Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui G. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui A. R., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui kreditoriui Swedbank, AB dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos sutinka. Siūlo bendravimo su vaiku tvarką sugriežtinti, nurodant konkretų grafiką, nes, atstovo teigimu, dažnai susitarimai yra nevykdomi, kyla konfliktai ir ginčai vėl sprendžiami teismuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad 2016-04-15 Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje ieškovė D. R. įregistravo santuoką su atsakovu A. R.. Santuokoje gimė dukra K. R., gim. 2016-06-14. Ieškovė turi dar dvi dukras – A. V., gim. 2000-04-10, ir A. P., gim. 2005-09-14.

Prieš įregistruojant santuoką atsakovas A. R. iš Swedbank, AB paėmė paskolą ir įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute visi ir apsigyveno - ieškovė, jos dukros ir atsakovas.

2016 m. gruodžio mėnesį atsakovas panaudojo smurtą – sudavė ieškovės vyriausiajai dukrai A. V.. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ieškovės teigimu, santuokinis gyvenimas su atsakovu truko neilgai, nes atsakovas dažnai gėrė, nuolat lankydavosi bare „Svaja“. Gyvenant su atsakovu, ieškovė nuolat iš jo jautė psichologinį smurtą, buvo žeminama dukrų akivaizdoje, kentėjo ir dukros, nes atsakovas įžeidinėjo ir jas. Neapsikentusi atsakovo smurto, girtavimo, 2017-01-14 ieškovė paliko atsakovą ir su dukromis išsikraustė į ieškovės motinai priklausantį butą.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio atsakovas dukrai yra nupirkęs keletą pakuočių sauskelnių ir 2017-05-11 bankiniu pavedimu pervedęs 50,00 Eur dukros išlaikymui. Ieškovė teigia, kad vieno mėnesio vidutinės dukros išlaikymo išlaidos yra šios: maistas – 70,00 Eur; rūbai, avalynė – 20,00 Eur; sauskelnės – 50,00 Eur; vaistai, vitaminai, maisto papildai – 15,00 Eur; higienos reikmenys – 15,00 Eur; tenkanti būsto išlaidų dalis – 30,00 Eur; ugdymo priemonės, žaislai – 15,00 Eur; pramogos, laisvalaikis – 15,00 Eur; iš viso: 230,00 Eur (du šimtai trisdešimt eurų, 00 ct).

Ieškovė pabrėžė, kad augant dukrai, didės ir jos poreikiai (reikės leisti į darželį, vėliau į mokyklą, būrelius, pirkti knygas, rūbus, avalynę, kitus daiktus, kurie bus būtini augančiam vaikui ir pan.). Ieškovė įsitikinusi, jog sutinkamai su LR CK 3.192 str., nepilnamečius vaikus materialiai išlaikyti privalo abu tėvai. Atsakovas ieškovės žiniomis dirba pagalbininku pas ūkininką Vilkaviškio rajone ir įmonėje vairuotoju. Ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, prižiūri dukrą, todėl negali dirbti, nes neišgali samdytis auklės, o ir dukra dar kūdikis. Kas mėnesį gauna vaiko priežiūros išmoką (301,23 Eur). Ieškovė taip pat nurodė, kad turi dar dvi nepilnametes dukras, kurios gyvena su ieškove ir kurioms privalo teikti išlaikymą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovė sprendžia, kad iš atsakovo dukros K. R., gim. 2016-06-14, išlaikymui priteistina po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė įsitikinusi, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo išmokų dydis yra pagrįstas, atitinka LR CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo, vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu.

Ieškovė taip pat prašo nepilnametės dukros K. R., gim. 2016-06-14, gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. R.. Nutraukiant santuoką, ieškovės nuomone, tikslinga nustatyti, kad atsakovas, A. R. galės matytis su nepilnamete dukra, K. R., gim. 2016-06-14, nevaržomai, nes jo elgesys su dukra yra šiltas, atsakingas ir ieškovė nebijo dėl dukros. Ieškovė pageidauja, kad apie būsimus susitikimus su dukra atsakovas ieškovę informuoti bent jau iš vakaro, o ne prieš penkias minutes. Daugiau jokių kliūčių bendravimui nėra.

Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas gyvendamas santuokoje LR CK 3.26-3.29, 3.35 straipsniuose nustatytų pareigų nesilaikė. Ieškovė nurodo, kad stengėsi išsaugoti šeimą, rūpinosi jos gerove, tačiau atsakovo A. R. elgesys ir veiksmai sudarė prielaidas santuokos iširimui, todėl yra įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo fizinio bei psichologinio smurto.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę – „R“, atsakovui – „R“. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Atsakovas A. R. savo vardu įregistravęs keleivinį automobilį SEAT ALHAMBRA, v/n (duomenys neskelbtini) Ieškovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo ši transporto priemonė būtų priteista atsakovui asmeninėn nuosavybėn.

Atsakovas su ieškiniu sutinka dalinai. Jo nuomone, dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Nors atsakovas nenori nuraukti santuokos, tačiau teigia, kad ne visuomet ir ieškovė elgėsi gražiai jo atžvilgiu – ieškovė, jo teigimu, taip pat išgėrinėja, neauklėja savo dukrų, kurių, ypač vyresnioji, negražiai elgiasi atsakovo atžvilgiu, vadina jį įžeidžiančiai, neklauso, ignoruoja jo pastabas. Atsakovas pripažino, kad ne visuomet ir jis sugeba susivaldyti ieškovės dukrų atžvilgiu, tačiau tai nėra piktybinis jo elgesys. Atsakovas nurodė, kad jis visuomet dirbo, stengėsi prisidėti prie šeimos gerovės, išlaikė ne tik savo, bet ir ieškovės dukras. Jo nuomone, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl prašo pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Atsakovas taip pat nesutinka, kad būtų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 eurų. Jis teigia, kad darbo užmokestis yra nedidelis – apie 500 eurų, iš kurių tenka mokėti kreditą už butą, pačiam išgyventi. Atsakovo nuomone, jis gali dukrai skirti 100 eurų per mėnesį, kai pasikeis jo pajamos, sutinka mokėti didesnį išlaikymą.

Atsakovas nurodė, kad labai myli savo dukrą, todėl sutinka su ieškovės nurodyta bendravimo su vaiku tvarka – bendrauti be jokių trukdžių, tik įsipareigojant apie dukros aplankymą pranešti ieškovei kaip galima anksčiau. Atsakovas paaiškino, jog supranta, kad ne visuomet bus įmanoma bendrauti su vaiku, kai gali jis, tačiau jo aiškinimu, jis nelaiko tai kliūtimi pabendrauti su dukra kitą kartą.

Su kitais ieškinio reikalavimais atsakovas sutinka.

Ieškovė nori santuoką nutraukti, kartu gyventi nemato prasmės, susitaikyti nepageidauja. Atsakovas, nors nenori nutraukti santuokos, tačiau supranta, kad ieškovė su juo gyventi nebenori, susitaikyti nepavyksta. Dėl šių priežasčių santuoka laikytina formalia ir nutrauktina (CK 3.60 str.). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Šalys skirtingai supranta šeimos iširimo priežastis. Ieškovė kaltina atsakovą, atsakovas įsitikinęs, kad kalti dėl santuokos iširimo abu sutuoktiniai.

Ieškovės įsitikinimu, atsakovas tokiu savo netinkamu ir agresyviu elgesiu, nuolatiniu girtavimu iš esmės ir labai grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl ko ieškovė laiko, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės nurodytomis santuokos iširimo priežastimis.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Reikia pažymėti, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo yra specifinė. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą.

Nustatyta, kad ieškovė 2017 m. sausio mėnesį paliko atsakovą ir išsikėlė su dukromis gyventi į kitą butą. Jos teigimu, 2016 m. gruodžio mėnesį atsakovas panaudojo prieš ieškovės vyriausiąją dukrą smurtą, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas tokių aplinkybių neneigia, nors teigia, kad konfliktas buvo išprovokuotas netinkamo ieškovės dukros elgesio. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi nuolatinį darbą, dirba vairuotoju, kitų duomenų apie jo girtavimą ar netinkamą elgesį byloje nėra. Todėl spręstina, kad iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė netinkami santykiai, ieškovė nenori ir negali kartu gyventi, o atsakovas nesugeba atkurti gerų santykių, šalys kaltina viena kitą šeimos iširimu. Tačiau šalys nepateikė įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių kurio nors sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tokiu būdu, spręstina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.), todėl ieškovės reikalavimas palikti jai santuokinę pavardę, o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę yra tenkintinas.

Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šis reikalavimas tenkintinas ir šalių bendro vaiko dukros K. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina (CK 3. 174 str.).

LR CK 3.192 str. 1 d. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas privalo šį klausimą išspręsti. LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti (LAT Nr. 3K-3-307/2006, 2006-05-24). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtinos išlaidos – 230 Eur. Ieškovė nedirba, jos gaunamos pajamos – vaiko priežiūros išmoka 301,23 Eur. Ieškovė nurodo, kad prašo didesnės išlaikymo sumos ateičiai – jos nuomone, vaikas auga, auga ir jo poreikiai bei išlaidos vaiko išlaikymui. Dėl šių priežasčių – kad nereiktų kas metai kreiptis į teismą, ji prašo didesnės išlaikymo sumos. Ieškovės nuomone, atsakovas gauna darbo užmokestį apie 700-800 eurų, todėl gali skirti dukrai didesnį išlaikymą. Be to, ieškovė teigia, jog ir teismų pratika formuojama ta linkme, kad būtų atsižvelgiama į teikiančiųjų išlaikymą galimybes.

Teismas atsižvelgia į vieną iš naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų „Dėl išlaikymo vaikams dydžio“, o būtent į LAT 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 26-32 punktuose išdėstytus argumentus, tame tarpe į Teisėjų kolegijos nurodą, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

Atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką neneigia. Tačiau atsakovas nurodė, kad gauna darbo užmokestį tik apie 500 eurų, iš kurių turi ir kitų išlaidų – kreditą bei pačio pragyvenimui skirtos lėšos. Todėl sutinka skirti ne daugiau 100 eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba: UAB „Jargala“, UAB „Agro motus“ bei pas ūkininką T. K.. Vidutiniškai per mėnesį atsakovas gauna darbo užmokestį apie 700-800 eurų. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą pridėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Tačiau, įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes bei tai, kad jos prašomas priteisti išlaikymo dydis yra investicija į ateitį, spręstina, kad išlaikymo lėšos skiriamos vaikui išlaikyti ne ateityje, o dabar. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, nesant jokių ypatingų ar specialių poreikių nepilnamečiam vaikui, jo išlaikymui kas mėnesį reikalinga 230 Eur suma, todėl atsakovas turi teikti po 150 eur per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2017-07-03 iki vaiko pilnametystės.

Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė į šias lėšas (CK 3.185 str. 1 d.). Šalims išaiškintina, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybės, reikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime (CK 3.170 str.). Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, antrajam lieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus nustatyta CK 3.165 str. CK 3.156 str. taip pat užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad ir vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisė nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, yra įtvirtinta LR CK 3.170 str. 2 d. Tokia teisė įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str.: vaikas turi teisę gauti informaciją apie motiną arba tėvą, kuris negyvena kartu su juo, vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas juos auklėjant turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Šią asmeninio pobūdžio tėvų teisę ir pareigą galima įgyvendinti tada, kai kitas iš tėvų nekliudo bendrauti, bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis, vykdomas atsižvelgiant į vaiko interesus. Šia nuostata siekiama antrajam iš tėvų sudaryti sąlygas įgyvendinti savo teisę ir vykdyti pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį, taip pat vaikui įgyvendinti savo teisę žinoti savo tėvus ir bendrauti su abiem tėvais vienodai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendravimo tikslas - dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Dėl to būtina atskirti teisę matytis su vaiku nuo teisės bendrauti su skyrium nuo tėvo ar motinos gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti auklėjant vaiką, kai šio gyvenamoji vieta yra pas kitą (tėvą ar motiną), o teisė matytis su vaiku įstatymo garantuojama siekiant, kad vaikas neprarastų ryšių su tėvu (motina), kai apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės.

Ginčo tarp šalių dėl bendravimu su vaiku tvarkos nėra. Ieškovė prašo atsakovą įpareigoti prieš pasiimant dukrą apie būsimą apsilankymą pranešti nors iš vakaro. Atsakovas su šiomis sąlygomis sutinka, prieštaravimų nereiškia. Šalys pasisakė prieš Vaikų teisių apsaugos skyriaus siūlomą variantą – nusistatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, kad vėliau, tarp šalių kilus konfliktui dėl bendravimo su vaiku, nereiktų kreiptis į skyrių ir į teismą dėl ginčo sprendimo. Teismas sutinka su šalių nuomone – nesant ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nėra būtinybės nusistatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, nes šiai dienai nėra jokių kliūčių ir nuspėti, kokios tos kliūtys gali būti ateityje nėra jokių galimybių. Todėl šalims sutariant, paliktinas ieškovės pasirinktas ir siūlomas bendravimo su vaiku tvarkos variantas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškinys šioje dalyje tenkintinas. (CK 3.170 str.)

Santuokos nutraukimo bylose be kitų klausimų, išsprendžiamas klausimas ir dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalinimo (CK 3.59 str.). Gyvendami santuokoje šalys įsigijo automobilį SEAT ALHAMBRA, v/n (duomenys neskelbtini) Dėl šio turto ginčų nekyla, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas ir automobilis paliktinas atsakovo nuosavybėje (CK 3.59 str.).

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (LAT 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

LAT Plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės.

Šalys turi kreditorių Swedbank, AB. Kreditorius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad abu sutuoktiniai su banku pasirašę kreditines sutartis. Bankas neprieštaraus ieškiniui, jei abi šalys nekeis sutarties sąlygų. Kreditorius jokių reikalavimų nereiškia. Kaip minėta, ir ieškovė, ir atsakovas pripažįsta, kad yra kreditorius Swedbank, AB, pripažįsta kreditorinius įsipareigojimus ir supranta atsakomybę prieš kreditorių. Dėl šių priežasčių tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš atsakovo priteistinos valstybės naudai: 54 Eur žyminio mokesčio ir 274,90 Eur išlaidų už ieškovui suteiktas advokato paslaugas (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-10-24 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10223).

Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, teismo pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo, A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2016-04-15 Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 52, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „R“. Po santuokos nutraukimo atsakovui, A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „R“.

Nustatyti nepilnametės dukros K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2016-06-14, gyvenamąją vietą su ieškove D. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Sporto g. 14-40, Marijampolė, išlaikymą nepilnametei dukrai K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2016-06-14, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, 00 ct) nuo pareiškimo padavimo į teismą dienos – 2017-07-03 iki dukros pilnametystės. Nustatyti D. R., a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Nustatyti, kad atsakovas A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gali matytis su nepilnamete dukra K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdomai jam tinkamu laiku, apie pageidavimą susitikti su dukra pranešant ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki dukros lankymo.

Po santuokos nutraukimo keleivinį automobilį SEAT ALHAMBRA, v/n (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti atsakovo A. R., a/k (duomenys neskelbtini) asmeniniais įsipareigojimais kreditorinius įsipareigojimus Swedbank, AB pagal 2016-01-13 kredito sutartį Nr. 16-002590-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) bei pagal 2016-01-08 kreditinės kortelės sutartį Nr. 15-227552-RK.

Pripažinti ieškovės D. R., a/k (duomenys neskelbtini) asmeniniais įsipareigojimais kreditorinius įsipareigojimus Swedbank, AB pagal 2017-04-28 kreditinės kortelės sutartį Nr. 17-024751-RK.

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 274,90 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 90 ct) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 54 eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.