Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. L. ir L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-40-1030/2021 pagal pareiškėjų G. L. ir L. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Guarantee“, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialas, ERGO Life Insurance SE, uždaroji akcinė bendrovė „Blender Lithuania“, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė „GLA Logistics“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

13. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , pripažinti bendrąja jungtine pareiškėjų G. L. ir L. L. nuosavybe, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) , yra bendroji jungtinė pareiškėjų G. L. ir L. L. nuosavybė. Minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėja L. L. įgijo 2008 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, jis buvo rekonstruotas 2011 m. rugpjūčio 5 d., t. y. iki santuokos sudarymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, pernelyg didelę įrodomąją galią suteikė Nekilnojamojo turto registro duomenims ir nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų.

15. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

16. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad CK įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

17. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, inter alia, abiejų sutuoktinių įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, jeigu nuginčijama sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Taigi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principą. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012.).

18. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

19. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. balandžio 24 d. tarp pareiškėjos L. L. ir AB Sampo banko buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja AB Sampo bankas įsipareigojo suteikti pareiškėjai 49 236 Eur kreditą žemės sklypui ir sodo namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantiems (duomenys neskelbtini), įsigyti ir būstui remontuoti, o pareiškėja įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą. Pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Taigi, pareiškėja nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo iki santuokos sudarymo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjos L. L. vardu įregistruota 2008 m. balandžio 22 d., įregistravimo pagrindas – 2008 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu įregistruota tik 2015 m. birželio 2 d., įregistravimo pagrindas – 2015 m gegužės 25 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, t. y. po pareiškėjų santuokos sudarymo.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis kitais šalių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008). Tai reiškia, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą svarbu atsižvelgti ne tik į Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau įvertinti ir kitus byloje esančius įrodymus.

22. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutartimi AB Sampo bankas, be kita ko, suteikė pareiškėjai L. L. kreditą būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės pareiškėjai neginčija, tačiau nurodo, kad būsto remontas buvo atliktas iki jų santuokos sudarymo iš pareiškėjos L. L. asmeninių lėšų.

23. Atsižvelgusi į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija vertina, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjai L. L. įgijus nuosavybės teisę į sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atlikta esminė šio nekilnojamojo turto rekonstrukcija, kuri buvo baigta pareiškėjų santuokos metu, ir jos pagrindu pagal 2015 m gegužės 25 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

24. Visų pirma, 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutarties duomenimis, pareiškėjos įgyto sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas buvo 100 proc. 2011 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenimis nustatyta, kad sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas buvo 0 proc.; žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , buvo statomas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 58 proc. Taigi, praėjus trejiems metams nuo baigto statinio – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, šio nekilnojamojo turto baigtumas tapo 0 proc., o tame pačiame žemės sklype buvo 58 proc. baigtumo statinys – gyvenamasis namas, kuriam suteiktas naujas unikalus numeris, t. y. kitas unikalus numeris nei minėto sodo namo. Antra, 2011 m. rugpjūčio 25 d. tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir pareiškėjos L. L. sudarytas susitarimas dėl 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, juo Danske Bank A/S Lietuvos filialas sutiko atsisakyti sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), hipotekos ir leisti išregistruoti šį turtą, po to, kai pareiškėja pateiks bankui valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išduotą nuosavybės pažymėjimą ir hipotekos lakštu įkeis nebaigtą naujai statomą namą, esantį (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 25 d. susitarimą kaip laiduotojas pasirašė ir pareiškėjas G. L. Taigi, aplinkybę, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vietoje sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado naujas statinys – 58 proc. baigtumo gyvenamasis namas patvirtina ir pareiškėjų susitarimas, sudarytas su kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialu.

25. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki pareiškėjų santuokos sudarymo pareiškėjai L. L. nuosavybės teise priklausė nebaigtas statyti (58 proc.) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Likę statybos darbai, kurie sąlygojo minėto turto 100 proc. baigtumą buvo atlikti pareiškėjų santuokos metu. Vertindama, ar šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe, teisėjų kolegija, pažymi, kad 2011 m. rugpjūčio 25 d. tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir pareiškėjo G. L. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja pareiškėjas G. L. įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jei pareiškėja L. L. nevykdys savo prievolės ar jos dalies pagal 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutartį. Nurodytos sutarties 2 punkte nustatyta, kad ši sutartis ir 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutartis yra sudarytos šeimos poreikiams tenkinti, neprieštarauja šeimos interesams. 2013 m. vasario 26 d. tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir pareiškėjos L. L. sudarytas susitarimas dėl 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, juo Danske Bank A/S Lietuvos filialas įsipareigojo suteikti pareiškėjai L. L. papildomą 26 355,42 Eur kreditą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , statybai, o pareiškėja įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą kreditą. 2013 m. vasario 26 d. susitarimo 3 punkte nustatyta, kad jis sudaromas šeimos poreikiams tenkinti, neprieštarauja šeimos interesams, susitarimą kaip laiduotojas pasirašė ir pareiškėjas G. L. . 2013 m. kovo 7 d. tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir pareiškėjų G. L. bei L. L. sudarytas susitarimas dėl 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, juo į prievolę pagal 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutartį solidariuoju bendraskoliu įstojo pareiškėjas G. L. 2013 m. kovo 7 d. susitarimo 3 punkte nustatyta, kad kredito lėšos, skirtos statybos darbams užbaigti, išmokamos į pareiškėjų G. L. ir L. L. bendraskolių sąskaitą, esančią banke. Pareiškėjai taip pat patvirtino, kad susitarimas sudaromas šeimos poreikiams tenkinti, neprieštarauja šeimos interesams. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad likusiems ginčo gyvenamojo namo statybos darbams atlikti buvo panaudotos pareiškėjams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančios lėšos. Siekdamas, užtikrinti 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutarties (su vėlesniais pakeitimais), kurios pagrindu buvo gautos lėšos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , statybai, vykdymą, į šią prievolę solidariuoju bendraskoliu įstojo pareiškėjas G. L. Pareiškėjai taip pat patvirtino, kad minėta prievolė buvo skirta šeimos poreikiams, o ne asmeniniams pareiškėjos L. L. poreikiams tenkinti. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Hipotekos registro duomenimis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 10 d. įkeistas kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, įkaito davėjais nurodyti abu sutuoktiniai – L. L. ir G. L.; nurodyta, kad įkeičiamas daiktas priklauso pareiškėjams L. L. ir G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (9 dalies „Kita informacija“ 5 punktas). Analogiškos aplinkybės nustatytos ir 2013 m. kovo 26 d. sutartinės hipotekos pakeitime. Tai reiškia, kad santykiuose su trečiuoju asmeniu, t. y. ginčo namo statybas kreditavusiu subjektu, pareiškėjai veikė kaip minėto turto bendraturčiai.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki pareiškėjų santuokos sudarymo buvęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , baigtumas (58 proc.) nėra toks, kuris sudarytų pagrindą konstatuoti, kad santuokos metu prie ginčo namo sukūrimo buvo prisidėta tik nedidele dalimi. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo pastatas būtų buvęs užbaigtas statyti už asmenines pareiškėjos L. L. lėšas. Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti, yra tai, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą pareiškėjos L. L. vardu buvo įregistruota 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. gegužės 25 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, t. y. pareiškėjų santuokos metu, tačiau Nekilnojamojo turo registre asmeninis šio turto pobūdis nebuvo išviešintas, t. y. neatliktas įrašas apie tai, jog šis turtas laikytinas asmenine L. L. nuosavybe.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine pareiškėjų L. L. ir G. L. nuosavybe.

Dėl prievolės pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole

28. Tarp šalių yra kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta laidavimo prievolę pagal UAB „GLA Logistics“ išduotą 2018 m. gegužės 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti solidaria pareiškėjų G. L. ir L. L. prievole.

29. Apeliantai nurodo, jog laidavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp UAB „GLA Logistics“, pradinės kreditorės UAB „SME finance“ ir pareiškėjo G. L., byloje nėra duomenų, jog už UAB „GLA Logistics“ prievoles pagal vekselį laiduoja pareiškėja L. L., o kreditorius savo veiksmais išreiškė valią ginčo prievolę laikyti asmenine pareiškėjo G. L. prievole. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ginčo laidavimo sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti. Be to, pradinis kreditorius pareiškėjos L. L. , kaip laiduotojo G. L. sutuoktinės, sutikimo laidavimo sandoriui sudaryti, neprašė, pareiškėja šio sandorio nepatvirtino, jai nėra žinoma, kada pareiškėjas G. L. atliko įrašą UAB „GLA Logistics“ išduotame vekselyje, t. y. kada jis įgijo laidavimo prievolę.

30. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

32. Kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2006). Asmeninėmis laikomos prievolės, kurios sutuoktinio yra įgyjamos savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

33. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, be kita ko, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas (4 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe susijusios prievolės, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrosios sutuoktinių prievolės, kaip jau minėta, gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

34. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi šioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išimčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Kasacinis teismas pažymėjo, kad sąvoka „sandoris bendriems šeimos poreikiams tenkinti“ savo prasme yra platesnė nei „sandoris šeimos namų ūkiui išlaikyti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-567/2013).

35. Įmonių verslo plėtros interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys įmonių akcijų paketus, kai abu sutuoktiniai turi bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirba šiose bendrovėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. tarp UAB „GLA Logistics“ ir pradinės kreditorės UAB „SME finance“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. PS/18-05-24/01, ja pradinė kreditorė UAB „SME finance“ įsipareigojo suteikti UAB „GLA Logistics“ 30 000 Eur paskolą, o UAB „GLA Logistics“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą paskolą, šią prievolę užtikrinti įmonės vekseliu. 2018 m. gegužės 24 d. UAB „GLA Logistics“ išdavė pradinei kreditorei UAB „SME finance“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 Eur suma). Pareiškėjas G. L. laidavo UAB „GLA Logistics“ prievolės pagal 2018 m. gegužės 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį vykdymą. Vilniaus rajono 6-asis notarų biuras išdavė 2019 m. kovo 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1940 dėl 30 000 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš vekselio davėjos UAB „GLA Logistics“ ir laiduotojo G. L. pradinės kreditorės UAB „SME finance“ naudai. 2019 m. gegužės 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 20190507-01 pradinė kreditorė UAB „SME Finance“ savo reikalavimo teisę perleido trečiajam asmeniui UAB „EDS Guarantee“.

37. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. L. UAB „GLA Logistics“ akcijas nuosavybės teise įgijo 2011 m. lapkričio 5 d., t. y. po santuokos sudarymo. Taigi, nors Juridinių asmenų registre UAB „GLA Logistics“ akcininku nurodytas tik pareiškėjas G. L., tačiau UAB „GLA Logistics“ akcijos yra laikytinos bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., t. y. bankroto bylos UAB „GLA Logistics“ iškėlimo, pareiškėjas G. L. buvo šios įmonės vadovas (direktorius). Laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. UAB „GLA Logistics“ vadove buvo paskirta pareiškėja L. L. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu sutuoktiniai dalyvavo įmonės veikloje ir jai vadovavo, įmonės veiklos rezultatai darė įtaką šeimos turtinei padėčiai. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, dėl to, kad 2018 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties, kurios vykdymas buvo užtikrintas pareiškėjo G. L. laidavimu, pagrindu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai. Taigi, darytina išvada, kad minėta paskolos sutartis ir atitinkamai ginčo laidavimo sandoris buvo sudaryti pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios įmonės veiklai užtikrinti, jos finansinei padėčiai gerinti. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčo laidavimo sandoris sudarytas šeimos interesais.

38. Apeliantai taip pat nurodo, kad pareiškėja L. L. ginčo laidavimo sandorio nepatvirtino, jai nėra žinoma, kada pareiškėjas G. L. atliko įrašą UAB „GLA Logistics“ išduotame vekselyje, t. y. kada jis įgijo laidavimo prievolę. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų nurodytomis aplinkybėmis.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties sudarymo metu pareiškėja L. L. buvo UAB „GLA Logistics“ vadovė. 2018 m. gegužės 24 d. pareiškėja L. L. išdavė įgaliojimą pareiškėjui G. L. sudaryti 2018 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį Nr. PS/18-05-24/01. Taigi, darytina išvada, jog, nepaisant to, kad paskolos sutartį pasirašė pareiškėjas G. L., pareiškėja žinojo apie jos sudarymą, turėjo ir galėjo žinoti šios sutarties sąlygas. 2018 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties 4.8 ir 4.10 punktuose nustatyta, kad paskolos grąžinimas yra užtikrinamas įmonės laidavimu ir akcininko vekseliu. 2018 m. gegužės 24 d. UAB „GLA Logistics“ išdavė pradinei kreditorei UAB „SME finance“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio suma 30 000 Eur. Minėtą vekselį pasirašė pareiškėja L. L. , kaip UAB „GLA Logistics“, vadovė, ir pareiškėjas G. L., kaip laiduotojas. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pagal vekselį laiduoja pareiškėjas G. L. yra įtvirtinta pačiame ginčo vekselyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėja L. L. turėjo ir galėjo žinoti apie pareiškėjo G. L. sudarytą laidavimo sandorį.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai, sistemiškai aiškindamas byloje kilusio ginčo išsprendimui aktualias CK normas, nustatė, kad prievolė, kilusi iš ginčo sandorio, laikytina solidaria pareiškėjų prievole.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Pareiškėjų (apeliantų) apeliacinis skundas atmestas, todėl jiems nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

44. Trečiasis asmuo duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.