiktas elektroninis šalių susirašinėjimas (b.l. 13-32), sąskaitos (b.l. 10, 11), per notarą išsiųstas pareiškimas (b.l. 9) ir kiti dokumentai patvirtina, jog ieškovė atsakovei suteikė vertimo paslaugas, todėl pagrįstai tikėjosi atlygio, o jo negavusi kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-12-12 nutarime taip pat yra nurodyta, jog „B. V. laisva valia, nieko neverčiama galimai perduodavo pinigus S. G., patikėjo jai savo įmonės antspaudą, savo vardu sudarinėjo sutartis su internetinių paslaugų įmonėmis“ (b.l. 54).

Todėl pareiškėja, kaip verslininkė ir individualios įmonės savininkė, galėjo ir turėjo numatyti tokių savo veiksmų pasekmes, o jos nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusių ir turinčių neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai aplinkybių, o ieškinio padavimo teismui negalima vertinti kaip ieškovės I. G. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar siekio nepagrįstai praturtėti pareiškėjos sąskaita.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 78 str., 290 - 291 str., 366 str. 1d. 2 p., 368 str. 1 d., teismas

nutaria:

Pareiškėjos B. V. individualios įmonės, atstovaujamos B. P., prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui atnaujinti procesą pateikti atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-997-97/2012.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Inokaitis