- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-101-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05172-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- BUAB „Vilniaus žemės grupė“
- Atsakovas
- A. B., J. B., T. M., G. V.
- Kategorijos
- 106.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) BUAB „Vilniaus žemės grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties, kuria ieškovas pripažintas piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2-8420-235/2012 pagal ieškovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ ieškinį atsakovams A. B., J. B., T. M. ir G. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ patikslintą ieškinį atsakovams A. B., J. B., T. M. ir G. V. dėl skolos priteisimo. Teisme gautas ieškovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ prašymas, kuriuo nurodoma, kad ieškovas atsisako nuo ieškinio. Taip pat teisme gautas atsakovo prašymas, kuriuo prašoma pripažinti bankroto administratorių UAB „Avere“ piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir priteisti iš bankroto administratoriaus atsakovų naudai jų patirtus nuostolius – 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012 m. spalio 19 d. nutartimi priimtas ieškovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ atsisakymas nuo ieškinio atsakovams A. B., J. B., T. M. ir G. V. dėl skolos priteisimo. Civilinė byla Nr. 2-8420-235/2012 nutraukta. UAB „Avere“ pripažinta piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Priteista atsakovams A. B., J. B., T. M. ir G. V. iš UAB „Avere“ 1.200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog 2012-09-25 ieškovas gavo AB SEB banko raštą, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-09-18 iki 2007-09-22 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė V. B.. Taigi minėta sąskaita nepriklausė nei vienam iš ieškinyje nurodytų atsakovų, ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovo bankroto administratorius –UAB „Avere“. Bankroto administratorius verčiasi atlygintinų bankroto administravimo paslaugų teikimu, todėl jam taikomi aukštesni apdairumo ir atidumo standartai. Bankroto administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios bendrovės sudarytus sandorius ir juos ginčyti teisme, organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, kt. (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8, 16 punktai). Byloje duomenų apie tai, kad bankroto administratorius būtų kreipęsis į atsakovus, ragindamas juos sumokėti skolą, nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas bankroto administratorių UAB „Avere“ pripažino piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.
Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Pagal CPK 95 str. 1 d. dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė duomenis, jog iš viso patyrė 2.400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir mastą, teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidos sumažino perpus, t.y., iki 1.200 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Vilniaus žemės grupė“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.113-116), kuriuo prašo skundžiamą nutartį dalyje dėl UAB „Avere“ pripažinimo piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Avere“ atsakovų naudai panaikinti. Nurodo, jog BUAB „Vilniaus žemės grupė" pareiškė ieškinį J. B. paveldėtojams remdamasi dokumentais, kurie liudijo skolos buvimo faktą. Tai 2007-09-07 tarp UAB „Vilniaus žemės grupė“ ir J. B. sudaryta Preliminarioji sutartis ir BUAB „Vilniaus žemės grupė“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke SNORAS, išrašas, iš kurio matosi, kad UAB „Vilniaus žemės grupė“ 2007-09-18 į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke pervedė 15.000 Lt sumą pagal minėtą Preliminariąją sutartį. Vėliau teisme išaiškėjo, kad minėtos sąskaitos savininkas yra kitas asmuo. Teigia, jog šiuo konkrečiu atveju kreipimasis į J. B. paveldėtojus neduotų laukiamų rezultatų ir užvilkintų bankroto procesą, tektų susirašinėti su kiekvienu iš trijų paveldėtojų. Paveldėtojams pateikus 2008-12-23 J. B. paveldimo turto apyrašą, kuriame AB SEB banko sąskaita neminima, dar nebūtų galima daryti išvados, kad 2007 m. rugsėjo mėn. J. B. neturėjo sąskaitos AB SEB banke. Atsakovams pateikus administratoriui dokumentus, kad J. B. sąskaitos minėtame banke neturėjo, liktų nežinoma, kam priklauso sąskaita, į kurią BUAB „Vilniaus žemės grupė“ pervedė pinigus. LR bankų įstatymo 55 str. 1 d. 1 p. nustato, kad visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie banko kliento turimas banke sąskaitas laikomi banko paslaptimi. Be to, atsakovai gali nepateikti jokio atsakymo. Galimos įvairios prielaidas apie tai, kokius dokumentus, informaciją ir kada atsakovai pateiktų bankrutuojančios UAB „Vilniaus žemės grupė“ administratoriui į raginimą bei kaip pateikti dokumentai įrodytų skolos nebuvimą. Administratorius vadovavosi tuo, kad ikiteisminėje stadijoje klausimas nebus išspręstas iš esmės, šalys neišvengs bylinėjimosi, bus užvilkintas skolos išieškojimas, norminiai aktai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškė atsakovams ieškinį.
Bankroto administratorius dirba su perimtais dokumentais ir būtent iš jų sprendžia apie skolų buvimą. ĮBĮ įpareigoja administratorių veikti maksimaliai administruojamos įmonės interesais ir operatyviai atlikti bankroto proceso procedūras. Iš buvusių UAB „Vilniaus žemės grupė“ vadovų gavus dokumentus apie skolos buvimą, administratorius pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo. Netinkamas atsakovas BUAB „Vilniaus žemės grupė“ ieškinyje buvo nurodytas ne dėl administratoriaus UAB „Avere“ kaltės. Sąskaitos išraše buvo nurodytas J. B. asmens kodas, pervesti pinigai atgal į BUAB „Vilniaus žemės grupė“ sąskaitą negrįžo, todėl administratorius neturėjo pagrindo abejoti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke nepriklauso J. B.. BUAB „Vilniaus žemės grupė“ iki ieškinio pareiškimo teisme nežinojo ir negalėjo žinoti, kad J. B. nėra sąskaitos savininkas. Administratorius negalėjo gauti iš banko tokios informacijos ir vadovaudamasis ĮBĮ 11 str. 3 d. 19 p., nes tai nėra informacija apie bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės veiklą. Administratorius ėmėsi visų veiksmų, kad būtų nustatytas skolininkas. Gavus Vilniaus m. 1 apylinkės teismo liudijimą apie teisę gauti rašytinius įrodymus šioje civilinėje byloje, BUAB „Vilniaus žemės grupė“ pateikė prašymą AB SEB bankui pateikti informaciją, kas yra sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. 2012 m. rugsėjo 25 d. gautas banko atsakymas, kad minima sąskaita priklausė V. B. (gim. 1969-04-03), t.y. ne J. B.. BUAB „Vilniaus žemės grupė“ iš karto pateikė teismui ieškinio atsisakymą.
Dėl ieškinio senaties paaiškina, kad administratorius objektyviai negalėjo atlikti CK 5.63 str. 1 d. nurodytų veiksmų per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nes tuo metu nevykdė ieškovo administratoriaus funkcijų. 2009-03-12 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria UAB „Vilniaus žemės grupė“ iškėlė bankroto bylą. BUAB „Vilniaus žemės grupė“ administratorius apie tai, kad J. B. mirė, sužinojo tiktai 2012-02-01, gavęs Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį J. B.. Administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto 26 notarų biurą su prašymu pateikti informaciją apie J. B. paveldėtojus. Apie tai, kad J. B. palikimą priėmė G. V., A. B. ir T. M. administratorius sužinojo 2012-04-06, gavęs Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro pažymą apie paveldėjimo bylą. Todėl ieškinys 2012-04-16 pareikštas paveldėtojams, nepraėjus trims mėnesiams nuo sužinojimo apie J. B. mirtį dienos.
Ieškinį BUAB „Vilniaus žemės grupė“ skolininkams bankroto administratorius pareiškė bankrutavusios įmonės vardu, ginant viešą interesą. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu (LAT 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-160/2011, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-22/2010; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-554/2008, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-508/2010).
Pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (LAT 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 224/2005), nepakanka nustatyti vien nepagrįsto ieškinio pareiškimo faktą. Turi būti nustatytas ir ieškovo nesąžiningumas pareiškiant ieškinį. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. BUAB „Vilniaus žemės grupė“ administratorius vykdė ĮBĮ numatytas pareigas, ėmėsi veiksmų skolai išieškoti ir neatliko jokių nesąžiningų veiksmų pareikšdamas ieškinį atsakovams. Ieškinys pareikštas pagal jo pateikimo metu turimus įrodymus. Ieškovui nebuvo žinoma apie priešingų įrodymų egzistavimą ir ieškinio nepagrįstumą. Administratorius ėmėsi veiksmų tikrajam skolininkui nustatyti (prašė teismo išduoti liudijimą apie teisę gauti rašytinius įrodymus iš AB SEB banko), savo teisėmis nepiktnaudžiavo. Ieškovas neatliko jokių veiksmų, nukreiptų prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl, kad CPK 95 str. 1 d. taikymui UAB „Avere“ atžvilgiu būtinų sąlygų nėra.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.121-126) prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą; priteisti iš UAB „Avere” atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, jog apeliantas nepateikė tokio neteisėto teismo sprendimo įrodymų, o savo argumentus, grindė faktais nepagrįstomis hipotetinėmis prielaidomis ir pasvarstymais. Teismo nutartis dėl pareiškėjo paskyrimo bankroto administratoriumi įsiteisėjo 2009-03-24, todėl vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. pareiškėjas apie sandorį ir jo sudarymo aplinkybes žinojo nuo nurodytos datos. Bankroto administratorius į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012 m. sausio mėn., kai Vilniaus m. 1 apylinkės teismas atsisakė priimti BUAB „Vilniaus žemės grupė“ ieškinį J. B. dėl skolos priteisimo. Pakartotinai su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2012-04-16. Atsižvelgus į tai, kad į teismą dėl skolos priteisimo buvo kreiptasi praėjus 34 mėnesiams nuo datos, kai ieškovas turėjo sužinoti apie sandorį ir skolą, atmestinas ieškovo argumentas, kad jis siekė kuo greičiau vykdyti bankroto procedūrą, todėl ir netikrino faktinių sandorio sudarymo aplinkybių.
Vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. bei atsižvelgus į sudaryto sandorio aplinkybes ieškovas, kaip vidutiniškai protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo privalėjo patikrinti aplinkybes, susijusias su sandoriu, kurio įvykdymas vėluoja 14 mėnesių (sandoris turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip 2008-01-31, sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009-03-24). Ieškinį pasirašė bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, turintis bankroto administratoriaus kvalifikaciją. Ieškovas tinkamai nesusipažino su sandorio sudarymo aplinkybėmis, netikrino informacijos apie sandorio šalių prievolių tinkamą vykdymą, nes pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu pareiškėjas pripažino, kad jo pateiktas ieškinys yra nepagrįstas, pareikštas ne tiems atsakovams, todėl nuo ieškinio atsisakė. Ieškovas, atstovaudamas BUAB „Vilniaus žemės grupė“ ir pateikdamas ieškinį prašė išskirtinių laikinųjų apsaugos priemonių dėl esą nesąžiningų atsakovų veiksmų ir taip patvirtino savo įsitikinimą dėl neabejotino atsakovų nesąžiningų veiksmų egzistavimo fakto. Ieškovo atstovui bankroto administratoriui prievolės elgtis apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, kokybinė išraiška yra didesnė, nes jam, kaip profesionaliam atlygintinų licencijuojamų paslaugų teikėjui taikomi ženkliai aukštesni profesinio elgesio, o tuo pačiu ir atliekamo darbo kokybės, standartai. Tą savo praktikoje pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2010-12-13 nutartis civ. byloje Nr.3K-3- 508/2010; LAT 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011). Atsakovų nuomone, ieškovo, BUAB „Vilniaus žemės grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus veiksmai neatitinka teisės aktuose įtvirtintų profesinio elgesio reikalavimų, nes pastarojo veiksmai atsakovų atžvilgiu yra aplaidus, nerūpestingi, nesąžiningi bei sukeliantys turtinę žalą atsakovams, kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais, ieškovas nenuginčijo žalos atsiradimo pagrindų bei turtinės žalos atsakovams fakto. Teismui patenkinus atskirąjį skundą būtų nustatyta, kad asmuo, profesionaliai užsiimantis licencijuojamų atlygintinų paslaugų teikimu ir savo veiksmais sukėlęs žalą neprivalo sukeltos žalos atlyginti, nors tokia norma įtvirtinta CK 6.263 str. Tokia teismų praktika prieštarautų bendrosioms teisėms normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3str. 1 d., CK 1.5 str. 1 d.). UAB „Avere“ kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją.
ĮBĮ 11 str. 3 d. imperatyviai nustatytos pareiškėjo bankroto administratoriaus teisės ir pareigos, kurių 19 p. įtvirtinta teisė gauti iš valstybinių ir privačių įmonių, įstaigų, organizacijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus. Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad jis tokia teise pasinaudojo, siekdamas nustatyti jo administruojamos bendrovės vykdytos veiklos, žemės sklypų pirkimo-pardavimo, apimtis ir turto, įskaitant ir atliktus mokėjimus, judėjimą. Bankroto administratorius atskirajame skunde pripažįsta aplinkybę (CPK 187 str.), kad nuo 2009-03-24 jis neatliko jokių veiksmų, siekdamas nustatyti ar atsakovai tikrai yra skolingi BUAB „Vilniaus žemės grupė“.
LR bankų įstatymo 55 str. 4 d., 5 d. reglamentuotos banko paslapties atskleidimo sąlygos. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į banką dėl administruojamos bendrovės piniginių lėšų judėjimo ir sąskaitos, į kurią buvo įskaitytas bendrovės mokėjimas, savininko tapatybės nustatymo ar jo atitikimo preliminarioje nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytam asmeniui. Banko atsisakymas pateikti prašomus duomenis bankroto administratoriui sudaro pagrindą kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl duomenų išreikalavimo bankroto administratoriaus motyvuotu prašymu. Tokių veiksmų bankroto administratorius nesiėmė. Tai, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigą elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai patvirtina ir ta aplinkybė, kad bankroto administratorius į teismą su ieškiniu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi tris kartus: 2012 m. sausio mėn., 2012 m. balandžio mėn. bei 2012 liepos mėn.
Atsakovų nuomone, teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bankroto administratorius nesielgė sąžiningai, jo veiksmuose nebuvo viešo intereso gynimo, byla nėra išspręsta greitai. Sąžiningumas - tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (LAT 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Ieškovas pripažįsta aplinkybę, jog ikiteisminio ginčo sprendimo metu atsakovams pateikus dokumentus, patvirtinančius jų kaltės (skolos) nebuvimą, tai ieškovui nebūtų tinkamas pagrindas neteikti atsakovams ieškinio, nes ieškovas nurodė vienintelį būdą sužinoti jo administruojamos bendrovės pervestais pinigais disponuojančio asmens tapatybę - kreipimąsi į teismą su ieškiniu. Atsižvelgus į ieškovo profesiją, jo patirtį bei faktines bylos aplinkybes, laikytina, jog toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas. Ieškovas neveikė gindamas viešą interesą, ieškovo veiksmai užvilkino bankroto procesą, tai patvirtina aplinkybė, jog skola nėra atgauta nuo 2009-03-24 net po to, kai bankroto administratorius pateikė teismui tris ieškinius dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.
ĮBĮ 11 str. 6 d. nustatyta, kad bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, ji saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (LAT 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011). Kasacinio teismo praktika paneigia pareiškėjo argumentą, kad jis veikė bankrutavusios įmonės vardu, todėl civilinė atsakomybė jam netaikytina.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria ieškovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ administratorius UAB „Avere“ pripažintas piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis ir iš jo priteistos atsakovams bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 95 str. straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis šiuo straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos, arba pažeistos ne asmens, nurodomo atsakovu. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t.y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokios CPK 95 str. normų aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi Lietuvos teismuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-904/2013.
Apeliantas nurodo, jog iš buvusių BUAB „Vilniaus žemės grupė“ vadovų gavus dokumentus apie skolos buvimą, administratorius pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo pagal tuo metu turėtus dokumentus; netinkamas atsakovas BUAB „Vilniaus žemės grupė“ ieškinyje buvo nurodytas ne dėl administratoriaus UAB „Avere“ kaltės, administratorius neturėjo pagrindo abejoti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke nepriklauso J. B. BUAB „Vilniaus žemės grupė“ iki ieškinio pareiškimo teisme nežinojo ir negalėjo žinoti, kad J. B. nėra sąskaitos savininkas. Administratorius negalėjo gauti iš banko tokios informacijos ir vadovaudamasis ĮBĮ 11 str. 3 d. 19 p., nes tai nėra informacija apie bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės veiklą. Apelianto teigimu, buvo imtasi visų veiksmų, kad būtų nustatytas skolininkas, be to ieškinys pareikštas vadovaujantis viršuoju interesu ir siekiant neužvilkinti bankroto proceso.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nesikreipė į atsakovus ne teismo tvarka, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes. Nes kreipęsis į apeliantus ne teismo tvarka ir sužinojęs galimų atsakovų argumentus apie tai, kad jie nepaveldėjo J. B. sąskaitose esančių lėšų (įskaitant ir 15.000 Lt), apeliantas būtų galėjęs padaryti išvadas dėl tinkamo atsakovo pasirinkimo, reiškiant ieškinį. Apeliantas pasikliovė tik turimais duomenimis ir jų nepatikrinęs prisiėmė riziką reikšti ieškinį, kuris gali būti nepagrįstas (kaip šiuo atveju ir paaiškėjo). Tai, kad ieškinys nepagrįstas, kaip pareikštas netinkamiems atsakovams, pripažino ir pats ieškovas, atsisakydamas ieškinio (b.l.92-91).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai patyrė realią žalą dėl apelianto pareikšto ieškinio (b.l.94), t.y. turėjo 2.400 Lt išlaidų už suteiktą advokato pagalbą civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo ieškinį.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai būtų elgęsi nesąžiningai ir klaidinę ieškovą dėl ieškinio faktinio pagrindo, dėl ko ieškovui pagrįstai būtų susiformavusi nuomonė, jog jis reiškia ieškinį tinkamiems atsakovams. Tai, kad ginčo aiškinimasis su atsakovais neteismine tvarka būtų neefektyvus, apeliantas grindžia tik prielaidomis.
Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į banką dėl administruojamos bendrovės piniginių lėšų judėjimo ir sąskaitos, į kurią buvo įskaitytas bendrovės 15.000 Lt mokėjimas, turėtojo tapatybės, tačiau bankas atsisakė pateikti tokią informaciją. Atmestinas kaip neįrodytas apelianto argumentas, jog administratorius negalėjo gauti iš banko tokios informacijos ir vadovaudamasis ĮBĮ 11 str. 3 d. 19 p., nes tai nėra informacija apie bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės veiklą. Priešingai nei teigia apeliantas, duomenys apie sąskaitą ir jos savininką, į kurią buvo pervestos administruojamos bankrutuojančios įmonės 15.000 Lt dydžio lėšos būtent ir buvo glaudžiai susiję su administruojamos bankrutuojančios įmonės ūkine-finansine veikla (pinigai buvo pervesti iš BUAB „Vilniaus žemės grupė“ sąskaitos) , o pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 19 p. būtent administratorius turi teisę gauti iš bankų ir kredito įstaigų reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios įmonės vykdytą ar vykdomą veiklą.
Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog ieškinys pateiktas ne siekiant apginti pažeistą teisę, bet sąmoningai sukelti atsakovams nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog BUAB „Vilniaus žemės grupė“ bankroto administratorius, pareikšdamas ieškinį, siekiant apginti pažeistą BUAB „Vilniaus žemės grupė“ teisę, neįsitikino, kad reiškia ieškinį tinkamiems atsakovams, o jo siekio sukelti būtent šiems atsakovams nepatogumų, trukdžių, rūpesčių, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantą (ieškovą) piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, todėl šioje dalyje nutartis naikintina.
Kita vertus, įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog kai byla baigiama, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 94 str. 1 d.). Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Šiuo atveju byla baigta nepriimant teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisę paskirstyti bylinėjimosi išvadas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 94 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pats apeliantas, nepatikrinęs turimos informacijos dėl tinkamo atsakovo parinkimo, nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingas ir aktyvus, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes neteismine tvarka ir tokiu būdu sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ginčo dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra, be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir mastą, sumažindamas priteisiamas bylinėjimosi išlaidas perpus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamą procesinės teisės normą, nors iš esmės priėmė teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo apginti atsakovų interesai dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl atskirasis skundas šioje dalyje atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, tačiau ne pirmosios instancijos teismo, bet apeliacinės instancijos teismo nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį pakeisti – panaikinti dalyje, kurioje pripažinta, jog UAB “Avere” piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.