Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-537-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antstolio veiksmų apskundimo, suinteresuotieji asmenys: antstolė I. E., išieškotojas E. C. A. A. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 11 d. antstolės I. E. kontoroje buvo gautas skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirasis skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. spalio 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Pareiškėja prašė pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus dėl atsisakymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi 414001,62 Eur sumai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo aprašytų prekių sudėtį, nurodant aprašyti „Dirželius V-formos“, „Dirželius paskirstymo“ ir „Dirželius-w“. Antstolė I. E. 2015 m. lapkričio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė patenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą ir perdavė skundą su vykdomąja byla nagrinėti Pasvalio rajono apylinkės teismui.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos (skolininkės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Teismas nustatė, kad antstolė I. E. įvykdė Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartyje nurodytą reikalavimą ir iš naujo išsprendė klausimą dėl pareiškėjo prašymo pakeisti 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi taikytų 1429133,59 Lt sumai laikinųjų apsaugos priemonių, aprašant pareiškėjui priklausančius „Dirželius V-formos“, „Dirželius paskirstymo“ ir „Dirželius-w“. Teismo nuomone, pareiškėjos reikalavimas pakeisti areštuoto turto sudėtį negali būti tenkinamas, kadangi atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ areštuoto turto, į kurį patenka ir antstolio A. L. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytos prekės, perleidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 2 d., t. y. ikiteisminis tyrimas atliekamas būtent dėl skunde minimų prekių. Todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino teisingu antstolės argumentą, kad, pakeitus areštuoto turto sudėtį, gali būti pakenkta ikiteisminiam tyrimui. Kartu teismas nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dar ir dėl to, kad ji nepateikė įrodymų dėl detalių gedimo bei patirtos žalos, o pati skolininkė į areštuotų detalių pardavėją dėl defektų nesikreipė. Negana to, apie detalių nusidėvėjimą bei jų gedimą pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas savo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje, kuria atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Iš byloje esančių ir „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti Lietuvos arbitražo teismui pateiktą ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ Ltd ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl prievolės įvykdymo – atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą 1 429 133,59 Lt (414 001,62 Eur) sumai. Vykdant 2013 m. kovo 12 d. teismo nutartį antstolio A. L. 2013 m. kovo 22 d. patvarkymu buvo aprašytas ir įvertintas atsakovo ilgalaikis turtas už 60 930,18 Lt. 2013 m. kovo 12 d. antstolio A. L. patvarkymu, atsižvelgiant į atsakovo pateiktą prašomo areštuoti kilnojamojo turto sąrašą, buvo pakeistas areštuoto turto aprašas aprašant atsakovo ilgalaikį turtą už 1 701 259 Lt. Atsakovo aprašytą turtą sudarė: 951 899,19 Lt – amortizatoriai, 533 579,52 Lt – stabdžių sistemos dalys, stabdžiai, stabdžių kaladėlės, 215 781,25 Lt – pusašio šarnyrai. Antstolis A. L., sutikslinęs ir palyginęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ LTD pateiktus duomenis apie prekių kiekius ir sudėtis 2013 m. kovo 15 dienai, nustatė, kad 2013 m. balandžio 12 d. patvarkymu aprašyta turto, kurį skolininkas pripažįsta turintis ir saugantis muitinės sandėlyje, už 1 306 021,78 Lt. 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu jis pakeitė 2013 m. balandžio 12 d. patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo papildomai areštuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius ratų guolius pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2013 m. kovo 25 d. prekių atsargų sąrašą. Vėliau antstolis A. L. buvo nušalintas ir vykdomosios bylos vykdymas buvo perduotas antstolei I. E., kuriai pareiškėja pateikė prašymą pakeisti areštuotų prekių sudėtį. Antstolė I. E. 2015 m. spalio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2015 m. birželio 11 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties vykdymo, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti antstolio A. L. 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytas prekes į kitas konkrečias prekes. Nesutikdama su tokiu antstolės I. E. vertinimu pareiškėja padavė skundą, kurio 2015 m. lapkričio 18 d. antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinus, jis buvo perduotas nagrinėti teismui. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas su pareiškėjos argumentais nesutiko ir skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.

Atskiruoju skundu apeliantė (skolininkė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad antstolis pagrįstai atsisakė pakeisti areštuoto turto sudėtį. Pareiškėja mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus duomenis apie areštuotų prekių nuvertėjimą bei sugedimą, nepagrįstai neatsižvelgė į ankstesnes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, susijusias su nagrinėjamu klausimu, o taip pat priimant skundžiamą nutartį buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialinių teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, pateiktus procesinius dokumentus, o taip pat susipažinęs su vykdomąja byla, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai pagrįsta, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ areštuoto turto perleidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 2 d., todėl, pakeitus areštuoto turto sudėtį, būtų pakenkta vykdomam ikiteisminiam tyrimui. Su šia išvada nėra pagrindo sutikti, nes antstolis nėra ikiteisminio tyrimo subjektas, negali atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų bei spręsti, kas tokiam tyrimui kenkia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 164 str.). Ketindamas keisti areštuotų prekių, dėl kurių vyksta ir ikiteisminis tyrimas, sudėtį antstolis tik turėtų atsižvelgti į institucijų tarpusavio bendradarbiavimo principus ir pranešti apie ketinimą atlikti tokius veiksmus, kadangi atliekant ikiteisminį tyrimą teisės aktai įtvirtina galimybę laikinai apsaugoti galimos nusikalstamos veikos objektus, įrankius ar priemones ir taikyti atitinkamas procesines prievartos priemones. Taigi vien aplinkybė, jog dėl tų pačių prekių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, negali būti pakankamu argumentu netenkinti pareiškėjos prašymo pakeisti areštuotų prekių sudėtį. Nepaisant to, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju egzistuoja objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindžiančios keisti areštuotų prekių sudėtį.

Vienas iš esminių atskirojo skundo argumentų yra tas, kad areštuotos prekės yra nenaudojamos ilgą laiką, dėl ko jos praranda savo technines savybes, nuvertėja bei genda. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad areštuotos prekės turi tam tikrą galiojimo laiką, kad jos po tam tikro laikotarpio, nors ir yra nenaudojamos, praranda esmines technines savybes ar neabejotinai sugenda. Apeliantės į bylą pateikti kitų asmenų atsiųsti dokumentai, t. y. parduotuvės vadovo pretenzija, jog patikrinus detales nustatyti nurodomi amortizatorių trūkumai, privataus asmens atsisakymas pirkti sandėlyje apžiūrėtus amortizatorius, nes jie apibėgę tepalais, pateiktos nuotraukos, - nepatvirtina, kad ir areštuotos galimai analogiško modelio prekės yra sugedusios ar nebetinkamos naudoti. Pažymėtina, jog pareiškėjos pateikti duomenys niekaip neįrodo, kad tai yra tokios pačios kaip areštuotos prekės bei kad pirmiau nurodytiems asmenims pareiškėja siūlė bei teikė tinkamai laikytas ir saugotas detales. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti neabejotinos išvados, kad areštuotos prekės sugedusios ar praradusios esmines technines savybes. Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, 2014 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nustatyta, jog detalių pardavėjas („(duomenys neskelbtini)“ Ltd) klientams suteikia vienerių metų garantiją nuo detalių (areštuotų amortizatorių, pusašio šarnyrų, guolių ir stabdžių sistemų) įmontavimo į konkretų objektą momento („Liteko“ sistemos duomenys). Vien tai, kad nagrinėjamos ir nurodomos Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtos bylų aplinkybės nėra visiškai tapačios, nėra pagrindas neatsižvelgti į įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytus faktus dėl įmonės, iš kurios buvo tiektos areštuotos prekės („(duomenys neskelbtini)“ Ltd), kokybės garantijos laikotarpį (1 metasi nuo įmontavimo) nurodančios pažymos teisėtumo. Nesant pateiktų naujų svarių įrodymų, areštuotų prekių garantinio termino buvimo aplinkybės nebeanalizuojamos, nes jos nustatytos įsiteisėjusiu virš minėtu Šiaulių apygardos teismo procesiniu sprendimu, priimtu byloje, kurioje ieškovas ir atsakovas buvo skolininkė (pareiškėja) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei išieškotoja „(duomenys neskelbtini)“ Ltd (CPK 182 str. 1 d. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu reikšminga ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo buvo atmestas, dėl ko plačiau aptarinėti atskirojo skundo argumentus, susijusius su areštuotų detalių nuvertėjimu bei galimai patiriamais nuostoliais, nėra pagrindo („Liteko“ sistemos duomenys). Kartu pažymėtina ir tai, jog vien aplinkybė, kad areštuotos prekės buvo įsigytos 2012 – 2013 metais bei yra skirtos automobiliams, gamintiems 1987 – 1988 metais, niekaip nepaneigia virš išdėstytų argumentų bei nepatvirtina, kad tokios detalės genda net neeksploatuojamos. Be to, pagal bylos duomenis nėra galimybės neabejotinai tvirtini, kad areštuotos prekės buvo pagamintos tais pačiais metais, kaip ir įvežtos į Lietuvos Respubliką ir iki įvežimo kurį laiką nebuvo laikomos tiekėjų ar pardavėjų patalpose.

Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad yra logiška pakeisti areštuoto turto sudėtį į gumines detales, kurių buvimo nenaudojant techninės savybės, apeliantės tvirtinimu, nesikeičia, kadangi objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog areštuotų prekių techninės savybės esmingai prastėja, o guminių detalių - nesikeičia, nepateikta. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis 2013 m. kovo 12 d. antstolio A. L. patvarkymu areštuoto turto aprašas buvo pakeistas atsižvelgiant būtent į pareiškėjos pateiktą prašomo areštuoti kilnojamojo turto sąrašą ir jos nurodymą areštuoti būtent minėtas detales, kurias šiuo metu reikalaujama pakeisti.

Kartu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 3 d. priėmė nutartį, kuria tenkino pareiškėjos reikalavimą, pakeitė kilnojamųjų prekių areštą į piniginių lėšų areštą ir nurodė, kad už prekes pareiškėja pirmiausia į Vilniaus apygardos depozitinę sąskaitą turi įnešti atitinkamų prekių kainą sudarančią piniginę sumą („Liteko“ sistemos duomenys). Tačiau pagal byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu pakeisti areštuotų prekių sudėti bei teikia skundus, galima spręsti, kad virš minėta galimybe dėl byloje neatskleistų priežasčių pareiškėja iki šiol nepasinaudojo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, jog 2015 m. birželio 11 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2015 d. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė I. E. buvo įpareigota tenkinti pareiškėjos prašymą ir pakeisti areštuotų prekių sudėtį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos nurodytais procesiniais sprendimais tėra nurodyta, jog antstolė I. E. yra įpareigojama klausimą dėl areštuotų prekių sudėties pakeitimo nagrinėti iš naujo bei įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, tačiau nėra nurodytas bei suformuluotas nurodymas antstolei, kokį konkretų sprendimą priimti. Vien tai, kad pareiškėja teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytus argumentus ir priimtus sprendimus vertina bei interpretuoja sau naudinga linkme, nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolei buvo nurodyta priimti patvarkymą apeliantės naudai.

Kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime, Panevėžio apygardos teismas įsiteisėjusioje 2015 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), yra pasisakęs dėl analogiško pobūdžio pareiškėjos argumentų. Iš aptariamos nutarties turinio matyti, jog po to, kai buvo priimta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis, pareiškėja (apeliantė) kreipėsi į teismą ir pateikė prašymą priimti papildomą nutartį bei nustatyti, kad antstolė I. E. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) per 10 dienų nuo papildomo sprendimo įsigaliojimo dienos turi pakeisti šiuo metu vykdomojoje byloje galiojantį nušalintojo antstolio A. L. priimtą 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeičiant aprašyto skolininko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto sudėtį, aprašant skolininkui priklausančius automobilinius dirželius „V-formos“, „paskirstymo dirželius“, dirželius „Mikro-W“ rinkos kainomis, o to nepadarius nustatytu terminu antstolei skirti po 50 Eur baudą už kiekvieną dieną, kol nebus įvykdytas teismo įpareigojimas atlikti turto aprašo pakeitimo veiksmus vykdomojoje byloje. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi prašymo netenkino ir nurodė, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja teismų nutarčių turinį bei klaidingai nurodo, jog antstolė yra įpareigota pakeisti antstolio A. L. priimtą 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą pakeičiant aprašyto skolininko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto sudėtį. Kartu pastarojoje nutartyje teismas pastebėjo, jog Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi nurodė, kad teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi antstolę įpareigojo ne pakeisti teismo nutartimi areštuoto pareiškėjai priklausančio turto aprašą vykdomojoje byloje, o iš naujo svarstyti pareiškėjos 2014 m. sausio 27 d. prašymą dėl konkretaus turto aprašymo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi antstolė iš esmės jo nenagrinėjo ir tą turi daryti vadovaudamasi įstatymu („Liteko“ sistemos duomenys). Taigi visi virš išdėstyti duomenys rodo, kad pareiškėjos dėstomos teismo nutarčių interpretacijos jau buvo nagrinėtos, vertintos, dėl to yra pasisakyta įsiteisėjusiose teismų nutartyse, o šio atskirojo skundo argumentai prieštarauja minėtų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų išvadoms ir yra deklaratyvūs.

Kitas esminis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtruktų į bylą asmenų materialinių teisių ir pareigų, kadangi priimant skundžiamą nutartį antstolė I. E. jau buvo nušalinta nuo vykdomosios bylos vedimo, o sprendimą vykdantis antstolis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Tačiau su tokiu argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. CPK 329 str. 2 d. 2 p. įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šiuo atveju pareiškėjos nurodomas asmuo, dėl kurio materialiųjų teisių ir pareigų buvo nuspręsta, yra antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Toks valstybės tarnautojui prilygintas asmuo vykdydamas savo tiesiogines pareigines funkcijas neturi tiesioginio materialinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi ir jokios materialinės teisės ir pareigos jam tiesiogiai teismo procesiniu sprendimu nenustatomos. Pažymėtina, kad skundas paduotas ne dėl įpareigojimo, kad naujai paskirtas antstolis ateityje atliktų ar neatliktų tam tikrus veiksmus, o dėl anksčiau teismo sprendimą vykdžiusios antstolės I. E. atliktų veiksmų teisėtumo, o ji į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta. Tai, kad antstolė I. E. B. rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo nušalinta nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, reiškia, kad ji ateityje neturi teisės atlikti vykdymo veiksmų, tačiau nereiškia, jog iki tol jos atlikti veiksmai yra neteisėti. Atsižvelgiant į šiuos argumentus daroma išvada, jog CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas absoliutus teismo sprendimo pagrindas nenustatytas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į CPK 93 str. 1 d. bei 98 str. 1 d. nuostatas bei į tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą, kurios, be kita ko, nėra įrodytos jokiais objektyviais įrodymais, yra netenkinamas.

Kartu su atskiruoju skundu apeliantės pateikti nauji įrodymai (pareiškimas pasirinkti kitą antstolį, antstolio T. U. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir kt.) yra susiję su dalimi atskirojo skundo argumentų. Todėl atsižvelgiant į CPK 314 str. nuostatas bei įvertinus tai, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, minėti įrodymai priimami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.