- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2-46-1141/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02205-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- O. R.
- Trečiasis asmuo
- notarui Algirdui Kontučiui, notaro Rolando Kirlio
- Advokatai
- Karolis Merkevičius, Svetlana Pronina, Janas Zavadskis
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiajam asmeniui notarui Algirdui Kontučiui, jo ir trečiojo asmens notaro Rolando Kirlio atstovams advokatams Karoliui Merkevičiui ir Laurai Augytei Kamarauskienei, atstovaujančiai taip pat ir trečiąjį asmenį „ERGO“ Insurance SE Lietuvos filialą,
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei O. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. Ž. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2019 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir taikyti restituciją; 2) priteisti iš atsakovės O. R. (toliau – ir atsakovė) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui kvitą, kad 2020 m. balandžio 22 d. buvo sumokėtas 100 Eur dydžio žyminis mokestis. Teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atleido ieškovę nuo dalies (303 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėjo dalies (200 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo ir ieškovės ieškinį priėmė, o reikalavimo įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo areštavo 1/3 dalį 0,31 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 0,56 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 0,31 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalį 0,63 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas), uždraudžiant atsakovei Nekilnojamąjį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas G. V. (G. V.) ir ieškovė, be kita ko, paveldėjo Nekilnojamąjį turtą (2019 m. birželio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas). Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad kreipėsi į atsakovę, kad ji padėtų atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto antrajame notarų biure ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. su atsakove nuvyko į Vilniaus miesto antrąjį notarų biurą, kur susitarė su atsakove, kad ji už Nekilnojamąjį turtą per 3 mėnesius sumokės ieškovei 22 120 Eur ir per minėtą 3 mėnesių laikotarpį atliks visus sklypų atidalijimo darbus, tačiau 2019 m. spalio 28 d. iš Vilniaus miesto antrojo notarų biuro ieškovė gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad Sutarties nuostata „Dovanotojas parduoda, o Apdovanotasis perka“ turi būti „Dovanotojas neatlygintinai perduoda (dovanoja), o Apdovanotasis priima“. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė, praėjus 3 mėnesiams nuo Sutarties sudarymo ir negavusi iš atsakovės pinigų, kreipėsi į notarų biurą su prašymu panaikinti atsakovei išduotą įgaliojimą.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prieš kreipdamasi į teismą, prašė atsakovės įvykdyti susitarimą, tačiau atsakovė ir toliau tik žadėjo, bet susitarimo nevykdė, o galiausiai su savo sūnumi išsityčiojo, neslėpdami, kad mane apgavo, pranešė, kad „mane „nuleido“ ant 70 000 eurų“. 2020 m. vasario 7 d. ieškovė kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti išaiškinant, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovė ieškinyje prašė Sutartį pripažinti negaliojančią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsnius. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė įtikino ieškovę, kad yra žemėtvarkos specialistė, turinti ilgametę darbo patirtį šioje srityje ir galinti padėti ieškovei atsidalinti turtą, nors to niekada neketino daryti. Tą parodo tai, jog iki šiol neatlikti jokie veiksmai, atsakovė nuo pat pradžių turėjo tikslą ieškovę suklaidinti, apgauti. Atsakovė pasinaudojo ieškovės patiklumu, patirties ir išsilavinimo stoka, įgytu pasitikėjimu. Ieškovė pažymėjo, kad jos turtinė padėtis buvo ir yra labai sunki (viena augina vaiką, turi daug finansinių įsipareigojimų (kredito sutarčių), gauna apie 600 Eur dydžio atlyginimą, gyvena vagonėlyje), kad ginčo Sutartimi tikrai nesiekė visiškai svetimam asmeniui padovanoti didelės vertės paveldėtą turtą, nesuprato sandorio pasekmių. Ieškovė nurodė, kad jos ketinimas buvo atsidalinti paveldėtą turtą ir jį parduoti, kad įgyti sau ir vaikui būstą, o notarų biuro asesorius A. Kontutis neaiškino nei sandorio ir atliekamų veiksmų prasmės, nei pasekmių, po Sutarties pasirašymo visi dokumentai liko pas atsakovę.
4. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų pateko į labai sunkią dvasinę ir materialinę padėtį, nes niekada anksčiau nesusidūrusi su teisėsaugos institucijomis, privalėjo ieškoti teisininko, daug kartų turėjo prašyti darbe skirti laisvas dienas, teikti brangiai kainuojančius prašymus, skundus teisėsaugos institucijoms, dėl ko patyrė ne tik išlaidas, bet ir prarado pasitikėjimą žmonėmis (net ir teisėsaugos institucijomis, notarais ir kt.), patyrė emocinę depresiją, suprastėjo bendravimo galimybės, nuolat patiria gėdos jausmą, nes apie tai sužinoję artimieji ir pažįstami, bendradarbiai pradėjo vadinti ieškovę „kvailele, durnele, neišmanėle“, dar didesnį sukrėtimą sukėlė atsakovės ir jos sūnaus žodžiai „nuleidome tave ant 70 000 eurų“, dėl ko ieškovė pasijautė pažeminta, apkvailinta, jai atsirado nemiga, galvos skausmai, pradėjo vartoti raminamuosius vaistus, išgyvenimus sustiprina ir tai, kad ilgą laiką negali atgauti apgaule pasisavinto Nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad 2019 m., kiek pamena, balandžio mėnesį ieškovė atvežė daug dokumentų ir paprašė padėti jai sutvarkyti paveldėjimo reikalus, kitą dieną vėl atvažiavus ieškovei atsakovė paaiškino, kad reikia važiuoti pas notarą ir ten aiškintis. Ieškovė paprašė nuvažiuoti kartu ir tą pačią dieną jos nuvažiavo pas notarą (duomenys neskelbtini), kur atsakovė paprašė notarės, kad ji paruoštų visus reikalingus dokumentus. Kitą kartą (2019 m. birželio 11 d.) ieškovė vėl paprašė, kad pas notarę kartu vyktų ir atsakovė. Ieškovė ir atsakovė susitiko prie notarų biuro, su ieškove buvo vyriškis, kuris išvadino atsakovę „aferiste“, kuri nori ieškovės atimti paveldėtą turtą. Atsakovė notarės paprašė, kad ji paaiškintų ieškovei ir kartu atėjusiam vyriškiui, kad atsakovė jokios naudos sau nesiekia, o tik padeda ieškovei. Notarė paaiškino, kad turtas priklausys ieškovei, sesei, broliui ir niekam daugiau, taip pat paaiškino, kad ieškovės turto dalį reikia atskirti nuo mirusio tėvo palikimo. Išėjus iš notarų biuro, atsakovė nurodė ieškovei, kad daugiau jai nepadės, nes vyriškis nepelnytai ją apšaukė, o ieškovė tam neprieštaravo. Praėjus kelioms savaitėms ieškovė atvažiavo pas atsakovę į namus ir pasakė, kad nori padovanoti jai dalį paveldėto turto už tai, kad atsakovė padėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Atsakovė pasakė, kad ji tada tvarkysis savo dalies atskyrimą nuo ieškovės ir kitų paveldėtojų dalies, tuomet ieškovė paprašė atskirti jai priklausančią dalį nuo kitų paveldėtojų. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė gali išduoti jai įgaliojimą, kad atsakovė galėtų viena viską daryti. Pasak atsakovės, ieškovė nurodė jai, kad paskambins į notarų biurą, užsakys dovanojimo sutarties parengimą ir įgaliojimą. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė kartu su ieškove nuvyko į antrą notarų biurą pas notarę Daivą Lukoševičiūtę-Binkulienę, kuri tą pačią dieną sudarė įgaliojimą, o dovanojimo sutarties paruošti negalėjo, pasakiusi, kad reikės laukti tam tikrų dokumentų. 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovė paskambino atsakovei ir pranešė, kad reikia vykti pas notarą, ieškovė pati nuvežė atsakovę, notaro atstovas Algirdas Kontutis joms atvykus išaiškino ieškovei dovanojimo sutarties esmę, klausė ieškovės, ar bus kokių nors sąlygų į ką ieškovė atsakė, kad savo turto dalį nori padovanoti atsakovei be jokių sąlygų ir įsipareigojimų. Prieš tvarkant dokumentus A. Kontutis ieškovės klausė, ar ji supranta lietuvių kalbą, ieškovė atsakė, kad taip, tačiau paprašė kai ką jai patikslinti rusų kalba. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad, kiek ji prisimena, A. Kontutis Sutarties sąlygas ieškovei išaiškino ir rusų kalba. Pasirašius Sutartį, ieškovė ir atsakovė išsiskirstė. Atsakovė pradėjo tvarkyti dokumentus, tačiau 2020 m. sausio mėnesį ieškovė atvyko pas atsakovę ir pasakė, kad naikina jai išduotą įgaliojimą, o 2020 m. vasario mėnesį atsakovė gavo ieškovės pasiūlymą išsipirkti jos jai padovanotą Nekilnojamąjį turtą už 22 120 Eur arba grąžinti turtą atgal.
6. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovės valia padovanoti atsakovei Nekilnojamąjį turtą kaip atlyginimą už atsakovės pagalbą, susiformavo dar iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. įgaliojimo atsakovei išdavimo. Ieškovei dar 2019 m. birželio mėnesį pažadėjus padovanoti atsakovei dalį žemės sklypų už atsakovės pagalbą sutvarkant paveldėjimo bylą, atsakovė neturėjo jokio suinteresuotumo įgyti atlygintinai Nekilnojamąjį turtą, kurie yra neperspektyvūs bei neturi jokios vertės. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nuo gimimo gyvena Lietuvoje, baigė vidurinę mokyklą turėdama lietuvių kalbos įskaitos (žodžiu) įvertinimą – 9 (iš 10), neturi sutrikimų, dėl kurių jai būtų sudėtinga suprasti elementarius bei dažnai šnekamojoje kalboje vartojamus žodžius, todėl ieškovė suprato Sutarties esmę. Ieškovė savo ranka Sutartyje atliko įrašą, nurodydama, kad suprato Sutartį, nepageidavo rašytinio Sutarties vertimo į rusų kalbą, Sutarties pasirašymo metu nepageidavo vertėjo dalyvavimo.
7. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad buvo apgauta bei suklaidinta atsakovės, nes ji aiškino Sutarties sudarymo būtinumą kaip privalomą priemonę greitesniam turto atsidalijimui. Notaro veiksmais į rinką buvo išleistas negaliojantis, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris.
8. Triplike atsakovė papildomai pažymėjo, kad nors atsakovės įdirbis laiko prasme nebuvo didelis, bet tik atsakovės pastangų dėka ieškovė susitvarkė paveldėjimą po savo tėvo mirties ir įgijo turto iš viso už ne mažiau kaip 30 000 Eur. Atsidėkodama, ieškovė padovanojo atsakovei trijų mažiausių jos paveldėtų sklypų 1/3 dalį.
9. Tretieji asmenys notaras Rolandas Kirlys ir notaras (tuo metu – asesorius) Algirdas Kontutis (toliau kartu – ir Notarai) atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kur notarai yra apdraudę profesinę civilinę atsakomybę. Atsiliepime nurodyta, kad asesorius Algirdas Kontutis notaro Rolandas Kirlys vardu 2019 m. rugsėjo 12 d. patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą dovanojimo Sutartį. 2019 m. spalio mėnesį buvo pastebėta klaida Sutarties 2.1 punkte ir nedelsiant parengta pažyma dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad asesorius Algirdas Kontutis Sutartį patvirtino tik būdamas įsitikinęs, kad Sutartis atitinka ieškovės tikrąją valią. Dovanojimo sutartis savo esme yra nesudėtingas civilinis sandoris. Net mažiau nei vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo, kuris turi elementarios gyvenimiškos patirties, negali nesuvokti šio sandorio prasmės ir pasekmių. Atsiliepime pažymėta, kad asesorius Algirdas Kontutis specialių rusų kalbos žinių neturi, todėl Sutarties teksto ieškovei į rusų kalbą nevertė. Atsiliepime ieškovės argumentai, kad ji nemoka lietuvių kalbos buvo vertinti kritiškai, atsiliepime pažymėta, kad ieškovė neinformavo nei Sutartį rengusio asesoriaus Daliaus Paurio, nei Sutartį tvirtinusio asesoriaus Algirdo Kontučio, kad ji nesupranta lietuvių kalbos. Atsiliepime pastebėta, kad ieškovė pateikė į bylą jos ir jos atstovės sutartį, kuri sudaryta lietuvių kalba, taip pat pateikė vartojimo kredito sutartį, kuri taip pat sudaryta lietuvių kalba, ieškovės atsakovei išduotas įgaliojimas (vėliau ir jo atšaukimas) ieškovei taip pat nebuvo verstas į rusų kalbą, nors minėtas sandoris kur kas sudėtingesnis ir apimantis daug daugiau sričių, tačiau ieškovei dėl šio sandorio prasmės nekilo jokių abejonių. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė puikiai suprato sudaromo sandorio prasmę ir pasekmes, tačiau vėliau atsakovei galimai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius kitus susitarimus, ieškovės valia dėl Sutarties sudarymo pasikeitė.
10. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir Draudikas) atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Draudikas nurodė, kad atsako už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmai trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Draudikas nurodė, kad šiuo atveju Notarai užtikrino, kad Sutartis būtų patvirtinta tinkamai, neatliko jokių kaltų ir (ar) neteisėtų veiksmų, kurie ieškovei ar tretiesiems asmenims dabar ar ateityje galėtų sukelti kokią nors realią žalą.
11. Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Atsakovė, jos atstovas bei trečiųjų asmenų atstovai prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Byloje ieškovė prašė teismo dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu dviem teisiniais pagrindais: 1) kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis); 2) kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).
Dėl prašymo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu
13. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Pagal minėto straipsnio 7 dalį, suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais.
14. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Tai, ar išorinis valios išreiškimas atitinka vidinį – tikrąjį valios turinį, reikšminga įvertinti, kaip asmuo suvokė esmines sandorių aplinkybes, t. y. teismas tiria ir vertina, ar asmens sudaryti sandoriai turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Sandorio šalies individualios savybės (amžius, sveikata, išsilavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo suvokė ar galėjo suvokti be suklydimo sandorio sudarymui svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).
15. Ginčo Sutartimi ieškovė padovanojo atsakovei minėtą Nekilnojamąjį turtą. CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi, abiejų dovanojimo sutarties šalių valia tiek dovanoti, tiek priimti dovaną turi būti išreikšta ir suderinta pasiekiant susitarimą. Ieškovė byloje tvirtina, kad niekada neturėjo valios padovanoti atsakovei Nekilnojamąjį turtą (suklydo dėl sandorio esmės). Taigi, siekiant nustatyti, ar Sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, bus vertinama, ar ieškovė galėjo pagal savo individualias savybes suvokti, kad pasirašydama ginčo Sutartį neatlygintinai perduoda atsakovei tam tikrą savo turtą.
16. Ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovė su atsakove nuvyko į notarų biurą, sutarė, kad už Nekilnojamąjį turtą atsakovė sumokės ieškovei 22 120 Eur per 3 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos. Tokį šalių susitarimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Ginčo Sutarties pavadinimas „Dovanojimo sutartis“, ieškovė Sutartyje pavadinta „Dovanotojas“, atsakovė pavadinta „Apdovanotasis“. Sutarties 2.1 punkte nurodyta „Dovanotojas parduoda, o Apdovanotasis perka“. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu dovanojimo daikto vertė yra iš viso 7 373,32 Eur. Sutarties 5.1 punkte paryškintu šriftu nurodyta, kad šalims pasirašius šią Sutartį ir ją patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į daiktą pereina apdovanotajam. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė, atsižvelgdama į pasirašomos Sutarties nuostatas (2.1 punkte nurodyta „parduoda“, „perka“), Sutartį pasirašė. Vis dėlto, byloje nėra įrodymų, kad ieškovės valia buvo sudaryti Nekilnojamojo turto pardavimo atsakovei sandorį. Aplinkybė, kad 2.1 punkte buvo nurodyta „Dovanotojas parduoda, o Apdovanotasis perka“ nepagrindžia ieškovės argumentų, kad sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo. Sutarties 10.5 punkte, be kita ko, nurodyta, kad šalys privalo aiškinti šią Sutartį sistemiškai, bet kurią Sutarties sąlygą vertinant visos Sutarties kontekste. Sistemiškai aiškinant Sutartį, Sutarties 2.1 punkto sąlygą vertinant visos Sutarties kontekste, akivaizdu, kad buvo sudarytas dovanojimo sandoris CK 6.465 straipsnio 1 dalies prasme, o ne pirkimo-pardavimo sutartis, apie kokią kalbama ieškinyje. Be to, kaip minėta, Sutartyje nurodyta dovanojamo turto vertė 7 373,32 Eur, o ne ieškovės ieškinyje nurodyta turto vertė 22 120 Eur. Taigi, teismas nepripažįsta pagrįstais ieškovės ieškinio argumentų, kad ji tarėsi su atsakove dėl Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad tokios pozicijos (dėl ketinimo sudaryti su atsakove pirkimo-pardavimo sutartį) teismo posėdžiuose nepalaikė ir pati ieškovė.
17. Ieškovė nurodė, kad ji Sutarties teksto iš anksto nebuvo gavusi, be to, negalėjo turėti valios iš esmės visiškai svetimam asmeniui neatlygintinai perleisti didelės vertės savo turtą, kai pačios ieškovės turtinė padėtis buvo sunki. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ginčo Sutarties 10.1 punkte, be kita ko, nurodyta, jog dėl šios Sutarties sąlygų šalys pareiškė pasiūlymus ir pastabas, į kurias sudarant šią Sutartį buvo atsižvelgta, t. y. kiekviena šalis galėjo daryti įtaką nustatant šios sutarties sąlygas, kad ši sutartis nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei šalių teisių ir teisėtų interesų, kad, pasirašydamos šią Sutartį, šalys pareiškė ir patvirtino, kad ši Sutartis nepagrįstai nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo.
18. Kaip minėta, ieškovė ieškinyje nurodė, kad po Sutarties pasirašymo Sutarties negavo, tačiau Sutarties 10.8 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Sutartis pasirašyta ir patvirtina trimis egzemplioriais, iš kurių vienas atiduodamas Dovanotojui, t. y. ieškovei.
19. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nesuprato Sutarties esmės ir pasekmių, kad yra patikli, stokoja patirties ir išsilavinimo, tačiau Sutarties 10.1 punkte numatyta, kad pasirašydamos šią Sutartį, kiekviena šalis patvirtina, jog ėmėsi visų priemonių šios Sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms ir pareigoms suprasti, taip pat, kad šios Sutarties pasirašymo metu nėra nei vienos aplinkybės (šalies neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.) dėl kurių galėtų atsirasti esminė Sutarties šalių nelygybė. Kiekviena šalis minėtame punkte patvirtino, kad Sutarties sąlygos yra aiškiai išreikštos, šalims suprantamos ir priimtinos. Be to, Sutarties pabaigoje (prieš šalių parašus) didžiosiomis raidėmis nurodyta, kad ši Sutartis šalių suprasta dėl jos turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ginčo Sutarties prieš pasirašydama neskaitė. Šiuos ieškovės argumentus teismas vertina kritiškai, tačiau jei iš tiesų ieškovė pasirašė notaro tvirtinamą sutartį, net nepaskaičiusi Sutarties pavadinimo („Dovanojimo sutartis“), tuomet tokia aplinkybė teismo yra vertinama kaip ieškovės didelis neatsargumas, veiksmai dėl kurių riziką ieškovė buvo prisiėmusi pati. Tokiu atveju suklydimas pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį, kaip minėta, negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės.
20. Sutartis patvirtina notaro atstovo Algirdo Kontučio. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad blogai supranta lietuvių kalbą, kad notarų biuro asesorius A. Kontutis neaiškino nei sandorio ir atliekamų veiksmų prasmės, nei pasekmių. Tokius ieškovės argumentus teismo posėdžiuose neigė ne tik atsakovė, bet ir trečiasis asmuo Algirdas Kontutis, nurodydamas, kad visada be išimties prieš tvirtindamas sandorį išaiškina šalims sudaromo sandorio esmę ir pasekmes. Algirdas Kontutis nurodė, kad Sutartis nebuvo nei versta į rusų kalbą, nei aiškinta rusų kalba, tačiau bendraujant buvo įsitikinta, kad sandorio šalys ne tik supranta lietuvių kalbą, bet ir supranta sudaromo sandorio esmę ir pasekmes. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Taigi, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog notaras Algirdas Kontutis (tuo metu – asesorius) 2019 m. rugsėjo 12 d. laikėsi Notariato įstatyme įtvirtintos pareigos išaiškinti tiek atsakovei, tiek ir ieškovei, jų atliekamo notarinio veiksmo (dovanojimo sutarties pasirašymo) prasmę ir pasekmes. Teismas pripažįsta pagrįstu Notarų atsiliepimo argumentą, kad net ir mažiau nei vidutiniškai protingas asmuo negali nesuvokti dovanojimo sutarties prasmės ir pasekmių. Teismo posėdžio metu buvo pasiklausyta dalis kitos civilinės bylos (Nr. 2-4729-1050/2017) posėdžio garso įrašo, iš kurio buvo girdėti, kaip ieškovė ne tik kalba (duoda paaiškinimus, atsako į teismo klausimus), bet ir laisvai skaito lietuvių kalba, be to, byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovė lietuvių kalba sudarė ne tik ginčo Sutartį, bet ir kitus įvairius dvišalius bei vienašalius sandorius (kredito sutartis, įgaliojimą, atstovavimo sutartį, kt.). Tai, kad ieškovė yra rusakalbė nereiškia, kad ji nesupranta lietuvių kalbos tiek, kad nesuprastų kuo skiriasi dovanojimo sutartis nuo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, susijusius su lietuvių kalbos nemokėjimu. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties 18 punkte konstatavo, kad A. Ž. gali skaityti lietuvių kalba parašytus tekstus bei juos suprasti. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad A. Ž. lietuvių kalbos žinios dovanojimo sutarties pasirašymo metu netrukdė jai suprasti pasirašomos sutarties turinio, jo esmės bei iš sutarties kylančių teisinių pasekmių. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad faktas, jog A. Ž. moka lietuvių kalbą, aukštesniajam teismui abejonių nekelia (prie civilinės bylos prijungtos ikiteisiminio tyrimo medžiagos II tomas, 191–188 p.).
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagal savo individualias savybes galėjo suvokti, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biure pasirašydama ginčo Sutartį neatlygintinai perduoda atsakovei 7 373,32 Eur vertės Nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovės prašymas pripažinti Sutartį negaliojančia dėl esminio ieškovės suklydimo (CK 1.90 straipsnis) atmetamas kaip nepagrįstas (neįrodytas).
Dėl prašymo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu
22. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Ieškovė ieškinyje tvirtino, kad ginčo Sutartį pasirašė apgauta atsakovės, t. y. Sutarties pasirašymas buvo ne ieškovės laisvos valios, o atsakovės tyčinių nesąžiningų veiksmų rezultatas.
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų) gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).
24. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu padėti atidalinti paveldėtą nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl tos priežasties atsakovei 2019 m. rugpjūčio 5 d. išdavė notarinį įgaliojimą, vėliau (2019 m. rugsėjo 12 d.) sudarė ir ginčijamą Sutartį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove buvo susitarta, kad ji visus žemės sklypų atsidalinimo darbus atliks per 3 mėnesius. Praėjus 3 mėnesiams ir atsakovei neatlikus jokių su susitarimu dėl turto atsidalijimo susijusių darbų, 2020 m. sausio 20 d. ieškovė nurodė, kad kreipėsi į notarų biurą su prašymu panaikinti atsakovei išduotą įgaliojimą, o 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į atsakovę grąžinti Nekilnojamąjį turtą. Atsakovei nesutikus, ieškovė kreipėsi į policiją. Ieškovė ieškinyje atkreipė dėmesį į tai, kad po Sutarties sudarymo sąžiningai tikėjo, kad bus įvykdytos turto atsidalijimui būtinos sąlygos, kaip buvo sutarta laukė, kad atsakovė atliks visus sutartus atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės veiksmus, kad ieškovė galės galiausiai parduoti po tėvo mirties paveldėtą turtą. Ieškovė nurodė, kad nesulaukusi iš atsakovės atliktų darbų rezultato (turto atsidalijimo projektų, susitarimų, sprendimų), susisiekė su atsakove, tačiau ji bendrauti atsisakė, tad ieškovė suprato buvusi apgauta. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovės ir atsakovės Sutarties sudarymo metu nesaistė jokie artimi giminystės ar draugystės ryšiai. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 11 d. ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/3 dalį turto. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad kiti įpėdiniai yra A. P. ir A. S. (A. S.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė sprendimą sudaryti ginčo Sutartį priėmė ne savarankiškai, o veikdama pašalinių veiksnių (paveikta atsakovės). Vis dėlto, tam, kad nuspręsti, ar ginčo Sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės būtina išsiaiškinti, ar šį valios trūkumą sąlygojo nesąžiningi atsakovės veiksmai. Būtina taip pat išsiaiškinti, ar ieškovė, jeigu tokių atsakovės veiksmų nebūtų buvę, nebūtų nusprendusi sudaryti ginčo Sutartį.
25. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė A. S. papasakojo apie save melagingus duomenis, t. y. jog dirba žemėtvarkos institucijoje, turi ryšių ir gali padėti atidalinti žemės sklypus, paragino ją duoti ieškovei jos telefono numerį. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad atsakovė tyčia apgavo ieškovę meluodama apie savo gebėjimus, būtinumą pakeisti įgaliojimą kita neatlygintine sutartimi, kad įgaliojimo nepakanka sutartiems veiksmams atlikti, nutylėdama faktą, kad darbų dėl atsidalijimo net nepradėjo, kad neturi įgūdžių jiems atlikti, kad jų net neketina atlikti. Atsakovė šias aplinkybes byloje neigė, nurodydama, kad ji nesisiūlė padėti ieškovei, o ieškovė pati paprašė atsakovės pagalbos, nes atsakovė sėkmingai padėjo jai susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovė kartu vyko į notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo pagal įstatymą gavimo. Kaip minėta, ieškovės tėvas mirė 2016 m. rugsėjo 15 d., ieškovė dar 2016 m. lapkričio 23 d. Vilniaus rajono notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ieškovei buvo išduotas tik 2019 m. birželio 11 d., t. y. beveik po 3 metų. Pagal byloje esantį notarės O. Ž. 2021 m. spalio 15 d. liudijimą matyti, kad kitiems įpėdiniams (A. P. ir A. S.) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai nebuvo išduoti ir 2021 m. spalio 15 d., t. y. net praėjus daugiau nei 5 metams nuo palikėjo mirties. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė, padėdama ieškovei gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įgijo ieškovės pasitikėjimą ir ieškovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. išdavė atsakovei plataus turinio įgaliojimą savo nuožiūra ieškovės vardu atlikti visus veiksmus, susijusius su daiktinių teisių į bet kuriuos nekilnojamuosius daiktus nustatymu, pakeitimu ar panaikinimu, atstovauti ieškovę ir jos vardu atlikti visus veiksmus, reikalingus disponuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, atstovauti ieškovę rengiant ir derinant bet kurių ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų detaliuosius ar bet kuriuos kitus planus, savo nuožiūra atidalinti (padalinti) bet kuriuos ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitus nekilnojamuosius daiktus, atstovauti ieškovę visose įstaigose ir įmonėse rengiant, derinant, pateikiant bei gaunant projektinę dokumentaciją (prašymus, projektus, leidimus ir kt.). Nors atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuos veiksmus sutiko neatlygintinai atlikti ieškovės vardu tik dėl to, kad padėtų ieškovei atsidalinti turtą, tačiau šie atsakovės argumentai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo nei giminystės, nei artimi draugystės santykiai, teismo vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad pati atsakovė atsiliepime nurodė, kad tiek minėtas įgaliojimas, tiek ir ginčo Sutartis dėl tam tikros dalies ieškovės paveldėto turto padovanojimo atsakovei turėjo būti notarų biure sudaryti vienu metu „Ieškovė nurodė, kad paskambins notarui į antrą notarų biurą, užsakys dovanojimo sutarties parengimą ir įgaliojimą, kad galėtų tvarkyti žemės atskyrimo reikalus jos vardu. 2019 metų rugpjūčio 5 dieną atsakovė, kartu su ieškove nuvyko į antrą notarų biurą pas notarę Daivą Lukoševičienę-Binkulienę. Ji tą pačią dieną sudarė įgaliojimą, o dovanojimo sutarties paruošti negalėjo, pasakė, kad reikės laukti dokumentų <...>“. Taigi, nors atsakovė atsiliepime ir nurodė, kad tarp jos ir ieškovės nebuvo jokio konkretaus susitarimo, jog atsakovė „garantuotai jai sutvarkys žemės reikalus“, tačiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ginčo Sutartį sudarė ne todėl, kad norėjo padovanoti dalį savo turto iš esmės svetimam žmogui, o todėl, kad turėjo atsakovės sutikimą pagal įgaliojimą tvarkyti jos paveldėto nekilnojamojo turto reikalus, t. y. buvo susitarusios, kad atsakovė ieškovės vardu sutvarkys atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės dokumentus.
26. Kaip minėta, ieškovė minėtą įgaliojimą atšaukė 2020 m. sausio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo jo išdavimo. Ieškovė nurodė, kad įgaliojimą atšaukė, nes atsakovė jokių veiksmų aptartų įgaliojime neatliko, neatidalino ieškovės paveldėto turto iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė nurodė supratusi, kad buvo atsakovės apgauta. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovei nieko nežadėjo, nieko negarantavo, kad ieškovė dalį savo paveldėto turto padovanojo atsakovei be jokių sąlygų ir be jokių atsakovės įsipareigojimų ieškovei, o tik kaip padėką už tai, kad atsakovė padėjo gauti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą. Vis dėlto, vertinant abiejų šalių veiksmus prieš ginčo sandorio sudarymą, sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tokie atsakovės argumentai teismo vertinami kritiškai. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė sudarė ginčo Sutartį ne turėdama valią neatlygintinai perduoti Sutartyje nurodytą Nekilnojamąjį turtą atsakovei, o kaip atsilyginimą už atsakovės veiksmus, kuriems atlikti ieškovė jau buvo prieš keletą mėnesių išdavusi atsakovei įgaliojimą. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kaip greitai atsakovė turėjo tuos veiksmus atlikti, tačiau, kaip minėta, ieškovė nurodė laukusi keletą mėnesių ir tik tada, kai pamatė, jog atsakovė visiškai jokių veiksmų neatlieka, suprato, jog buvo atsakovės apgauta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė po to, kai nurodė, jog suprato buvusi apgauta, iš karto (2020 m. vasario 7 d.) kreipėsi į policiją dėl savo pažeistų teisių gynimo (prieš tai 2020 m. sausio 31 d. raštu matyti, kad ieškovė prašė atsakovės grąžinti jai perleistą Nekilnojamąjį turtą arba sumokėti 22 120 Eur kompensaciją). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Valerijai Dėdinienei 2020 m. kovo 25 d. nutarime išaiškinus, kad ieškovė gali kreiptis į teismą civiline tvarka, ieškovė nedelsdama (2020 m. balandžio 22 d.) sumokėjo žyminį mokestį už ieškinį, tačiau taip pat pateikė skundą dėl minėto prokurorės nutarimo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris minėtą prokurorės nutarimą panaikino ir grąžino ieškovės skundą nagrinėti pakartotinai. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Neringa Malinauskaitė-Posaškova 2020 m. gruodžio 4 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2022 m. kovo 1 d. atsakovė pateikė teismui visą ikiteisminio tyrimo medžiagą USB laikmenoje. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ieškovė skundė ir minėtą prokurorės nutarimą, tačiau vyriausiasis prokuroras Audrius Matulionis 2021 m. sausio 8 d. priėmė nutarimą atmesti skundą. Ieškovė šį nutarimą skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris ieškovės skundo netenkino, tuomet teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį skundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2021 m. kovo 15 d. nutarė perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Prokurorės Neringos Malinauskaitės-Posaškovos 2021 m. kovo 16 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atnaujintas, tačiau minėtos prokurorės 2021 m. liepos 15 d. nutarimu vėl nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių O. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje padarymo. Nedelsiant po to (2021 m. liepos 21 d.) ieškovė kreipėsi į teismą civiline tvarka, taip pat nustatyta tvarka ginčijo minėtą prokurorės nutarimą. Vyriausiasis prokuroras Audrius Matulionis 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarė skundą atmesti. Ši nutarimą ieškovė skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2021 m. spalio 18 d. nutartimi skundo netenkino. Ikiteisminio tyrimo teisėjas minėtoje nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo tęsimas remiantis subjektyviais vertinimais reikštų nepagrįstą teisėsaugos institucijų kišimąsi į civilinius teisinius santykius. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko galioti. Vilniaus apygardos teismas šioje nutartyje atkreipė dėmesį į kasacinio teismo baudžiamosiose bylose praktiką, kurioje išaiškinta, kad sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo. Vis dėlto, tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nutrauktas ilgą laiką trukęs ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamajame įstatyme numatytus sukčiavimo požymius, savaime nereiškia, kad civilinėje byloje negali būti vertinamos sandorio sudarymo dėl apgaulės aplinkybės.
27. Atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad ginčo Sutartį ieškovė pasirašė siekdama atsidėkoti atsakovei už tai, kad ji palydėjo ieškovę į notarų biurą, kur jai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, teismo nepripažįstami pagrįstais kaip ir atsakovės argumentai, kad ieškovė taip norėjo atsiprašyti atsakovės už tai, kad su ieškove buvęs vyras galimai atsakovę pavadino aferiste. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad atsakovė sąmoningai (tyčia) siekė įgyti ieškovės pasitikėjimą, kad palenkti ieškovę sudaryti ginčo Sutartį, kuria ieškovė neatlygintinai perleistų tam tikrą Nekilnojamąjį turtą atsakovei. Atsakovė byloje neneigė, kad pažadėjo ieškovei atidalinti paveldėtą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tokiems veiksmams atlikti gavo ieškovės įgaliojimą. Būtent tai teismo pripažintina apgaule, t. y. šie atsakovės tyčiniai veiksmai, kurie turėjo lemiamą įtaką ieškovės valiai dėl ginčijamos Sutarties sudarymo susiformuoti. Tai, kad minėtas susitarimas nebuvo rašytinis ir, kad atsakovė, kaip nurodė, „negarantavo“ ieškovei, jog tai iš tiesų padarys, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovės valios susiformavimo esminių priežasčių neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju reikšminta tai, kad jeigu apgaulės nebūtų buvę, t. y. jei ieškovė nebūtų įtikinta atsakovės, kad ji atliks visus būtinus veiksmus ieškovės paveldėtam turtui atsidalinti, kad ieškovė galėtų jį parduoti, apgautoji sandorio šalis (ieškovė) ginčo sandorio apskritai nebūtų sudariusi. Sprendžiant, ar šis palenkimas ieškovės sudaryti ginčo Sutartį, buvo nesąžiningi atsakovės veiksmai, svarbu tai kaip atsakovė elgėsi po ginčo Sutarties pasirašymo, t. y. po to, kai ieškovė neatlygintinai perleido (padovanojo) dalį savo paveldėto turto.
28. Ieškovė teismui nurodė, kad atsakovė nepadarė nieko, dėl ko buvo jų susitarta. Atsakovė į bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., kai ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą, iki 2020 m. sausio 20 d., kai ieškovė minėtą įgaliojimą atšaukė, atsakovė būtų ieškovės vardu atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama, kad ieškovei iš bendros dalinės nuosavybės būtų atidalintas ieškovei priklausantis turtas. Tai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės nesąžiningumo ir siekio neatlygintinai įgyti svetimą turtą apgaulės būdu. Atsakovė nors teisme tvirtino, kad ginčo Sutartimi gavo neperspektyvų Nekilnojamąjį turtą, tačiau 2020 m. sausio 31 d., kai nuo ginčo Sutarties sudarymo buvo praėję dar sąlyginai ne daug laiko (4 mėnesiai) ir ieškovė dar nebuvo kreipusis nei į policiją, nei į teismą, atsakovė atsisakė grąžinti ieškovei jos padovanotą, kaip nurodo atsakovė, bevertį Nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, gyvena vagonėlyje, turi finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoris ieškovės buvo pradėtas ginčyti kaip sudarytas, remiantis ieškovės valios trūkumu, iš esmės nedelsiant, laikytina, kad ieškovė elgėsi kaip sąžiningas, teisingas ir rūpestingas žmogus. Tai, kad ieškovei trūko apdairumo ir atsakovei pavyko apgaulės būdu paveikti ieškovės valią dėl ginčo Sutarties sudarymo negali lemti situacijos, kad būtų pažeistas vienas esminių teisės principų, kad iš neteisės teisė nekyla.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas pripažįsta negaliojančia 2019 m. rugsėjo 12 d. sudarytą ir Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio atstovo Algirdo Kontučio patvirtintą Sutartį (notarinio registro Nr. 6885), nes minėta Sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). CK 1.91 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Sutarties 5.1 punkte buvo numatyta, kad šalių susitarimu daiktas yra perduodamas apdovanotajam šalims pasirašant šią sutartį, šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į daiktą pereina apdovanotajam. Taigi, pagal negaliojančia pripažintą Sutartį, nuosavybės teisė į Nekilnojamąjį turtą perėjo atsakovei pasirašius šią Sutartį ir ją patvirtinus notarui, todėl pripažinus minėtą Sutartį negaliojančia taikytina restitucija ir šia Sutartimi perleistas Nekilnojamasis turtas vėl pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.
Dėl ieškovės prašymo priteisti neturtinę žalą
30. CK 1.91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, tai nukentėjusysis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą. Ieškovė, kaip minėta, nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 3 000 Eur suma.
31. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas neturtinės žalos pasekmes (prarastą pasitikėjimą žmonėmis, patirtus didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, gėdą, pažeminimą, fizines problemas (nemiga, galvos skausmai), neteisingumo jausmą), šią žalą padariusio asmens kaltę (atsakovės tyčiniai nesąžiningi veiksmai, kurių atsakovė nepripažino), taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu neteikė argumentų, susijusių su ieškovės nurodyta neturtine žala ir jos dydžiu, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės (CK 1.91 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d., 2021 m. spalio 2 d., 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. gruodžio 14 d., 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. kovo 15 d., 2022 m. balandžio 10 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. liepos 15 d. sumokėjo advokatei Svetlanai Proninai po 242 Eur (iš viso 2 420 Eur) pagal Teisinių paslaugų sutartį Nr. 87, 2022 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. spalio 13 d., 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. sumokėjo minėtai advokatei po 150 Eur (iš viso 750 Eur) pagal nurodytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 3 270 Eur (100 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 3 170 Eur advokato pagalbai apmokėti) priteistinos iš priešingos šalies (atsakovės).
33. Tretieji asmenys byloje prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, trečiųjų asmenų, buvusių atsakovės pusėje, kaip ir atsakovės, patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
34. Ieškovė, kaip minėta, teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo atleista nuo 303 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas 200 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, ši ieškovės nesumokėta žyminio mokesčio suma (iš viso 503 Eur) priteistina valstybės naudai iš atsakovės.
35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 23,87 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės A. Ž. ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia ieškovės A. Ž. ir atsakovės O. R. 2019 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą ir Vilniaus miesto antrojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio atstovo Algirdo Kontučio 2019 m. rugsėjo 12 d. 15 val. 43 min. patvirtintą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Dovanojimo sutartį.
Taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.
Priteisti ieškovei A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 270 Eur (šešis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų), kuriuos sudaro 3 000 Eur neturtinei žalai ir 3 270 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės O. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 503 Eur (penkis šimtus tris eurus) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ir kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės O. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke 23,87 Eur (dvidešimt tris eurus 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.