Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-08 · Administracinė byla Nr. I-608-643/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
I-608-643/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-608-643/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02927-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos 12.6.3; 12.6.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-2) prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2018-08-22 sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-24024.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018-08-01 išsiuntė VMI prašymą nevykdyti priverstinio 29 999,91 Eur dydžio mokestinės prievolės išieškojimo, kadangi 9 220 Eur gyventojų pajamų mokestį (GPM) už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 sumokėjo 2018-05-03, o dėl likusios sumos, t.y. dėl jos išdėstymo, vyksta teisminis ginčas.

2018-08-22 raštu Nr. (23.1-08)RNA-24024 (skundžiamas sprendimas) VMI patvirtino, 9 220 Eur GPM sumokėjimą, tačiau nurodė, kad ši įmoka buvo įskaityta anksčiausiai susidariusiai mokestinei nepriemokai padengti. VMI nusprendė nestabdyti tolesnio išieškojimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl susidariusios mokestinės nepriemokos išdėstymo, t.y. dėl moekstinės paskolos sutarties sudarymo. Be to, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju VMI turėtų stabdyti išieškojimą ir vadovaudamasi protingumo kriterijum.

Atsiliepimas

VMI su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime (b.l. 29-31) nurodo, kad skundai, nepatenkantys į mokestinių ginčų kategoriją, t. y. paduoti dėl kitokių mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų (jų nepriėmimo), nei nurodyta MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (MAĮ 146 str. 1 d.). Tokių skundų padavimas, priešingai nei pradėjus mokestinį ginčą, išieškojimo procedūrų nestabdo. Vien tai, kad pareiškėjas prašo išdėstyti paskaičiuotą mokesčio sumą, nereiškia, kad toks ginčas tampa mokestiniu ginču.

Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras (MAĮ 110 str. 3 d.), tačiau tam kiekvienu atveju reikalingas atskiras mokesčių administratoriaus patvarkymas, kurio šiuo atveju nebuvo.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog mokesčių administratorius buvo įgijęs teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, paskaičiuotas mokestis nėra nuginčytas ir yra galiojantis, todėl teisinio pagrindo stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras nėra.

Pareiškėjo sumokėtą įmoką VMI įskaitė vadovaudamasi Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr.VA-193 (Taisyklės), 9 punktu, pagal kurį mokesčių mokėtojo sumokėtos įmokos pirmiausiai įskaitomos nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusių prievolių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2018-05-03 V. K. SEPA mokėjimo nurodymu (b.l. 5) sumokėjo VMI (įmokos kodas 1441) 9 220 Eur.

2018-07-18 pranešimu (b.l. 3) pareiškėjas informuotas apie 29 999,91 Eur mokestinę prievolę (9 220 Eur GPM ir 163,43 Eur GPM delspinigiai už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, 15 994, 31 Eur GPM ir 4 618.80 Eur GPM delspingiai (įmokos kodas 1441) bei 3,37 Eur (įmokos kodas 5661).

2018-08-01 pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu (b.l. 4) nevykdyti priverstinio išieškojimo, kol neįsiteisės sprendimai administracinėse bylose Nr. A-3298-438/2017 ir Nr. I-547-811/2018 dėl mokestinės prievolės išdėstymo. VMI 2017-09-19 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-7264 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (b.l. 6).

2018-08-22 sprendimu Nr. (23.1-08)RNA-24024 (skundžiamas sprendimas, b.l. 7) VMI informavo pareiškėją, kad tarp jo (pareiškėjo) ir mokesčių administratoriaus vykstantis administracinis ginčas nepriskirtinas nei vienai iš MAĮ 110 straipsnyje nurodytų dalių, todėl nėra pagrindo stabdyti GPM mokestinės nepriemokos už 2017 metus išieškojimą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2018-08-22 sprendimo Nr. (23.1-08)RNA-24024, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iki įsiteisės teismų sprendimai administracinėse bylose dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas savo reikalavimą sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą grindžia aplinkybe, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl jo mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Be to, pareiškėjo manymu, VMI turėjo vadovautis protingumo principu.

Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas reglamentuojamas MAĮ 110 straipsnyje. MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu).

Mokestinis ginčas MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžtas kaip ginčas, kylantis tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Nagrinėjamoje atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-12 sprendimu Nr. I-547-811/2018 atmetė pareiškėjo (V. K.) skundo reikalavimą panaikinti VMI 2017-09-19 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-7264 ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti jo 2017-08-21 prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Šiuo metu aptartas administracinis ginčas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. A-1497-556/2019). Nustačius, kad pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje nėra sprendžiamas mokestinis ginčas, t.y. teismai nenagrinėja ginčo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ar atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), ir nenustačius jokių kitų objektyvių duomenų apie tarp proceso šalių vykstantį mokestinį ginčą, darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, nebuvo pagrindo.

Pareiškėjo teigimu, VMI privalėjo sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal MAĮ 110 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

Vertinant MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo taikymą, konstatuotina, jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė, kurios taikymas (realizavimas) priklauso nuo vertinamųjų (protingumo, ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo. Dėl protingumo kriterijaus taikymo nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad pareiškėjas jau nebe pirmą kartą siekia mokestinės nepriemokos, dėl kurios teisėtumo, pagrįstumo ir dydžio ginčo iš esmės nėra, sustabdymo įvairiais pagrindais. MAĮ 110 straipsnio nuostatų taikymas pareiškėjui teismų jau buvo išaiškintas (VAAT administracinė byla Nr. I-3746-436/2016, LVAT administracinė byla Nr. A-1158-442/2017). Jokių naujų reikšmingų aplinkybių pareiškėjas skunde nenurodo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, VMI, kurios vienas iš uždavinių yra užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti (MAĮ 19 str. 1 d. 3 p.), atsisakymas tenkinti pareiškėjo, turinčio įstatyme įtvirtiną pareigą mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 str. 1 d.), prašymą sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą neprieštarauja MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam protingumo kriterijui.

Pareiškėjas, kreipdamasis į VMI su 2018-08-01 prašymu dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo, akcentavo, kad yra sumokėjęs 9 220 Eur GPM už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31. Nors ši faktinė aplinkybė sprendžiant dėl MAĮ 110 straipsnio taikymo ir nėra reikšminga, tačiau skundžiamu sprendimu mokesčių administratorius išaiškino pareiškėjui, kad jo nurodyta suma įskaityta anksčiausiai susidariusiai GPM nepriemokai padengti pagal 2010-06-17 sprendimą Nr. 35-215 ir kurios išieškojimą vykdo antstolis A. B.. Toks VMI aiškinimas ir veiksmai visiškai atitinka teisinį reglamentavimą. Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 (redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2019-01-30), 9.1.2. punkte nustatyta, kad įskaitymas pradedamas nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusių prievolių. Pareiškėjas skunde teismui nėra nurodęs jokių objektyvių faktinių aplinkybių ir / arba teisinių argumentų, kurie leistų kitaip vertinti VMI veiksmus.

Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjo tuo pagrindu, kad nėra MAĮ 110 straipsnyje tam nustatytų sąlygų, yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netenkintinas ir išvestinis jo reikalavimas įpareigoti VMI nevykdyti priverstinio išieškojimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas per tridešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė