- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-890-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04260-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3–11), prašydamas iš atsakovo priteisti 20 273,40 Eur skolą, 4 676,77 Eur palūkanas, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi (b. l. 28) atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas nustatė, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r., todėl sprendė, kad ieškinys Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams yra neteismingas ir turėtų būti paduotas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu (b. l. 31) ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškinys pateiktas dėl vekselio, kurio apmokėjimo vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r., todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 9 dalį, ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, taikė netinkamai.
7. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
8. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 30 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės išimtys, pagal kurias įstatyme išvardintais atvejais ieškovui yra suteikiama teisė rinktis, į kurį iš teismų, kuriems byla teisminga, kreiptis.
9. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju atsakovo 2013 m. gruodžio 23 d. pasirašytame neprotestuotiname paprastajame vekselyje, kuriuo jis be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą, nurodyta vekselio mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. (b. l. 34).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vekselis yra vienašalis sandoris. Kadangi šalys vekselyje nustatė atsakovo prievolės įvykdymo vietą, toks materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas sukūrė ir procesinius padarinius, numatytus CPK 30 straipsnio 9 dalyje, t. y. ieškovo teisę teisminį reikalavimą dėl prievolės įvykdymo reikšti ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal prievolės įvykdymo vietą. Tokią pačią teisės aiškinimo taisyklę suformulavo Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2003-258/2018, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-102-538/2017.
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirąjį skundą tenkina, o skundžiamą teismo nutartį panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
13. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo, kuriam byla teisminga, prerogatyva (CPK 137 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas šį klausimą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.