- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- eB2-2132-866/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kategorijos
- 3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (toliau – RAB) „AUGA group“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Orion 1“ kreditorinio reikalavimo netvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi nutarta iškelti akcinei bendrovei „AUGA group“ (juridinio asmens kodas 126264360; adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius) restruktūrizavimo bylą; paskirti restruktūrizavimo administratore uždarąją akcinę bendrovę „Valnetas“ (juridinio asmens kodas 135778275, sąrašo eilės Nr. N-JA0026). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d.
2. 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarta patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „AUGA group“, juridinio asmens kodas 126264360, restruktūrizuojamos byloje; ginčijamus kreditorių reikalavimus išskirti į atskiras bylas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nemokumo administratorius prašo netvirtinti UAB „Orion 1“, juridinio asmens kodas 305678303 (I etapas – 523 179,32 Eur, II etapas – 157 244,93 Eur, viso – 680 424,25 Eur) kreditorinio reikalavimo.
4. Nurodo, kad UAB „Orion 1“ (toliau – Orion) pateikė 2025 m. vasario 17 d. prašymą tvirtinti iš viso 680 424,25 Eur kreditorinį reikalavimą. Orion reikalavimas grindžiamas laidavimo sutartimis, kuriomis AUGA group laidavo už skolininkų UAB „Agrotechnikos centras“ ir UAB „AUGA Grūduva“ įsipareigojimų kreditoriui vykdymą. Orion nurodo, jog skolininkai neįvykdė prievolių pagal sudarytas finansinio lizingo sutartis, todėl prašo patvirtinti atitinkamą reikalavimą į laiduotoją AUGA group.
5. Kadangi UAB „Agrotechnikos centras“ ir UAB „AUGA Grūduva“ yra iškeltos restruktūrizavimo bylos, Orion reikalavimo tvirtinimas yra negalimas. Be to, sprendžiant dukterinių bendrovių restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimus, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžiančios vykdyti prievoles ir skaičiuoti palūkanas, netesybas.
6. Orion nepateikė duomenų apie finansinio lizingo sutarčių, sudarytų su skolininku UAB „Agrotechnikos centras“ nutraukimą. Pagal su šiuo skolininku sudarytą sutartį turtas turėjo būti išpirktas per 36 mėnesius (sutarties 3.6 p.), o sutartis sudaryta 2023 m. gegužės 26 d. Nors Orion pateikia skolų skaičiavimo lentelę (įsiskolinimų suvestinę), tačiau nenurodo pradelsimo ar sutarties nutraukimo datos. Todėl nėra duomenų, pagrindžiančių (galinčių pagrįsti) skolininko nevykdymo aplinkybes bei pateiktus netesybų skaičiavimus, įvertinti teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įtaką. Orion nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti, jog Orion kreipėsi į laiduotoją dėl skolininkų neįvykdytų įsipareigojimų vykdymo, kaip tai numatė laidavimo sutartys (žr. 3.1 p.). Todėl Orion taip pat nepagrindė, jog laiduotojo prievolė atlikti kokius nors mokėjimus Orion apskritai kilo.
7. Nemokumo administratorius apeliuodamas į CK 6.76 straipsnio 1 dalies, 6.78 straipsnio 2 dalies, 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 pateiktus išaiškinimus, teigia, kad: i) laiduotojas turi teisę reikšti tokius pačius atsikirtimus kreditoriui, kaip ir skolininkas; ii) laiduotojo padėtis negali būti prastesnė nei skolininko; iii) atitinkamai, jeigu nemokumo įstatymu ribojama kreditoriaus teisė pagrindinio skolininko atžvilgiu, tai toks kreditoriaus teisių ribojimas turi būti taikomas ir laiduotojo atžvilgiu. Todėl tuo atveju, jei prievolės vykdymas būtų išdėstytas pagrindiniam skolininkui, taip reabilituojant prievolės pažeidimą ir nustatant naują prievolės vykdymo terminą, laiduotojo atžvilgiu yra pagrindas taikyti CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuri turi būti sistemiškai aiškinama su restruktūrizavimo proceso tikslais bei teisiniu reguliavimu, kaip suteikiančios laiduotojui CK 6.82 straipsnio 4 dalyje numatytą apsaugą bei užtikrinančios, kad laiduotojo padėtis nebus blogesnė nei pagrindinio skolininko.
8. Atsižvelgiant į restruktūrizavimo procesu siekiamus tikslus bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad kreditoriai, kurių teises ir pareigas tiesiogiai kokiu nors būdu paveikia restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės, įskaitant ir prievolės įvykdymo termino atidėjimą ar prievolės įvykdymo išdėstymą per tam tikrą laikotarpį, laikytini restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra sudarę JANĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
9. CK 6.82 straipsnio 4 dalis numato, kad užtikrintos prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia skolininkui, taikomas ir laiduotojui. Vykdant restruktūrizavimo procedūras ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, yra laikoma, kad paveikiamas kreditorius suteikė skolininkui užtikrintos prievolės atidėjimą, nepriklausomai nuo paties kreditoriaus valios. Toks aiškinimas inter alia pagrįstas ir restruktūrizavimo proceso tikslais – atkurti įmonės veiklą bei sudaryti sąlygas atsiskaityti su kreditoriumi.
10. Tiek Grupės įmonės, kaip pagrindiniai skolininkai, tiek Bendrovė, kaip šalutinis skolininkas yra restruktūrizuojamos įmonės arba joms keliamos restruktūrizavimo bylos. Turi būti įvertintas Grupės įmonių ekonominis ir finansinis ryšys bei išvengta dvigubo skolos skaičiavimo bei vykdymo, kadangi tai iškreiptų faktinį skolos dydį, keltų grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo procesui.
11. Kaip konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo, tarp Grupės įmonių susiklostė stiprūs finansiniai ir ekonominiai ryšiai, o finansiniai srautai yra persipynę, todėl vertinant Bendrovės ir Grupės įmonių restruktūrizavimo procesą šios aplinkybės negali būti ignoruojamos (2025 m. kovo 4 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-292-407/2025, Nr. e2-262-407/2025, Nr. e2-307-407/2025, 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-308-854/2025, 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-335-881/2025).
12. Bendrovės ir Grupės įmonių restruktūrizavimo proceso sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip bus sukoordinuotas visų subjektų restruktūrizavimo procesas, kadangi Grupės įmonė vykdo faktinę veiklą ir generuoja pajamas, o Bendrovė – atlieka valdymo funkciją.
13. Bendrovė yra kontroliuojančioji valdymo įmonė, kurios pagrindinė veikla apima žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių grupės valdymą. Bendrovės veikla yra neatsiejama nuo Grupės įmonių veiklos. Pagrindinės Grupės įmonių veiklos sritys yra žemės ūkio kultūrų auginimas ir pardavimas, pieno gamyba ir pardavimas, grybų auginimas ir pardavimas, galutiniam vartotojui skirtų produktų gamyba ir pardavimas bei biometano gamyba ir pardavimas. Pagrindiniai Bendrovės pajamų šaltiniai: pajamos už valdymo paslaugas iš Grupės bendrovių (veikiančių augalininkystėje, gyvulininkystėje, galutinio produktų vartojimo, ir grybų segmente). Kitas pajamų šaltinis – dividendai, jei dukterinė įmonė turi lėšų/nepaskirstytino pelno, iš kurio galima mokėti dividendus.
14. Nagrinėjamu atveju kreditoriai reikalavimus pareiškė arba pareikš tiek pagrindiniam skolininkui (Grupės įmonei), tiek ir Bendrovei, kaip laiduotojui ar garantijos davėjui. Bendrovės vertinimu patvirtinus restruktūrizavimo planus konkrečiose Grupės įmonėse, bus modifikuota pagrindinio skolininko prievolė, atitinkamai turi būti modifikuota ir laiduotojo prievolė (CK 6.82 straipsnio 4 dalis). Būtent konkrečios Grupės įmonės vykdys savo įsipareigojimus kreditoriams kaip pagrindinis skolininkas bei faktinę veiklą vykdantis ir pajamas uždirbantis subjektas. Atitinkamai tol, kol nėra baigtas Grupės įmonių restruktūrizavimo procesas, nebus žinoma kokia apimtimi pagrindinis skolininkas yra įvykdęs / neįvykdęs savo prievolių kreditoriams, todėl nėra galimybės nuspręsti ir įvertinti dėl Bendrovės, kaip šalutinio skolininko, prievolės dydžio ir vykdytinumo.
15. Svarbu įvertinti ir tai, kad tie patys kreditoriai, tą patį reikalavimą reiškia du kartus, nors realiai skolos suma yra viena. Patvirtinus tą patį kreditorinį reikalavimą dvigubai, bus įgytos dvigubos neturtinės teisės, kuriomis visa apimtimi (dvigubai) pasinaudos vienas asmuo. Be to, nors dvigubas patvirtinimas galimas (kreditorius turi teisę reikalauti vykdyti prievolę iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo turto), bet į tokį dvigubą prievolės patvirtinimą turi būti atsižvelgta vertinant pagrindinio skolininko ir laiduotojo gyvybingumą (ir mokumą) – negalima mechaniškai skaičiuoti kiekvienam po visą skolos apimtį, nes realybėje niekada iš abiejų turto nebus įvykdyta po visos apimties prievolę. Taip būtų sudaryta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitinkanti situacija, kai abu restruktūrizuojami skolininkai privalės du kartus įvykdyti tą pačią prievolę kreditoriui. Toks restruktūrizuojamų įmonių prievolių vykdymas yra apsunkintas ir praktiškai neįmanomas, o tai iš esmės gali nulemti restruktūrizavimo proceso neįmanomumą dėl piniginių srautų trūkumo. Ypač įvertinus tai, kad abu subjektai yra bendros žiedinės ekonomikos dalis, o jų finansiniai srautai tarpusavyje susiję.
16. Bendrovės vertinimu kreditoriai, kurie pareiškė reikalavimus kylančius iš laidavimo ir garantijos sutarčių, neturi būti pripažinti Bendrovės kreditoriais, ypač paveikiamas, iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinio skolininko byloje ir/arba nebus baigtas restruktūrizavimo procesas.
17. Tik išsprendus klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo pagrindinio skolininko byloje taps aišku, ar pagrindinė prievolė buvo modifikuota ir ar kreditorius turi vykdytiną reikalavimo teisę į Bendrovę, kaip laiduotoją. Patvirtinus restruktūrizavimo planą pagrindinio skolininko restruktūrizavimo byloje, kreditorius laikytinas neturinčiu vykdytinos reikalavimo teisės Bendrovei CK 6.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl jo reikalavimas nebūtų tvirtinamas.
18. Tokio laiduotojo statusas būtų sprendžiamas JANĮ nustatyta tvarka. JANĮ reglamentuota, kaip restruktūrizavimo byloje turėtų būti sprendžiama dėl juridinio asmens teisinės padėties, kai prievolė yra užtikrinama svetimo daikto hipoteka ar laidavimo sutartimi, išduota garantija ar kt. užtikrinimo priemone. JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 7 punktas, aiškiai yra nustatyta, kad restruktūrizavimo plane, be kita ko, turi būti numatyti laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias juridinis asmuo yra suteikęs tretiesiems asmenims. Kreditoriai, kurių atžvilgiu yra prisiimtos šios prievolių užtikrinimo priemonės, nėra laikomi bendrovės kreditoriais, apie kuriuos informacija turi būti pateikta pagal JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 6 punkot nuostatas. Analogišką išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. e2-179-407/2024. Analogiškas aiškinimas turėtų būti taikomas ir kitų prievolių užtikrinimui atvejais – išduotų garantijų, vekselių.
19. UAB „Orion 1“ atsiliepimu (DOK-18223) prašo patvirtini 27 854,18 Eur palūkanų ir netesybų kreditorinį reikalavimą restruktūrizuojamos UAB „AUGA Group“ (juridinio asmens kodas 126264360) atžvilgiu.
20. Nurodo, kad 2022 m. vasario 15 d. UAB „Orion Leasing“ (kaip lizingo davėjas, juridinio asmens kodas 305788664, kuris savo reikalavimo teises perleido Kreditoriui) su UAB „AUGA Grūduva“ (juridinio asmens kodas 174401546), kaip lizingo gavėjas, sudarė finansinio lizingo sutartis.
21. 2022 m. vasario 15 d. Laidavimo sutartimi Nr. LT0100/01-35 (toliau – Laidavimo sutartis) AB „AUGA Group“, kaip Laiduotojas, už UAB „AUGA Grūduva“ įsipareigojimų įvykdymą pagal visas Lizingo sutartis neatlygintinai laidavo visu savo turtu kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu Lizingo gavėjas nevykdys visų ar dalies prievolių pagal Lizingo sutartį arba vykdys jas netinkamai. Laiduotojas laidavo už tinkamą visų mokėjimų, įskaitant bet neapsiribojant turto išpirkimo įmokų, palūkanų įmokų, netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų Lizingo sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą (įskaitant numatytus visuose Lizingo sutarties pakeitimuose ir papildymuose) (Laidavimo sutarties Specialiųjų sąlygų 4 p., Bendrųjų sąlygų 2.1. p.).
22. Laidavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 2.2. p. numatyta, kad Laiduotojo atsakomybė pagal sutartį yra solidarioji, t. y. Laiduotojas ir Lizingo gavėjas atsako Lizingo bendrovei už Lizingo gavėjo Lizingo sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus kaip solidarūs skolininkai. Prieš reikalaudamas Lizingo gavėjo neįvykdytos ar netinkamai vykdytos prievolės įvykdymo iš Laiduotojo, Lizingo bendrovė neprivalo pirmiausia kreiptis į Lizingo gavėją; Nutraukus Lizingo sutartį prieš terminą ar kitais pagrindais suėjus terminui vykdyti bet kurią Lizingo gavėjo prievolę, Laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas privalo įvykdyti visas Lizingo gavėjo prievoles Lizingo bendrovei. Laiduotojo atsakomybė išlieka iki visiško Lizingo gavėjo prievolių įvykdymo (Laidavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 2.3 – 2.4 punktai).
23. Atsižvelgiant į tai, kad Lizingo gavėjas UAB „AUGA Grūduva“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis, nesumokėjus pradelstos skolos sumos 2024 m., kreditorius pareiškė Lizingo sutartis vienašališkai nutraukiantis. Lizingo gavėjui UAB „AUGA Grūduva“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, į ją buvo pateiktas Kreditoriaus prašymas dėl 447 243,72 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
24. Kreditorius taip pat buvo sudaręs ir 2023-05-26 Finansinio lizingo sutartį Nr. LEA00000815, 2024-03-26 Finansinio lizingo sutartis LEA00003264-32661, LEA00003268-32792, 2024-04-08 Finansinio lizingo sutartis LEA00003394-3396 (toliau – Finansinio lizingo sutartys) su UAB „Agrotechnikos centras“ (j. a. k. 30258911518), už kurių įvykdymą taip pat laidavo AUGA Group pagal Laidavimo sutartį. Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi UAB Agrotechnikos centrui iškelta restruktūrizavimo byla (Nr. eB2-662-950/2025), nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 13 d. Kreditorius pateikė prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą RUAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizavimo byloje.
25. Atitinkamai laiduotojo AB „AUGA Group“, t. y. asmens solidariai atsakingo už RUAB „Agrotechnikos centras“ ir RUAB „Auga Grūduva“ prievoles, restruktūrizavimo byloje buvo pateiktas Kreditoriaus prašymas patvirtinti jo kreditorinis reikalavimą bendrai 680 424,25 Eur sumai, kurio Nemokumo administratorius prašo netvirtinti.
26. UAB „Orion 1“ kreditorinis reikalavimas šiuo metu yra sumažėjęs ir sudaro 27 854,18 Eur (toliau – Kreditorinis reikalavimas).
27. 2025 m. balandžio 29 d. Kreditorius ir RUAB „Agrotechnikos centras“ sudarė susitarimą, kuriuo pakeitė mokėjimo grafikus pagal aukščiau nurodytas Finansinio lizingo sutartis, todėl prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo RUAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizavimo byloje buvo atsiimtas, o 2025 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (c. b. Nr. eB2-662-950/2025) UAB „Orion 1“ neįtrauktas į RUAB „Agrotechnikos centras“ kreditorių sąrašą. Atitinkamai kreditorinis reikalavimas už RUAB „Agrotechnikos centras“ laidavusiai AUGA Group šiuo metu nėra reiškiamas.
28. Po to, kai buvo pateiktas prašymas patvirtinti UAB „Orion 1“ kreditorinį reikalavimą RUAB „AUGA Grūduva“ restruktūrizavimo byloje, Kreditorius ir Lizingo gavėjas sudarė susitarimą dėl teisinio Lizingo sutarčių atnaujinimo ir lizingo įmokų mokėjimo termino pratęsimo. Kadangi šių sutarčių pagrindu įgytas ir RUAB „AUGA Grūduva“ tiesiogiai veikloje naudojamas Lizingo objektu esantis turtas visą laiką buvo Lizingo gavėjo žinioje ir naudojamas, lizingo santykiai faktiškai nutrūkę nebuvo, be to šis turtas yra būtinas įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti ir ateityje, šalys 2025 m. balandžio 29 d. sudarė susitarimą prie Lizingo Sutarčių (toliau - Susitarimas).
29. Vadovaujantis šiuo Susitarimu, buvo nuspręsta nuo 2025 m. gegužės 1 d. atnaujinti Lizingo sutarčių galiojimą, pratęsti grąžinimo terminą iki 2026 m. lapkričio 30 d., pakeisti mokėjimų grafiką ir jį patvirtinti nauja redakcija, todėl pagrindinio skolininko RUAB „AUGA Grūduva“ restruktūrizavimo byloje pateiktas prašymas kaip Lizingo davėjo kreditorinį reikalavimą patvirtinti tik pradelstos, t. y. susidariusios iki nutarties iškelti UAB „AUGA Grūduva“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, skolos sumas, t.y.: 8 187,10 Eur – tai palūkanos, apskaičiuotos pagal visas Lizingo sutartis ir išrašytas sąskaitas iki RUAB „AUGA Grūduva“ restruktūrizavimo įsigaliojimo (t. y. iki 2025 m. sausio 31 d.); 19 667,08 Eur – tai delspinigiai, skaičiuojami pagal visų Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.3.2 punktą, kai Lizingo gavėjas per 3 dienų terminą nuo 2024 m. gruodžio 31 d. negrąžino turto. Delspinigiai taikomi už vėluojamą turto grąžinimą, kaip numatyta visų Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.2.4 punkte (delspinigių norma – 0,2 proc. nuo nepadengtos turto vertės).
30. Pradelstos Skolos sumos (8 187,10 Eur palūkanų ir 19 667,08 Eur delspinigių) mokėjimas Šalių sutarimu, įtvirtintu Susitarimo 2 p., kaip UAB „Orion 1“ pagalbos priemonė restruktūrizuojamam skolininkui atidėtas iki Sutarčių galiojimo laikotarpio pabaigos – 2026 m. lapkričio 30 d. Prašymą dėl šios sumos, kaip kreditorinio reikalavimo RUAB „AUGA Grūduva“ restruktūrizavimo byloje patvirtinimo, Kreditorius pateikė nemokumo administratoriui bei šio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui (c. b. Nr. eB2-999-390/2025).
31. Atitinkamai, tokio paties dydžio kreditorinis reikalavimas tvirtintinas ir už šias prievoles laidavusios bei solidariai atsakinga esančios AUGA group restruktūrizavimo byloje. Nemokumo administratoriaus argumentai, kuriais siekiama pagrįsti, kad Kreditoriaus reikalavimas neturėtų būti tvirtinamas vien dėl to, jog jis kyla iš laidavimo prievolės, o abu solidarūs skolininkai restruktūrizuojami ir priklauso tai pačiai įmonių grupei, yra nepagrįsti ir nesudarantys teisinio pagrindo teismui atsisakyti tvirtinti šio reikalavimo.
32. Kadangi prievolės pagal Lizingo sutartis dar galioja, galioja ir laidavimu prisiimti AUGA Group įsipareigojimai. Todėl Kreditorius turi teisę reikšti tokį pat reikalavimą, dėl pradelstų sumų solidariam skolininkui - Laiduotojui (AUGA Group), kaip ir pagrindiniam skolininkui (RUAB „AUGA Grūduva“). Lizingo sutarčių pagrindu kilusio reikalavimo patvirtinimas lizingo gavėjo restruktūrizavimo byloje nelemia Kreditorinio reikalavimo negaliojimo laiduotojo, kuriam taip pat iškelta restruktūrizavimo byla, atžvilgiu. Nei bendrosios teisės normos, nei JANĮ nenumato, kad kreditorinio reikalavimo pateikimas (ir patvirtinimas) pagrindinio skolininko restruktūrizavimo byloje savaime sudarytų teisinį pagrindą pripažinti šį reikalavimą negaliojančiu laiduotojo atžvilgiu ar paneigtų lizingo davėjo teisę įgyti kreditoriaus statusą laiduotojo restruktūrizavimo byloje.
33. Restruktūrizuojama bendrovė nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad skolos mokėjimo terminas Susitarimu su pagrindiniu skolininku buvo atidėtas iki 2026 m. lapkričio 30 d. ir atitinkami jos mokėjimo terminai bus nustatyti pagrindinio skolininko restruktūrizavimo plane, traktuotina kaip paneigianti kreditoriaus reikalavimo teisę laiduotojo AUGA Group atžvilgiu CK 6. 82 str. 4 d. pagrindu.
34. Toks aiškinimas neturi teisinio pagrindo ir grindžiamas klaidinga Civilinio kodekso 6.82 straipsnio 4 dalies interpretacija. Galiojanti pagrindinė prievolė bei iš jos kylanti solidariosios atsakomybės prievolė pagal laidavimo sutartį sudaro pagrindą kreditorinį reikalavimą tvirtinti ir laiduotojo restruktūrizavimo byloje. Kreditorius laisva nuožiūra gali spręsti, iš ko (pagrindinio skolininko ir/ar laiduotojo) reikalauti skolos grąžinimo, o tai suponuoja ir jo nevaržomą teisę suteikti skolos grąžinimo termino atidėjimą pasirinktinai tik vienam iš solidariųjų skolininkų. CK 6.82 straipsnio 4 dalis nereiškia, kad restruktūrizavimo atveju laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės – šia norma laiduotojui, kaip solidariam skolininkui, tik suteikiama teisė į tą patį prievolės vykdymo atidėjimą, kokį kreditorius suteikė pagrindiniam skolininkui. Šiuo atveju aktuali JANĮ 113 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kreditorių, kurių reikalavimų įvykdymo terminai nebuvo suėję iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimai gali būti tenkinami tik suėjus tiems terminams. Taigi, prievolės vykdymo atidėjimas nekeičia kreditoriaus teisės į laidavimą kaip prievolės užtikrinimą apimties ir jo neeliminuoja.
35. Akcesorinė laidavimo prievolės prigimtis lemia, kad iš pagrindinio skolininko išieškotos skolos dydžiu laiduotojo prievolė yra mažinama. Tai turi būti kontroliuojama restruktūrizavimo plano įgyvendinimo procese, kadangi įstatymas tiek prievolę įvykdžiusiam skolininkui, tiek kreditoriui numato pareigą pateikti informaciją laiduotojui apie prievolės įvykdymą (CK 6.85 str., 6.80 str.). Taigi tos pačios prievolės vykdymas du kartus yra negalimas. Dar daugiau, laiduotojas įvykdęs prievolę už pagrindinį skolininką, perimtų kreditoriaus reikalavimo teises skolininko restruktūrizavimo byloje.
Teismas konstatuoja:
36. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
37. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
38. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė nurodė nereiškianti reikalavimo dėl RUAB „Agrotechnikos centras“ susidariusio įsiskolinimo, atsižvelgiant į tarp šalių sudarytus susitarimus, pareikšti prieštaravimai šioje dalyje nebeturi teisinės reikšmės.
39. Kartu su atsiliepimu pateiktas kreditorės ir RUAB „Agrotechnikos centras“ 2025 m. balandžio 29 d. susitarimas prie Lizingo sutarčių, kuriuo atnaujintas sutarčių galiojimas nuo 2025-05-01 ir pratęstas grąžinimo laikotarpis iki 2026-11-30. Susitarime be kita ko nurodyta, kad 2022-02-15 sudarytos Finansinio lizingo sutartys Nr. LT0100/01-19, LT0100/21-35, 2024-12-22 nesumokėjus pradelstos skolos sumos pagal Sutartis, Sutartys buvo vienašališkai nutrauktos. Šalys sulygo, kad skolos sumas pagal Sutartis nukelti į Sutarčių laikotarpio pabaigą 2026-11-30: 8 187,10 Eur suma (palūkanos pagal išrašytas sąskaitas iki restruktūrizavimo įsigaliojimo, t.y. iki 2025-01-31. Nurodyta suma bendra visoms Sutartims; 19 667,08 Eur suma (delspinigiai už turto ne pristatymą nutraukus lizingo sutartis). Nurodyta suma bendra visoms Sutartims. Taigi, pateiktas Susitarimas patvirtina, pagrindinio skolininko skolos susidarymo pagrindą ir dydį. Pažymėtina, kad tiek skolininkui tiek laiduotojui iškėlus restruktūrizavimo bylas prieštaravimuose nurodytas argumentas, jog laiduotojui nebuvo pareikštas reikalavimas pagal sutarties nuostatas nelaikytinas pagrįstu, nes reikalavimai įmonei kuriai iškelta nemokumo byla reiškiami specialaus įstatymo nustatyta tvarka. Neturinčiais teisinės reikšmės prieštaravimų argumentai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes laikinas prievolių vykdymo sustabdymas nelemia prievolės įvykdymo ir/ar jos pakeitimo. Pažymėtina, kad pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Šiuo gi atveju, kreditorinis reikalavimas grindžiamas sumomis apskaičiuotomis iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo.
40. Nėra pagrindo sutikti ir su kitais prieštaravimų argumentais, t. y dėl galimybės tvirtinti kreditorinius reikalavimus skolininko ir laiduotojo restruktūrizavimo bylose, bei kreditorių pripažinimo nepaveikiamais restruktūrizavimo plano.
41. Pagal CPK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CPK 6.76 straipsnio 2 dalis). Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nėra laikomas laidavimo prievolės pasibaigimu. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai (CK 6.81 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, CK 6.6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja nesąlygiškai, o kitas – su sąlyga ir panašiai.
42. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo. Trečiajam asmeniui iškėlus restruktūrizavimo bylą, laiduotojų (atsakovų) prievolių vykdymas taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas. Dėl to, priešingai negu teigia atsakovai, restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti laikomas pagrindu atidėti laiduotojams prievolės įvykdymą pagal CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas. Prievolių užtikrinimo būdas laidavimo sutartimi prarastų prasmę, jeigu dėl pagrindinio skolininko restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtų atidėtas taip pat ir laiduotojų prievolės įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje civilinė byla Nr. e2A-145-912/2022).
43. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad kreditorinio reikalavimo grindžiamo laidavimo teisiniais santykiais, patvirtinimas tiek pagrindinės skolininkės, tiek už ją laidavusios bendrovės restruktūrizavimo bylose nereiškia dvigubo reikalavimų patenkinimo ar nepagrįsto praturtėjimo. Pažymėtina, kad vien finansinio reikalavimo patvirtinimas nereiškia besąlyginio jo patenkinimo. Kreditorė prašydama patvirtinti tapačius finansinius reikalavimus skolininkės ir laiduotojos restruktūrizavimo bylose, pasinaudojo įstatymo suteikta kreditoriaus apsauga iš abiejų solidariųjų bendraskolių reikalauti prievolės įvykdymo. Kaip minėta, laiduotojui įvykdžius prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Taigi banko galimybė nepagrįstai praturtėti paneigta, bendraskolių prievolių santykis galės (turės) būti kontroliuojamas restruktūrizavimo bylų eigoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1792-241/2020, 45 punktas).
44. Juridinio asmens restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius – tai kreditorius, kurio civilines teises ir (ar) pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas (JANĮ 2 straipsnio 9 dalis). Restruktūrizavimo plane, be kita ko, turi būti nurodyta, kaip kreditoriai yra paveikiami ir (arba) kodėl nėra paveikiami restruktūrizavimo plano (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Todėl, remiantis teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad galimi ginčai ir dėl aplinkybių, ar kreditorius (ne)pagrįstai restruktūrizavimo plane nurodytas kaip restruktūrizavimo plano (ne)paveikiamas kreditorius. Atsižvelgiant į nemokumo procesui keliamus veiksmingumo ir operatyvumo principus, tokio pobūdžio ginčai turėtų būti nagrinėjami tuo pačiu metu, kai yra sprendžiama dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-179-407/2024, 23 punktas)
45. Teisės doktrinoje pažymima, kad „JANĮ nėra reguliuojama plano nepaveikiamų kreditorių teisinė padėtis. Kadangi plano nepaveikiami kreditoriai iš esmės išlaiko tik teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą, jie neprisideda prie patiriančios finansinių sunkumų įmonės išsaugojimo ir pagalbos neteikia, neturi teisės balsuoti dėl plano, taigi jie neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (Balsiukienė, A. Restruktūrizavimo plano tvirtinimas nepritariant kreditoriams. Jurisprudencija, 2022, Nr. 29(1), p. 145) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-179-407/2024, 24 punktas).
46. Pritartina nemokumo administratoriaus argumentams, kad turėtų būti laikomasi koordinavimo principo vykdant restruktūrizavimo procesus tiek patronuojančiai bendrovei, tiek dukterinėms bendrovėms. Kaip pažymėta prieštaravimuose, šiuo aspektu pasisakė ir Lietuvos apeliacinis nagrinėdamas restruktūrizavimo iškėlimo klausimus, pažymėdamas, kad jeigu yra sprendžiama dėl įmonės, kuri priklauso įmonių grupei, restruktūrizavimo, tikslinga taikyti procedūrų koordinavimo principus nagrinėjant bylas dėl įmonių, kurios priklauso įmonei grupei, restruktūrizavimo.
47. Tačiau savaime poreikis koordinuoti restruktūrizavimo procesus, nelemia išvados, kad yra pagrindas netvirtinti kreditorinio reikalavimo remiantis CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostata, laikant, kad pagrindiniam skolininkui prievolės įvykdymas yra atidėtas, nes tokia išvada nėra suderinama nei su aukščiau nurodytomis teisės normomis, dėl prievolės solidarumo, kreditoriaus pasirinkimo teisės ir kt., nei su teismų praktikoje pateiktais išaiškinimas, nei su faktinėmis aplinkybėmis. Minėta, kad kreditorinio reikalavimo grindžiamo laidavimo teisiniais santykiais, patvirtinimas tiek pagrindinės skolininkės, tiek už ją laidavusios bendrovės restruktūrizavimo bylose nereiškia dvigubo reikalavimų patenkinimo ar nepagrįsto praturtėjimo.
48. Nėra pagrindo sutikti ir su nemokumo administratoriaus pozicija, kad iš laidavimo/garantijų reiškiami kreditoriniai reikalavimai negali būti tvirtinami kaip paveikiami restruktūrizavimo plano ir/ar neturi būti pripažinti paveikiamais kreditoriais iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinio skolininko byloje ir/arba nebus baigtas restruktūrizavimo procesas.
49. Tokie argumentai stokoja teisinio pagrįstumo. Minėta, kad restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius – tai kreditorius, kurio civilines teises ir (ar) pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas (JANĮ 2 straipsnio 9 dalis). Tuo tarpu, plano nepaveikiami kreditoriai iš esmės išlaiko tik teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą, jie neprisideda prie patiriančios finansinių sunkumų įmonės išsaugojimo ir pagalbos neteikia, neturi teisės balsuoti dėl plano, taigi jie neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
50. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kreditoriai, kurių teises ir pareigas tiesiogiai kokiu nors būdu paveikia restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės, įskaitant ir prievolės įvykdymo termino atidėjimą ar prievolės įvykdymo išdėstymą per tam tikrą laikotarpį, laikytini restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra sudarę JANĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, ar ne. Priešingas aiškinimas reikštų, kad restruktūrizavimo plane galėtų būti numatytos tik tos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti priemonės, kurias kreditoriai sutiktų teikti tik sudarydami JANĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, ir jos negalėtų niekaip paveikti kitų juridinio asmens kreditorių teisių bei pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1085-910/2023, 18 punktas).
51. Nagrinėjamu atveju, nėra pateikta jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog kreditorius nebus paveikiamas plano. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad laiduotojas susiduria su finansiniais sunkumais, nėra pagrindo išvadai, jog bendrovė būtų pajėgi įvykdyti prievolę kreditorei, kurios terminas yra suėjęs, netaikant atitinkamų priemonių, t. y. prievolės įvykdymo termino atidėjimą ar prievolės įvykdymo išdėstymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41-42 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, teismas
nutaria:
įtraukti į restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „AUGA group“, juridinio asmens kodas 126264360, antros eilės kreditorių sąrašą UAB „Orion 1“, juridinio asmens kodas 305678303, ir patvirtinti 27 854,18 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkinamą antru etapu.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.