Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 2.6.8.1

2023 m. rugsėjo 21 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) patikslintą ieškinį atsakovei D. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei iškeldinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, dar spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, 2023 m. balandžio 28 d. nutartyje konstatavo, kad ginčo šalių vaikui yra nesaugu gyventi su atsakove (motina), kadangi tarp atsakovės (vaiko motinos) dažnai kyla konfliktinės situacijos su jos draugu, dėl triukšmo (kylančio dėl konfliktų) kaimynai dažnai kviečia policiją, o vaikas priverstas būti tokių situacijų liudininku. Byloje pateikta informacija, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje yra girtaujama, vaikas yra buvęs ir galimo smurto artimoje aplinkoje liudininku. Nors šiuo metu atsakovė negyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nei tuomet, kai buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (2023 m. balandžio 28 d.), nei šiuo metu nepasikeitusios faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės užimtumu: nuo 2015 m. kovo 31 d. (pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms) ir iki šiol atsakovė nedirba, nors yra darbingo ir jauno amžiaus, todėl akivaizdu, kad negali ir finansiškai užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Be to, policijos pažymoje nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2023 m. liepos 13 d. D. J. dalyvavo konflikte (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu D. J. paaiškino, kad kontaktinių duomenų neturi, be nuolatinės gyvenamosios vietos (DOK-112962), leidžia manyti, kad atsakovė gyvena asocialių gyvenimą, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove (motina), akivaizdžiai prieštarautų geriausiems nepilnamečio D. B. interesams.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2023 m. gegužės 19 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad, anot D., jam labai gera gyventi su tėčiu, kadangi tėčio ir senelių namuose niekas nerėkia, nesimuša. D. tėtį apibūdino kaip gerą ir niekada nepykstantį, o mamą – kaip piktą ir nuolat su juo besipykstančią dėl A..

Remiantis išdėstytu bei tuo, jog nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko interesus, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamąją vietą su ieškovu tenkinamas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės D. J. išlaikymą sūnui po 420 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Jo teigimu, sūnaus išlaikymui per mėnesį ieškovas išleidžia vidutiniškai 840 Eur. Sūnaus poreikius sudaro išlaidos maistui, būstui, rūbams, vaiko priežiūrai, gydymui, laisvalaikiui, lavinimui, sūnaus ugdymui, transportui ir pan. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sūnus lankė ir naujais mokslo metais lankys lenkų korepetitoriaus pamokas, kurių kaina – 60 Eur per savaitę. Ieškovas taip pat gauna vaikui skirtas išmokas, kurios sudaro 85 Eur.

Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

D. B. yra 10 metų vaikas, remiantis Tarnybos pateiktais duomenimis, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Duomenų apie specialius D. B. poreikius byloje nėra.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų nustatyta, kad ieškovas A. B. verčiasi individualia veikla. Ieškovo teigimu, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1 000 Eur. Iš Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos Metinės pajamų deklaracijos nustatyta, kad A. B. per 2022 m. gavo 12 900 Eur pajamų, kas vidutiniškai sudaro 1 075 Eur per mėnesį. VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra duomenimis, A. B. vardu yra registruotas butas, kuris įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, bei trys transporto priemonės. Iš Sodros duomenų nustatyta, kad atsakovė D. J. nedirba, duomenų apie jos pajamas byloje nėra. VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš ieškovo A. B. nėra vykdomų išieškojimų; atsakovės D. J. atžvilgiu priverstine tvarka vykdomas išieškojimas 13 vykdomųjų bylų. Kitų išlaikytinių asmenų ieškovė ir atsakovas neturi. Abu tėvai yra darbingo amžiaus ir darbingi asmenys.

Šalių sūnui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, skiriama išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 85,75 Eur/mėn. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad išmoką gauna jis.

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas 2023 m. minimaliosios mėnesinės algos dydis yra 840 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovo prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius neturėtų būti įpareigojimo teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėtų būti nustatyta pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Sprendžiant dėl atsakovės galimybės teikti išlaikymą, vertintinos ne tik jos pajamos (šiuo atvejų jų neturėjimas), bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kad ji sąžiningai siekė ir siekia užtikrinti savo vaiko teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovė, būdama sveiku ir darbingu asmeniu (duomenų apie tai, kad jos darbingumas yra apribotas, į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, atsakovė, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad gautų pajamų ir gebėtų teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į tai, kad ieškovas neįrodė didesnių vaiko poreikių nei minimali mėnesinė alga, todėl sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti būtų pakankama 633 Eur suma per mėnesį. Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju valstybės pagalba auginant vaiką šalims yra reikalinga, todėl teismui sprendžiant dėl iš motinos priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kadangi ieškovui yra mokami 85,75 Eur dydžio vaiko pinigai, teismas sprendžia, jog iš 633 Eur atimtina 85,75 Eur išmokos suma, o 547,25 Eur suma, padengiant vaiko poreikius, tarp šalių paskirstytina taip, kad iš atsakovės sūnui priteisiamas išlaikymas po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovo prašymas dėl išlaikymo mokėjimo iki einamojo mėnesio 15 d. tenkinamas, atsakovei D. J. nereiškiant dėl to prieštaravimo.

Ieškovas skiriamas sūnui priteisto išlaikymo iš atsakovės tvarkytojas uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovas yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymo.

Nustačius nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą su ieškovu A. B., nustatytina skyrium gyvenančios motinos (atsakovės) D. J. ir sūnaus D. B. bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su vaiku tvarką: atsakovė turi teisę dalyvauti sūnaus auklėjime, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu; atsakovė turi teisę praleisti su sūnumi kas antrą savaitgalį, sūnų pasiimant penktadienį iš gyvenamosios vietos 17 val. bei grąžinant sekmadienį iki 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą; Valstybinių ir kitų švenčių dienomis taikomas lygybės principas ir sūnus pas tėvus praleidžia lygiai tiek pat laiko – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas 2023 m. sūnus leis su ieškovu, 2024 m. – su atsakove, 2025 m. – su ieškovu ir t. t.; Naujuosius metus: 2023–2024 m. – su ieškovu, 2024–2025 m. – su atsakove ir t. t.; Šv. Velykas: 2024 m. – su atsakove, 2025 m. – su ieškovu ir t.t.; vaikų gimtadienius: 2024 m. – su atsakove, 2023 m. – su ieškovu ir t. t. Kitų valstybinių švenčių metu (vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d.) bendravimas su sūnumi vyks remiantis rotacijos principu. Kas antrus metus (poriniais metais) šias šventes su sūnumi švęs ieškovas, kitus metus (neporiniais metais) minėtas šventines dienas su sūnumi leis atsakovė; švenčių dienomis, kuriomis pagal nustatytą tvarką priklauso atsakovei bendrauti su sūnumi, atsakovė turi teisę pasiimti sūnų iš ieškovo gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 17 val. ir grąžinti į sūnų į gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 18 val., iš anksto suderinus sūnaus pasiėmimo klausimą su ieškovu; jeigu atsakovė negali sūnaus paimti bendrauti pagal nustatytą tvarką, ji privalo apie tai informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas; ieškovas ir atsakovė privalo bendravimo klausimą derinti atsižvelgiant į sūnaus ugdymo grafiką, poilsio režimą. Kiekvienas iš tėvų privalo stengtis maksimaliai asmeniškai ir betarpiškai kokybiškai bendrauti su sūnumi; ligos atveju atsakovė paimti sergančio sūnaus iš jo gyvenamosios vietos negali, nepaisant to, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką jai numatytas bendravimo su sūnumi laikas; dėl sūnaus ligos neįvykęs susitikimas su atsakove nėra perkeliamas į kitą laiką; nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos galima šalių bendru susitarimu; dėl vaikų bendravimo su atsakove šalys privalo atsižvelgti į sūnaus pageidavimus, valią ir norus, sūnui neprieštaraujant ir geriausiai užtikrinant vaiko interesus bei saugų ryšį su tėvais; sūnus turi teisę matytis ir bendrauti su šalių artimaisiais giminaičiais (seneliais ir kt.); sūnaus teisė bendrauti su giminaičiais turi nekenkti vaiko interesams augti harmoningoje, saugioje, ramioje aplinkoje, kurioje vaikai nepatirtų psichologinės įtampos, baimės, konfliktinių situacijų, nebūtų priešinamas su tėvais; šalys, nepriklausomai nuo to, pas kurį iš jų tuo konkrečiu metu yra sūnus, turi teisę nekliudomai bendrauti su sūnumi telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones atsižvelgiant į sūnaus norus; šalys įsipareigoja kuo skubiau vienas kitam pranešti apie visas svarbias su sūnumi susijusias aplinkybes (įskaitant, bet neapsiribojant vaiko kelionėmis, sveikatos būklės pasikeitimais, ypatingais poreikiais).

Atsakovė prašomos nustatyti bendravimo su sūnumi tvarkos neginčijo. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad prašoma nustatyti sūnaus bendravimo su motina tvarka neprieštarauja nepilnamečio interesams bei būtų pakankama užtikrinti pastovų, nuoseklų ir betarpišką ryšio ir santykių tarp motinos ir vaiko palaikymą, tačiau atkreipė dėmesį, kad ji nenumato galimybės motinai su sūnumi praleisti dalį vaiko atostogų, o, Tarnybos nuomone, tokia galimybė motinai turėtų būti sudaryta.

Atsakovo prašoma nustatyti atsakovės (motinos) bendravimo su sūnumi tvarka yra aiški, pakankama palaikyti ryšį, užtikrina galimybes atsakovei bendrauti su sūnumi tiek savaitgaliais, tiek ir šventinėmis dienomis, tačiau, teismo vertinimu, negali būti patvirtinta visa apimtimi. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės pasikeitė: atsakovei išsikrausčius iš ieškovui priklausančio buto, atsakovė, kaip ir ji pati nurodė policijai, neteko gyvenamosios vietos. Bylos duomenys leidžia manyti, kad atsakovė galimai veda netinkamą gyvenimo būdą, ilgą laiką niekur nedirba, todėl, teismo vertinimu, nustačius atsakovės teisę bendrauti su vaiku, jį pasiimant su nakvyne, kai atsakovė galimai net neturi gyvenamosios vietos, prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 1 dalis). Anot Dominiko, jis net nenorėtų susitikti su mama, nes su mama visuomet yra Artūras, kurio jis bijo (2023 m. gegužės 19 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas). Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių tvirtintina skyrium gyvenančios motinos (atsakovės) ir vaiko bendravimo tvarka, nenumatant vaiko pasiėmimo su nakvyne atsakovės gyvenamosios vietos adresu.

Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad neprieštarauja dėl skyrium gyvenančios motinos ir sūnaus bendravimo. Taigi, šalys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. J. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto išsikraustė, o ieškovas šio reikalavimo atsisakė 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio metu, todėl teismas, priimdamas šį atsisakymą, šioje reikalavimų dalyje bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovui atsisakius reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo bei teismui bylą šioje dalyje nutraukus, ieškovui grąžinami 75 procentai už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio 80 Eur (107 x 0,75) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors ieškovas byloje pateikė 214 Eur žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, tačiau byloje neprašė priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos neatlygintinos.

Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, ieškinį teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės D. J. į valstybės biudžetą priteistinas 99 Eur (274 x 12 x 0,03) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 26,56 Eur. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas, įvertinus tai, kad ieškovo elgesys byloje buvo tinkamas, ieškinys pareikštas vaiko interesais, o procesinių dokumentų siuntimo išlaidos susidarė išimtinai dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei, kuri nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, buvo neaktyvi ir nesidomėjo bylos eiga, šios 26,56 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartis dėl laikinos D. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir 2023 m. gegužės 5 d. nutartis dėl laikino išlaikymo D. B. priteisimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B. (D. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus vaiko D. B. (D. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 31 d.) mokant kas mėnesį po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. B. (D. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B. (D. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Atsakovė turi teisę dalyvauti sūnaus auklėjime, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

2. Atsakovė turi teisę praleisti su sūnumi kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sūnų pasiimant penktadienį iš gyvenamosios vietos 17 val. bei grąžinant penktadienį iki 19 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

3. Valstybinių ir kitų švenčių dienomis taikomas lygybės principas ir sūnus pas tėvus praleidžia lygiai tiek pat laiko – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas 2023 m. sūnus leis su ieškovu, 2024 m. – su atsakove, 2025 m. – su ieškovu ir t. t.; Naujuosius metus: 2023–2024 m. – su ieškovu, 2024–2025 m. – su atsakove ir t. t.; Šv. Velykas: 2024 m. – su atsakove, 2025 m. – su ieškovu ir t.t.; vaikų gimtadienius: 2023 m. – su ieškovu, 2024 m. – su atsakove ir t. t.

4. Kitų valstybinių švenčių metu (vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d.) bendravimas su sūnumi vyks remiantis rotacijos principu. Kas antrus metus (poriniais metais) šias šventes su sūnumi švęs ieškovas, kitus metus (neporiniais metais) minėtas šventines dienas su sūnumi leis atsakovė.

5. Švenčių dienomis, kuriomis pagal nustatytą tvarką priklauso atsakovei bendrauti su sūnumi, atsakovė turi teisę pasiimti sūnų iš ieškovo gyvenamosios vietos šventės dieną ir grąžinti sūnų į gyvenamąją vietą tos pačios šventės vakarą šalių sutartu laiku, iš anksto suderinus sūnaus pasiėmimo klausimą su ieškovu.

6. Jeigu atsakovė negali sūnaus paimti bendrauti pagal nustatytą tvarką, ji privalo apie tai informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.

7. Ieškovas ir atsakovė privalo bendravimo klausimą derinti atsižvelgiant į sūnaus ugdymo grafiką, poilsio režimą. Kiekvienas iš tėvų privalo stengtis maksimaliai asmeniškai ir betarpiškai kokybiškai bendrauti su sūnumi.

8. Ligos atveju atsakovė paimti sergančio sūnaus iš jo gyvenamosios vietos negali, nepaisant to, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką jai numatytas bendravimo su sūnumi laikas. Dėl sūnaus ligos neįvykęs susitikimas su atsakove nėra perkeliamas į kitą laiką.

9. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos galima šalių bendru susitarimu.

10. Dėl vaikų bendravimo su atsakove šalys privalo atsižvelgti į sūnaus pageidavimus, valią ir norus, sūnui neprieštaraujant ir geriausiai užtikrinant vaiko interesus bei saugų ryšį su tėvais.

11. Sūnus turi teisę matytis ir bendrauti su šalių artimaisiais giminaičiais (seneliais ir kt.); sūnaus teisė bendrauti su giminaičiais turi nekenkti vaiko interesams augti harmoningoje, saugioje, ramioje aplinkoje, kurioje vaikai nepatirtų psichologinės įtampos, baimės, konfliktinių situacijų, nebūtų priešinamas su tėvais.

12. Šalys, nepriklausomai nuo to, pas kurį iš jų tuo konkrečiu metu yra sūnus, turi teisę nekliudomai bendrauti su sūnumi telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones, atsižvelgiant į sūnaus norus.

13. Šalys įsipareigoja kuo skubiau vienas kitam pranešti apie visas svarbias su sūnumi susijusias aplinkybes (įskaitant, bet neapsiribojant vaiko kelionėmis, sveikatos būklės pasikeitimais, ypatingais poreikiais).

Civilinę bylą dalyje dėl atsakovės D. J. iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Grąžinti ieškovui A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZM13871).

Priteisti iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir penkiasdešimt šešis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui - 5660, išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui (raštinei).

Sprendimą dalį dėl išlaikymo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartis dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir 2023 m. gegužės 5 d. nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.