Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-08-30 sprendimą Nr. DGKS-3812 darbo byloje Nr. APS-113-13757/2016 ir priteisti iš atsakovo UAB „Pilkasis granitas“ ieškovui 1007,75 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio mėnesį, 258 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. gegužės mėnesį; 1252,28 Eur darbo užmokestį už kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. birželio 1 d.; 948,64 Eur piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2014-11-11 iki 2016-06-01; 2444,93 Eur išeitinę išmoką;

panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-10-13 sprendimą Nr. DGKS-4635 darbo byloje Nr. APS-113-15365/2016 ir priimti naują sprendimą.

Pagal kasacinio teismo formuojamą DK 127 straipsnio 2 dalies taikymo praktiką darbuotojas, prašydamas DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo prašyme, be kita ko, turi nurodyti konkrečią priežastį (konkrečias priežastis), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindą nutraukti darbo sutartį, bei ją (jas) pagrįsti. Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškovas iš darbo buvo teisėtai atleistas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (LR DK 235 str. 2 d. 9 p., 136 str. 3 d. 2 p.), todėl atsakovas neturi mokėti ieškovui jokios išeitinės išmokos.

Nesutiko su ieškovo reikalavimais dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nurodė, jog ieškovui reikalaujant avansinių mokėjimų, atsakovas juos pervesdavo į ieškovo sąskaitą, o mėnesio pabaigoje sumokėdavo likusią mokėtiną sumą. Tokia praktika buvo susiklosčiusi tarp ieškovo ir atsakovo gana ilgą laiką ir šalys viena kitai dėl to pretenzijų nereiškė. Visas priskaičiuotas ir išmokėtas sumas atsakovas buvo pateikęs darbo ginčų komisijai. Atlyginimą priskaičiuotą už balandžio mėnesį 1168,50 Eur (atskaičius mokesčius - 888,05 Eur) bei atlyginimą už gegužės mėnesį 258 Eur bei 454,45 Eur už atostogas (nuo 2016-05-11 iki 2016-05-18), viso už gegužės mėnesį 712,42 Eur (atskaičius mokesčius 552,95 Eur) atsakovas yra sumokėjęs ir tai patvirtina atsakovo darbo ginčų komisijai pateiktos darbo užmokesčio suvestinės. Atsakovas pripažįsta, kad 933,76 Eur suma, priskaičiuota už nepanaudotas kasmetines atostogas, nebuvo pervesta į ieškovo sąskaitą, nes atsakovas nusprendė šios sumos nesumokėti, ir taip padengti ieškovo padarytą žalą atsakovui (pateikė įsakymą dėl lėšų sulaikymo), vadovaujantis LR DK 258 str. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriskiriama prie sumų, iš kurių būtų draudžiama išieškoti (LR CPK 739 str.). Dėl šių priežasčių atsakovas laikė, kad su atleidžiamu darbuotoju atleidimo dieną atsiskaitė galutinai ir įvykdė LR DK 141 str. reikalavimus.

Nesutiko su ieškovo prašymu sumokėti jam už laikotarpį nuo 2016-05-11 iki 2016-06-01 kaip už kasmetines atostogas, kadangi ieškovas buvo kasmetinėse atostogose nuo 2015-05-11 iki 2016-05-18, jokio prašymo pratęsti kasmetines atostogas, vadovaujantis LR DK 176 str. 2 d., atsakovas negavo, ieškovas 2016-05-19 grįžo į darbą, jam už gegužės mėnesio darbą priskaičiuotas 258 Eur atlyginimas, bei 454,45 Eur už atostogas nuo 2015-05-11 iki 2016-05-18, su darbuotoju atsiskaityta. Ieškovui priklauso darbo užmokestis už kasmetines atostogas tik nuo 2015-05-11 iki 2016-05-18.

Dėl šių priežasčių Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-08-30 sprendimas Nr. DGKS - 3812 yra teisėtas ir pagrįstas. Darbo ginčų komisija sprendime išanalizavo atsakovo pateiktus duomenis, faktines bei teisines aplinkybes, materialinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas bei jų egzistavimą šioje byloje ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nesutiko, jog turėtų būti naikinamas ir skundžiamas Darbo ginčų komisijos sprendimas, priimtas byloje pagal atsakovo ieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog su ieškovu 2014-11-10 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovas laiku negrąžindamas įrankių elgėsi nesąžiningai ir neatsakingai, nors darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties 4.3 p. aiškiai nurodyta, kad pasibaigus darbo santykiams darbuotojas privalo atsiskaityti darbdaviui už visas jam perduotas materialines vertybes. Ne tik ieškovas turėjo reikalavimą atsakovui, kurio pagrindu sulaikė įrankius, bet ir atsakovas turėjo reikalavimų į darbuotoją, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas raštu, todėl sulaikymo teisė, kuria neva naudojosi ieškovas nėra absoliuti. Laiku negrąžindamas įrankių ieškovas sutrikdė atsakovo darbo procesus, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių, negalėdamas laiku atlikti sutartų darbų. Be to, paskaičiuota žalos kaina (2 752,80 Eur) yra reali įrankių rinkos nuomos kaina. Jei ieškovas būtų elgęsis sąžiningai ir atsakingai, laiku ištaisęs netinkamai atliktus darbus, grąžinęs laiku jam patikėtas darbo priemones, ieškovas būtų tinkamai su juo atsiskaitęs ir šios konfliktinės situacijos būtų išvengta. Atsakovas neturėdamas darbo įrankių turėjo pristabdyti darbus, kadangi keli darbuotojai turėjo naudotis tais pačiais įrankiais keliuose objektuose, juos reikėjo nuolat vežioti ir buvo patirtos išlaidos transportui bei degalams, sumažėjo darbuotojų darbo našumas. Kadangi patirtą žalą nustatyti sudėtinga, atsakovas žalą apskaičiavo prilygindamas jos dydį įrankių nuomos kainai.

Ieškovas nesutikdamas su atsakovo ieškiniu dėl netinkamai atliktų skardinimo darbų objekte, es. (duomenys neskelbtini) Rietavas, pateikė įmonės vidaus atsiskaitymo lapelį, tačiau šis įmonės vidaus lapelis tiesiog pažymi, kad darbai buvo atlikti, paskaičiuota kvadratūra, bet jokiu būdu nereiškia, kad darbai atlikti kokybiškai. Be to, pats ieškovas ginčo nagrinėjimo metu pripažino, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai. Ieškovas kelis kartus važiavo darbų taisyti, tačiau tai jam nepavyko ir darbus teko atlikti iš naujo kitiems darbuotojams, dėl šios priežasties įmonė patyrė nuostolius. Teiginys, kad darbai buvo tiesiog nebaigti yra visiškai nepagrįstas, kadangi darbus teko perdaryti, o ne užbaigti. Tik atleidus ieškovą iš darbo, buvo perdaryti jo netinkamai atlikti darbai bei nustatyta padaryta žala, todėl atsakovas nėra praleidęs termino, nustatyto LR DK 289 str. 1 d. Atsakovas prašo atlyginti mažesnę nei rinkos kaina už perdarytus darbus, kadangi darbus atliko savo jėgomis vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Atsakovo darbo ginčo komisijai pateikti įrodymai patvirtina, kad darbai buvo atlikti netinkamai, kad ieškovas turėjo visas galimybes darbus atlikti tinkamai, arba juos ištaisyti, tačiau to nepadarė dėl savo paties aplaidumo (ieškovo kaltės), netinkamai atliktus darbus teko perdaryti kitiems darbuotojams, dėl ko įmonė patyrė realią žalą (reali žala ir priežastinis ryšys), ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai, žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Dėl visų išvardintų priežasčių yra visos sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti ir ieškovas turi atlyginti visą atsiradusią žalą.

Ieškovas V. R. UAB „Pilkasis granitas“ dirbo pagal 2014 m. lapkričio 10 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 244 betonuotoju - apdailininku (brigadininku). Darbo sutartyje numatytas atlyginimas pagal patvirtintus darbo apmokėjimo įkainius (pagal išdirbį), bet ne mažiau kaip LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA) ir įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu nustatytas mėnesinis priedas prie atlyginimo, esant galimybei ir vadovaujantis Įsakymu Nr. V-18 darbuotojui mokama kompensacija už darbą kelionėje, lauko sąlygomis, susijusį su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio pagal faktiškai išdirbtą laiką. (sutarties 3 p.). Atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį - iki sekančio mėnesio paskutinės dienos. Ieškovas 2016 m. birželio 1 d. pateikė atsakovui prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru, darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2016-06-20 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas).

Darbo ginčų komisija 2016-08-30 sprendimu Nr. DGKS-3812 darbo byloje Nr. APS-113-13757/2016, ieškovo V. R. prašymą atsakovui UAB „Pilkasis granitas” dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių su darbo užmokesčiu išmokų išieškojimo tenkino iš dalies ir nusprendė iš atsakovo UAB „Pilkasis granitas” ieškovui išieškoti 933,76 Eur neišmokėtą dalį kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovui darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2016-06-20 sumokėtas. Priimant sprendimą Darbo ginčų komisija rėmėsi UAB „Pilkasis granitas“ pateiktais buhalteriniais dokumentais, iš kurių nustatė kad ieškovo prašomas darbo užmokestis už 2016 m. balandžio, gegužės mėnesius sumokėtas, pervedant pinigus į ieškovo bankinę sąskaitą, taip pat sumokėtas darbo užmokestis už ieškovui suteiktas kasmetines atostogas. Darbo ginčų komisija nustatė, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą visiškai neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną, neišmokėjo 933,76 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Ieškovas ginčija šį Darbo ginčo komisijos sprendimą, nurodydamas, kad darbo užmokestis už 2016 m. balandžio ir gegužės mėnesius jam nebuvo išmokėtas.

Kaip nustatyta pateikta 2014-11-10 darbo sutartimi Nr.344 ieškovo darbo laikotarpiu UAB „Pilkasis granitas“ buvo numatytas atlyginimas pagal patvirtintus darbo apmokėjimo įkainius (pagal išdirbį), bet ne mažiau kaip LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA) bei įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu nustatytas mėnesinis priedas prie atlyginimo, o esant galimybei ir vadovaujantis Įsakymu Nr. V-18 darbuotojui mokama kompensacija už darbą kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio pagal faktiškai išdirbtą laiką (sutarties 3 p.).

Darbo sutartyje minimas 2013-11-14 UAB „Pilkasis granitas“ direktoriaus įsakymas Nr. V-18 nustatė, kad darbuotojui esant direktoriaus patvirtinimui mokama kompensacija už darbą kelionėje, lauko sąlygomis, kuris susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio pagal faktiškai dirbtą laiką tokiomis sąlygomis.

DK 216 straipsnis numato, kad darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, todėl šalių susitarimas dėl kompensacinių išmokų mokėjimo neprieštaravo DK nuostatoms.

Kaip matyti iš darbo ginčo komisijai UAB „Pilkasis granitas“ pateiktos pažymos apie ieškovui V. R. priskaičiuotą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-06-20 (darbo byla Nr. APS-113-13757/2016, l. 22) joje apskaitytas tik ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas pagrindinis atlyginimas, todėl priimant sprendimą įsiskolinimas buvo skaičiuojamas tik dėl darbo užmokesčio, kuris pagal pateiktą pažymą išmokėtas 2016-04-28, nors darbo sutartis su ieškovu nutraukta tik 2016-06-20. Tačiau atsižvelgiant į šalių sudarytą darbo sutartį, sprendžiant ieškovo reikalavimo pagrįstumą dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio, gegužės mėnesius turėjo būti vertinami visi pateikti buhalteriniai dokumentai ir įsiskolinimas skaičiuojamas, įvertinant ne tik pagrindinį darbo užmokestį, bet ir darbo sutartyje numatytas kt. išmokas, susijusias su darbo santykiais (kompensacines išmokas).

Nors ieškovas šias išmokas ir priskiria darbo užmokesčiui, šios išmokos nėra įtraukiamos į darbuotojų darbo užmokestį, galimai dėl to, sprendžiant ginčą buvo apsiribota tik priskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo analize.

Nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje UAB „Pilkasis granitas“ pateikė 2014-12-12, 2016-04-28, 2016-04-06, 2016-02-26, 2016-01-28, 2015-12-22, 2015-11-20, 2015-10-16, 2015-09-22, 2015-08-31, 2015-07-23, 2015-06-19, 2015-06-16, 2015-05-22, 2015-04-27, 2015-03-25, 2015-03-24, 2015-02-27, 2015-01-31, 2015-01-13 ir 2014-12-23 mokėjimo pavedimus (darbo byla Nr. APS-113-13757/2016, l. 22-32), kuriuose mokėjimo paskirtis nurodyta „darbo užmokestis ir kitos išmokos“. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovo darbo laikotarpiu UAB „Pilkasis granitas“ ieškovui buvo mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos išmokos.

Iš minėtais mokėjimo dokumentais sumokėtų piniginių sumų matyti, kad šios sumos atitinka ieškovo pateiktuose atsiskaitymo lapeliuose priskaičiuotą darbo užmokestį ir kompensacines išmokas. Pav. už 2016 m. sausio mėnesį ieškovui pagal jo pateiktą atsiskaitymo lapelį buvo priskaičiuota išmokėjimui 1189,93 Eur. Ši suma pervesta į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą 2016-02-26 mokėjimo nurodymu, pinigai gauti ieškovo sąskaitoje 2016-02-29. Atitinkamai už 2016 m. kovo mėnesį išmokėjimui priskaičiuota suma 1149,12 Eur pervesta 2016-04-28. Pagal ieškovo paaiškinimus 2016-04-06 mokėjimo pavedimu pervestas darbo užmokestis ir išmokos už 2016 m. vasario mėnesį (viso 1322,40 Eur). Iš pateiktų atsiskaitymo lapelių matyti, kad juose priskaičiuotas ne tik pagrindinis atlyginimas, bet ir kompensacinės išmokos. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovo pateikti atsiskaitymo lapeliuose priskaičiuotas atlyginimas su išmokomis yra negalutinis, nes nepasirašytas nei direktoriaus, nei finansininko, todėl pateikti duomenys nėra teisingi. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka. DK 202 str. nustato darbdavio pareigą informuoti darbuotoją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, ieškovas šiuos dokumentus gavo iš UAB „Pilkasis granitas“, dokumentų turinys atitinka kt. dokumentuose (mokėjimo dokumentuose, asmeninėje sąskaitoje 244 (t. 2, l. 150) esančią informaciją, dėl ko faktas, kad pateikti atsiskaitymo lapeliai nepasirašyti atitinkamų asmenų nepaneigia juose nurodytų duomenų teisingumo.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atlyginimas su kt. išmokomis ieškovui buvo mokamas sekantį mėnesį. Pagal ieškovo pateiktą asmens sąskaitą Nr. 244 (t.2, l. 150) matyti, kad 2015 m. sausio mėnesį iš pervedamų į banką 648,48 Eur dalį sumos - 114 Eur sudarė išmokos ir 534,48 Eur atlyginimas, ši suma pervesta mokėjimo nurodymu 2015-02-27, atitinkamai už 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius priskaičiuotas atlyginimas kartu su išmokomis (492,03, 334,37, 681,48 Eur) pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą 2015-03-24 ir 2015-03-25, 2015-04-27, 2015-05-22 mokėjimo nurodymais.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad ieškovui nepriklausė kompensacinės išmokos, kadangi su ieškovu buvo sudaryta automobilio, kuriuo ir naudojosi ieškovas darbinėms funkcijoms vykdyti, nuomos sutartis, ieškovas papildomų išlaidų nepatyrė, todėl išmokėtos ir asmeninę ieškovo sąskaitą pervestos lėšos buvo tik priskaitytas darbo užmokestis. Pateikė UAB „Pilkasis granitas“ 2016-02-15, 2016-03-15, 2016-04-15, 2016-05-15 įsakymus (t.1, l. 169-173), kuriais buvo pavesta buhalterijai už 2016 m. sausio – balandžio mėnesius nemokėti darbuotojams, tame tarpe ir ieškovui V. R., kompensacijų už darbą kelionėje, lauko sąlygomis, susijusių su važiavimais arba kilnojamojo pobūdžio.

Kaip matyti iš pateiktų ieškovo atsiskaitymo lapelių, atsakovo pavedimų už 2016 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius (mokėjimo pavedimai 2016-04-28, 2016-04-06, 2016-02-26) ieškovui šios išmokos išmokėtos kartu su darbo užmokesčiu. DK 224 str. 3 d. nuostatos draudžia iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus, CK 6.241 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad išmokant lėšas ir atsakovui mokėjimo paskirtyje nurodžius, jog mokamas „darbo užmokestis ir kitos išmokos“ padaryta sąskaitybos klaida, todėl atsakovas negali jau išmokėtų lėšų išieškoti ar jas perskaičiuoti kaip tai padarė, pateikdamas teismui duomenis tik apie priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį.

Su pateiktais įsakymais ieškovas nebuvo supažindintas, 2003-01-28 LR Vyriausybės nutarime Nr. 116 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“, kuriuo nustatyta kompensuotinų išlaidų mokėjimo tvarka, nenumatyta, darbdavio teisė nemokėti darbo sutartimi sulygtų išmokų, priklausomai nuo finansinės darbdavio padėties kaip teigia atsakovo atstovė, dėl ko teismas atsakovo atstovės argumentus, jog kompensacinės išmokos atsakovui nepriklauso, atmeta. Pateiktos paskyros apie ieškovo darbą 2016 m. balandžio mėnesį patvirtina, kad ieškovas dirbo ne darbo vietoje, lauko sąlygomis, todėl kartu su darbo užmokesčiu atsakovui priteistina ir atsiskaitymo lapelyje priskaičiuota kompensacinė išmoka.

Teismas nesutinka ir su kitu atsakovo atstovės argumentu, susijusiu su ieškovo automobilio nuoma jo darbinėms funkcijoms atlikti. Nėra ginčo dėl to, jog ieškovas dalį darbų atlikdavo ne nuolatinėje darbo vietoje ar lauko sąlygomis. Organizuodamas kilnojamojo pobūdžio darbus darbdavys turi teisę suteikti darbuotojams transporto paslaugas nuvykimui ir parvykimui iš darbo funkcijų atlikimo įmonės darbo tvarkos taisyklėse ar kitame lokaliniame teisės akte, todėl šios darbdavio sąnaudos (automobilio nuomos) nelaikytinos darbuotojų darbo užmokesčio ar kompensuojamų išmokų dalimi.

Ieškovas prašo priteisti 1248,22 Eur darbo užmokesčio už atostogas. Ieškovo nuomone, atsakovui neišmokėjus priskaičiuoto darbo užmokesčio už atostogas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. DK 176 str. 2 d. nustatytais terminais, jos turėtų būti laikomos pratęstomis iki prašymo atleisti iš darbo pateikimo dienos, t. y. iki 2016-06-01, ieškovo paskaičiavimu kompensacija už jas sudarytų 1248,22 Eur.

DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju atsiskaitoma iki atostogų pradžios. Jei darbuotojui tinkamai vykdant savo pareigas užmokestis už kasmetines atostogas neišmokamas DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, darbuotojas gali pareikšti pageidavimą pratęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta apmokėti. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką atostogų pratęsimas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas, kaip ir jų suteikimas ar perkėlimas (DK 169 straipsnio 2 dalis, 174 straipsnio 1 dalis), yra darbuotojo teisė, derintina su darbdaviu, todėl darbuotojas, siekdamas šia teise pasinaudoti, savo valią paprastai turi išreikšti atostogų metu ar per protingą laiką (bet nedelsdamas) joms pasibaigus. Tokią valią darbuotojas gali išreikšti ir dar realiai neprasidėjus atostogoms, bet jau egzistuojant jų apmokėjimo tvarkos, nustatytos DK 176 straipsnio 2 dalyje, pažeidimui. Jei darbuotojas pageidavimo pratęsti atostogas neišreiškė, vadinasi, jis įstatymo suteikta teise pasinaudoti nenori. Tokiu atveju, nutraukiant darbo sutartį, darbdaviui neatsiranda pareigos už šį laikotarpį mokėti piniginę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012).

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo susitarimas, jog 2016-06-01 nutrauks darbo sutartį su sąlyga, kad ieškovas nereikalaus išeitinės išmokos. Nepavykus susitarti ir atsakovui neigiant buvus tokį susitarimą, remdamasis DK 140 str. 3 d. prašo priteisti jam priklausančią 2444,93 Eur išeitinę išmoką.

Iš ieškovo 2016-06-01 prašymo dėl atleidimo iš darbo savo noru (Darbo ginčų komisijos byla APS-113-13757/2016, l. 18) matyti, jog ieškovas darbo sutarties nutraukimo priežasties (darbdavio įsipareigojimų nevykdymo kaip nurodo ieškovas ieškinyje), nei kito DK straipsnio, kuriuo vadovaujantis prašė atleisti iš darbo, ieškovas nenurodė. Kaip ir nenurodė datos, nuo kada prašo nutraukti darbo sutartį.

Ieškovas nurodė, jog su darbdaviu buvo susitarimas, jog darbo sutartis bus nutraukta nuo 2016-06-01, tačiau tokių įrodymų nepateikė. DK 127 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Tik įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašymas nutraukti darbo sutartį buvo susijęs su darbdavio įsipareigojimų nevykdymu, t.y. darbo užmokesčio už atostogas neišmokėjimu įstatyme nustatytais terminais, t.y. DK 127 str. 2 d. numatytu pagrindu. Pagal kasacinio teismo formuojamą DK 127 straipsnio 2 dalies taikymo praktiką darbuotojas, prašydamas DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo prašyme, be kita ko, turi nurodyti konkrečią priežastį (konkrečias priežastis), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindą nutraukti darbo sutartj, bei ją (jas) pagrįsti.

UAB „Pilkasis granitas“ prašyme darbo ginčų komisijai nurodė, kad ieškovas padarė 4 604 Eur žalą, kurią sudaro 2752,80 Eur dėl laiku negrąžintų darbo priemonių ir 1581,20 Eur dėl nekokybiškai atliktų darbų.

Darbo ginčų komisija 2016-10-13 sprendime konstatavo, jog V. R. savo veiksmais, t.y. negrąžindamas įrankių bei neištaisydamas padaryto broko, padarė UAB „Pilkasis granitas“ žalą, nusprendė iš V. R. išieškoti žalos atlyginimui trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, t.y. 3500,28 Eur.

Atsakovas UAB „Pilkasis granitas“, reikšdamas prašymą dėl žalos atlyginimo, ieškovo civilinę atsakomybę kildino iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Anot atsakovo atstovės, ieškovas laiku negrąžindamas įrankių elgėsi nesąžiningai ir neatsakingai, nevykdė visiškos materialinės atsakomybės sutarties 4.3 p., numatantį, kad pasibaigus darbo santykiams darbuotojas privalo atsiskaityti darbdaviui už visas jam perduotas materialines vertybes. Laiku negrąžinus įrankių nuo 2016-06-20 iki 2016-08-24 atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos atsakovas prilygino 2752,80 Eur, t.y. įrankių rinkos nuomos kainai.

Byloje nustatyta, kad 2014-11-10 su ieškovu V. R. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (darbo ginčų komisijos byla APS-113-15365/2016, l. 28-29), pagal kurią darbuotojas (ieškovas) įsipareigojo pasibaigus darbo santykiams ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną atsiskaityti (sutarties 4.3 p.). Asmeninių apsaugos priemonių išdavimo žiniaraštis patvirtina, kad ieškovui darbinių funkcijų vykdymui buvo perduoti įrankiai: 2 žirklės skardai, 2 replės, kampinis šlifuoklis, akumuliatorinis gręžtuvas, kurie grąžinti įmonei 2016-08-24 turto perdavimo-priėmimo aktu.

Atsakovas UAB „Pilkasis granitas“ žalos dydį įrodinėja 2016-06-20 aktu. Kaip paaiškino atsakovo atstovė, ši žala paskaičiuota prilyginant žalos dydį negrąžintų įrankių nuomai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytu laikotarpiu bendrovė patyrė žalos, nuomodama įrankius, nepateikė. Kaip ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl to, kad įrankius reikėjo nuolat vežioti iš vieno objektą į kitą, buvo patirtos išlaidos autotransportui bei degalams. Iš UAB „Pilkasis granitas“ 2016-06-20 pranešimo ieškovui (darbo ginčų komisijos byla APS-113-15365/2016, l. 18) matyti, kad ieškovui perduotų ir negrąžintų įrankių vertė be (duomenys neskelbtini)22 Eur, todėl net jeigu įmonėje ir buvo sutrikdyta darbinė veikla dėl ieškovo veiksmų, negrąžinant įrankius, nėra racionalu juos nuomoti už daugiau nei tris kartus didesnę kainą nei pačių įrankių vertė. Mažai tikėtina, kad įmonėje, kuri užsiima statybiniais darbais, ieškovui perduoti įrankiai buvo vieninteliai, kad negrąžinus ieškovui įrankių, įmonė galėjo patirti nuostolių. Įstatymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str.1 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), esantys viena iš sutartinės atsakomybės taikymo priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 str.). Atsakovas leistinų įrodymų, pagrindžiančių įmonės patirtus tiesioginius nuostolius, nepateikė, žalos, kurią įmonė patyrė dėl atsakovo veiksmų, negrąžinant įrankių neįrodė, todėl ieškovas negali būti įpareigotas atlyginti atsakovo nurodytą žalą.

Be to, ieškovas nurodė, kad jis įrankių negrąžino tol, kol atsakovas nesumokėjo įsiskolinimo už automobilio nuomą. Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas buvo sudaręs automobilio nuomos sutartį, įsiskolinimas ieškovui už automobilio nuomą 1600 Eur buvo sumokėti 2016-08-24, tą pačią dieną ieškovas įrankius grąžino. CK 1.139 str. nustato galimybę ginant savo civilines teises kodekso numatytais atvejais panaudoti savigyną. CK 4.229 str., reglamentuojantis daiktų sulaikymo taisykles, nustato, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. CK 4.229 straipsnyje, apibrėžiančiame daikto sulaikymo sąvoką, nedetalizuojama, kokie reikalavimai gali būti užtikrinami šiuo būdu. Ieškovo sulaikymo teisė kilo iš atsakovo atsisakymo laiku vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui pagal automobilio nuomos sutartį, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas turėjo teisę CK numatytais būdais ginti savo interesus, pritaikyti savigynos priemonę, todėl neprivalo atlyginti atsakovo patirtų nuostolių dėl įrankių negrąžinimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas atliko balkonų skardinimo darbus objekte, es. (duomenys neskelbtini), Rietavo m., įrašai statybos darbų žurnale įrodo, kad balkonų apskardinimas atliktas netinkamai. Netinkamai atliktų balkonų apdailos darbų faktas (skardos lankstiniai išsikraipę, įdubę, skarda neįleista už apdailos) užfiksuotas 2016-06-29 objekto apžiūros metu (neatliktų neesminių darbų ir defektų sąrašo, p. 28, l. 3, Darbo ginčų komisijos byla APS-113-15365/2016, l. 10-13). Liudytojų M. K., R. S., V. B. parodymais nustatyta, kad kai kuriuos ieškovo atliktus darbus teko perdaryti, reikėjo netinkamai apskardintus balkonus apskardinti naujai.

Ieškovo visiškos materialinės atsakomybės sutartyje numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą, įskaitant atvejus dėl išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, nesiėmimo priemonių užkirsti kelią žalai darbdaviui atsirasti (2.2.8.3; 2.2.8.5, 3.1 p.). Skardininko pareiginiuose nuostatuose numatyta, kad skardininkas turi mokėti nustatyti darbo trūkumus ir juos pašalinti, taikyti naujausius skardos darbo metodus, skardininkas turi žinoti medžiagas ir įrangą, naudojamą darbams, skardos darbų atlikimo būdus, skardininko kokybės reikalavimus (2.22.13. 2.22.14, 2.21.1; 2.21.3, 2.21.5). Nors ieškovas teigia, kad su šiais nuostatais nebuvo supažindintas, iš darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnalo (eil. Nr. 137, Darbo ginčų komisijos byla APS-113-15365/2016, l. 25) matyti, kad ieškovas 2014-11-10 su šiais nuostatais (Nr. 33) buvo supažindintas. Nors pagal darbo sutartį priimtas betonuotoju - apdailininku, ginčo dėl to, jog faktiškai dirbo skardininku ir atliko balkonų apskardinimo darbus objekte, es. (duomenys neskelbtini), Rietavo m., nėra.

Atsakovas, taisydamas ieškovo darbo trūkumus, patyrė išlaidų, kurias sudaro apmokėjimas už darbą, medžiagas ir autobokštelio nuomą, viso 1551,20 Eur.